Gyventojų pasitikėjimas darbdaviais auga
VDAI specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė nurodė, kad kas kelis metus VDAI iniciatyva atliekama Lietuvos gyventojų apklausa dėl asmens duomenų apsaugos. „Esame pastebėję tendenciją, kad žmonės darbdaviais, kaip duomenų valdytojais, pasitiki gana stipriai. Jei darbuotojas kasdien eina į darbą ir tai yra vieta, kur laikomasi įstatymų, kurioje vykdoma legali veikla, tai toks pasitikėjimas atrodo visiškai suprantamas. Kai darbuotojas savame darbe nemato jokių problemų ir neteisėtų veiksmų, auga pasitikėjimas darbdaviu ir tuo, kad jis tinkamai tvarko darbuotojo duomenis “, – tiki pašnekovė.
2014 m. viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, kaip duomenų valdytojais žmonės labiausiai pasitiki sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis – 81 proc., o antroje vietoje yra darbovietės – 70 proc. (2010 m. – 54 proc., 2008 m. – 50 proc., 2006 m. – 48 proc.).
Norint vykdyti darbuotojų vaizdo stebėjimą – būtina pranešti VDAI
Lietuvos Respublikos teisinės apsaugos įstatyme (ADTAĮ) numatyta, kad tais atvejais, kai asmens duomenis organizacija tvarko vidaus administravimo tikslais privaloma užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai, tik apie tokį duomenų tvarkymą nereikia pranešti VDAI. Išimtis taikoma vaizdo stebėjimui, todėl organizacija, norėdama filmuoti savo patalpas, privalo apie tai pranešti VDAI, kad ši veikla būtų registruota Asmens duomenų valdytojų valstybės registre.
Visais atvejais darbdavys privalo užtikrinti tvarkomų asmens duomenų apsaugą nuo neteisėto atskleidimo ar bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat darbuotojų asmens duomenų tvarkymas (tvarkymo tikslai, baigtinis tvarkomų asmens duomenų sąrašas kiekvienu asmens duomenų tvarkymo tikslu, asmens duomenų saugojimo terminas (-ai) ir veiksmai, kurie atliekami pasibaigus šiam terminui, asmens duomenų gavimo ir teikimo tvarka, duomenų subjektų teisių įgyvendinimas ir kt.) turi būti reglamentuotas darbdavio patvirtintame vidaus teisės akte (asmens duomenų tvarkymo taisyklėse ar kt.).
Darbo vietos stebėjimas gali būti pagrįstas, pavyzdžiui, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą. Tokiu atveju darbuotojas turi būti iš anksto supažindinamas su tokiomis sąlygomis. ADTAĮ numatyta, kad apie vaizdo stebėjimą darbuotojai turi būti informuoti pasirašytinai, pateikiant informaciją apie tai, kokia organizacija vykdo stebėjimą, vaizdo stebėjimo tikslus, darbuotojo teisę susipažinti su jo vaizdo duomenimis. Informacinių lentelių šiuo atveju nepakanka. Darbdavys turi žinoti apie pareigą įgyvendinti darbuotojo teisę susipažinti su savo vaizdo duomenimis (peržiūrėti vaizdo įrašą ir (arba) gauti jo kopiją išorinėje laikmenoje). Darbuotojo neturi būti klausiama apie tokio prašymo tikslus ar motyvus.
Kai kuriose patalpose vaizdo stebėjimas, kaip žeminantis žmogaus orumą, draudžiamas visais atvejais.
VDAI specialistė atkreipti dėmesį, kad laisvalaikiui, papietauti, persirengti skirtose patalpose, duše ar tualete asmuo tikisi didesnės privatumo apsaugos, todėl tokio pobūdžio patalpose vaizdo stebėjimas neturi būti vykdomas. „ADTAĮ draudžia vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose žmogus pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą“ – teigia R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Slaptas darbuotojo elektroninės komunikacijos stebėjimas – neteisėtas
Pastaruoju metu atsiranda darbdavių, norinčių tvarkyti elektroninės komunikacijos darbo vietoje duomenis – darbuotojo naršymo internete istoriją, elektroninio pašto, įskaitant pranešimų turinį, duomenis. Tokiam duomenų tvarkymui taikomi ADTAĮ reikalavimai. Darbdavys pirmiausia turi apibrėžti tokio asmens duomenų tvarkymo tikslus ir įvertinti, ar tokių duomenų tvarkymas yra būtina priemonė, t. y., ar tikrai nepakanka mažiau privatumą varžančių prevencinių priemonių, tokių kaip galimybės naršyti internete ribojimas, ir pan. Jei vis dėlto tokia priemonė būtina, darbdavys turi nuspręsti, ar jis apskritai leidžia darbdavio suteiktas priemones (kompiuterį, telefono aparatą ir pan.) naudoti asmeniniais tikslais, ir tai įtvirtinti įmonės vidaus teisės akte.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei minėtas priemones leidžiama naudoti asmeniniais tikslais, asmeninio susirašinėjimo turinio ir su tuo susijusių duomenų darbdavys neturėtų teisės perimti. Darbuotojo susirašinėjimas ir kiti duomenys, susiję su jo darbinių funkcijų vykdymu, galėtų būti peržiūrimi, tačiau ši procedūra turi būti aiškiai reglamentuota įmonės vidaus teisės akte – nustatytas aiškus ir apibrėžtas tikslas, tvarkomų asmens duomenų apimtis, kas, kokiais atvejais ir kokia tvarka galės prieiti prie saugomų duomenų, darbuotojo, kaip duomenų subjekto, teisių įgyvendinimas, ir kt., o darbuotojai turi būti supažindinti su šiuo teisės aktu. Slaptas tokių duomenų rinkimas neatitinka ADTAĮ. Apie elektroninės komunikacijos darbo vietoje duomenų tvarkymą būtina pranešti VDAI.
Pastaruoju metu pasitaikė keletas atvejų, kai organizacijos registravosi Asmens duomenų valdytojų valstybės registre norėdamos vykdyti elektroninės komunikacijos stebėjimą darbo vietoje. Tokį stebėjimą jos siekė vykdyti norėdamos užtikrinti konfidencialių bendrovės duomenų apsaugą, informacinių sistemų vientisumą, nepertraukiamą veikimą ir apsaugą nuo įsilaužimų, duomenų vagysčių, kenkėjiškų programų, kurios gali pridaryti didelės žalos tiek įrangai, tiek duomenims ir informacijai.
VDAI atidžiai vertina tokius atvejus ir atsižvelgia, kad organizacijų nurodyti tikslai būtų tesėti, svarbūs, pagrįsti ir proporcingi, pvz., darbuotojas dirba su didelėmis duomenų bazėmis, labai svarbia, konfidencialia informacija ir pan.
Darbuotojo sutikimas nėra tinkamas pagrindas tvarkyti asmens duomenis.
VDAI pastebi, kad, darbuotojo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą darbdaviai dažnai grindžia darbuotojo sutikimu, tačiau daugeliu atvejų darbuotojo asmens duomenų tvarkymas atliekamas remiantis įstatymų reikalavimais arba siekiant teisėtų darbdavio interesų, todėl darbuotojo sutikimo tokiu atveju negali būti prašoma. Net ir tais atvejais, kai būtų pagrįsta remtis darbuotojo sutikimu, reikia įvertinti, ar sutikimas tikrai bus duotas laisva valia, t. y., ar darbuotojo apsisprendimui neturi įtakos kokios nors jam nepalankios aplinkybės, pasekmės, nes darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.
Kalbėti apie problemą stabdo baimė netekti darbo
Žmogus turi teisę pateikti VDAI skundą, jei darbdavys, jo manymu, duomenis tvarko netinkamai. Išnagrinėjus skundą ir nustačius pažeidimų, organizacijai pateikiami nurodymai, kaip tinkamai tvarkyti asmens duomenis, taip pat gali būti skiriama bauda. „VDAI gali pateikti nurodymą ar surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu. Jei asmuo nesumoka administraciniame nurodyme pateiktos sumos – 72 Eur, visa medžiaga yra perduodama teismui. Baudas skiria teismas. Pirmą kartą padarytas pažeidimas užtraukia 144–289 Eur baudą, pakartotinis pažeidimas – 289–579 Eur“ – atkreipia dėmesį VDAI specialistė.
Nors pastebima, kad pasitaiko atvejų, kai darbdaviai pažeidžia darbuotojų teisę į duomenų apsaugą, pasak R. Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, darbuotojų skundų VDAI beveik nesulaukia: „Priežastis paprasta – darbuotojai nenori skųsti savo darbdavio, nes bijo būti atleisti iš darbo.“.
Nepaisant to, problema egzistuoja ir darbdaviai ne visada užtikrina tinkamą darbuotojų asmens apsaugą. Darbuotojų teisės neretai pažeidžiamos filmuojant jų veiksmus, stebint elektroninę komunikaciją.
Pasak R. Sinkevičiūtės-Šečkuvienės, yra buvęs atvejis, kai keli darbuotojai planavo pateikti skundą dėl biometrinių duomenų naudojimo, tačiau kadangi daugelis darbuotojų jau buvo pateikę savo pirštų atspaudus, tai būtų akivaizdu, kad skundžia tie, kurie dar nėra pateikę.
2016 m. pradžioje plačiai nuskambėjo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas byloje Bărbulescu v. Romania, kai darbuotojas išdrįso ginti savo interesus. Tačiau šiuo atveju teismas palaikė darbdavio poziciją, kadangi darbdavys tikrino, kiek laiko darbuotojas darbo metu skyrė laiko savo reikmėms, bet privačios informacijos turinys nebuvo analizuojamas bei nebuvo tikrinami darbuotojo dokumentai. EŽTT nusprendė, kad darbuotojo veikla internete buvo stebima teisėtai ir jis iš darbo atleistas pagrįstai. EŽTT sprendimu:
- Nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis (Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas);
- Bărbulescu atleidimas iš darbo dėl darbdavio, privačios bendrovės, interneto naudojimo asmeniniais tikslais darbo metu pažeidė vidaus taisykles;
- EŽTT nustatė, kad Bărbulescu privatus gyvenimas ir susirašinėjimas buvo stebimas, tačiau darbdavys tai darė teisėtai, remdamasis disciplinavimo procedūromis.
EŽTT, nagrinėdamas šį atvejį, ieškojo balanso tarp privataus gyvenimo gerbimo ir darbdavio teisėtų interesų.
