Pasaulį išnaršiusių keliautojų verdiktas: kitos šalys turėtų mokytis iš Lietuvos

 (87)
Keliaudami po pasaulį ne tik parsinešame daugybę įspūdžių ir naujos patirties džiaugsmo, bet taip pat ir galime palyginti savo gimtąjį kraštą su neseniai atrastomis vietovėmis. Pavyzdžiui, keliautojai pastebi, kad esame tokia tvarkinga tauta, jog kai kurioms šalims būtų galima to iš mūsų pasimokyti. Vis dėlto, turime ko pasimokyti ir mes.
Trakai iš paukščio skrydžio
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Dėl netvarkos pykstasi su lankomos šalies vietiniais žmonėmis

Pastaruosius 4 metus keliautojas Jokūbas Laukaitis didžiąją laiko dalį praleido susipažindamas su Azijos šalimis. Apkeliavęs jas pašnekovas įsitikino, kokia skirtinga mūsų ir Azijos šalyse gyvenančių tautų pasaulėžiūra – ypač jį nustebino čia gyvenančių vietinių žmonių netvarkingumas. J. Laukaičio teigimu, lyginant su dauguma šių šalių galima drąsiai sakyti, jog Lietuva tiesiog spindi švara ir šiuo atžvilgiu neturi problemų.

Pati netvarkingiausia keliautojo regėta šalis – Indija. Anot jo, nemaža dalis pietų Azijoje esančių šalių nėra labai tvarkingos, tačiau Indija niekam neturi lygių.

„Žmonės dažnai net nepagalvoja apie tai, kad nėra gerai išmesti plastikinį buteliuką į upę, mišką ar tiesiog vidury gatvės. Jie daro tai daug kartų kiekvieną dieną. Ne kartą ir ne du esu susipykęs su savo vietiniais draugais dėl tokių poelgių, tačiau tai mažai ką keičia“, – teigia jis.

Keliautoją stebina ir tai, jog vietiniai žmonės pripažįsta savo problemą ir sugėdinti atsako „taip, taip, nelabai čia gerai“, tačiau vos už minutės pro atvirą automobilio langą meta šiukšlių pilną plastikinį maišelį. Vis dėlto, pašnekovas pamilo aplankytų šalių kraštovaizdžius, tačiau jam keista, kodėl svetur jie vietomis yra apleisti, prišiukšlinti.

J. Laukaitis pabrėžia, jog keliaudami turime rūpintis supančia aplinka. „Jeigu lipi į kokį nors kalną, tai visada šiukšles reikia dėti į plastikinį maišelį ir laikyti jį savo kuprinėje tol, kol nusileisi nuo kalno. Jeigu vaikštai mieste ir niekur šalia nėra šiukšlių dėžės, šiukšles gali neštis rankoje tol, kol surasi šiukšliadėžę ir jų atsikratysi. Reikia nešiukšlinti net ir tose šalyse, kuriose vietiniai tą daro kur papuola. Viskas prasideda nuo savęs“, – įsitikinęs keliautojas.

Turėtume būti visur tokie tvarkingi, kaip namuose

Tuo metu keliautojas Marius Jovaiša taip pat pastebi, jog daugybės pasaulio šalių kontekste atrodome kaip tvarkingai gyvenanti šalis. „Pastaruoju metu daug važinėju po Lietuvą ir fotografuoju. Žaviuosi, kaip kiekviename kiemelyje žmonės susitvarkę, nusipjovę žolytę, kažko prisisodinę. Lietuviai tikrai turi stiprų vidinį estetinį poreikį“, – mano pašnekovas.

Vis dėlto, M. Jovaiša pastebi ir mūsų trūkumą – nors noriai susitvarkome savo namus, tačiau patekę į naują, svetimą aplinką, ja taip nesirūpiname. „Nereikia net būti psichologu, kad pastebėtume mums būdingą elgesį – švarioje vietoje niekas nenori šiukšlinti. Tačiau ten, kur jau yra prišiukšlinta, visiems staiga pradeda atrodyti, kad čia taip daryti yra galima“, – teigia jis.

M. Jovaišai atrodo sveikintina, jog tokiose šalyse kaip Amerika, Naujoji Zelandija ir Australija veikia labai gerai išvystyta užstato sistema. „Vis dėlto, tvarka tvarkai nelygu. Pavyzdžiui, nuvykus į Baltarusiją tvarka atrodo kažkaip nenatūraliai – taip, tarsi kažkas su bizūnu būtų suvaręs visus žmones atlikti viešųjų darbų“, – juokiasi jis.

Keliaujantiems žmonėms jis pataria pasistengti rūpintis savo aplinka taip atsakingai, kaip tai darome būdami savo namuose.

„Važiuojantys automobiliu turėtų išmokti, kad absoliučiai nieko negalima mesti per langą – reikia susirasti šiukšlių surinkimo vietą. Keliaujant į gamtą nieko negalima palikti, net jei tai būtų obuolio graužtukas – reikia tam turėti plastikinį maišelį, kurį būtų galima parsinešti. Turime išmokti palikti kuo mažesnį pėdsaką keliaudami, kad kitiems taip pat būtų gera grįžti į jūsų aplankytą vietą“, – teigia M. Jovaiša.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Taromato anatomija

Gamintojai nusprendė tausoti aplinką: atskleidė, kaip ekologija padeda sutaupyti (3)

Pastaruoju metu vis dažniau įvairiose įmonėse pritaikomi ekologiniai sprendimai. Gamyboje pradedama naudoti energija iš atsinaujinančių šaltinių, mažinamas energetinių resursų sunaudojimas – šių ir kitų aplinką tausojančių sprendimų priėmimas aktualus kiekvienai aplinkosaugai neabejingai įmonei.

Papasakojo, kaip per dešimtmetį pasikeitė festivalių dalyviai (6)

Vasara – daugybę žmonių suburiančių festivalių metas. Galima tikėtis, kad keletą dienų festivalio teritorijoje praleidžianti žmonių minia palieka tokią aplinką, tarsi pro ją būtų praūžęs uraganas, tačiau festivalių organizatorius patikina, jog prieš dešimtmetį buvo žymiai blogiau.

Atskleidė, ką galvoja apie taromatus: jie visiškai pakeitė kasdienius įpročius (51)

Vis daugiau iniciatyvų gimsta dėl ekologijos, skatindamos visų žmonių įsitraukimą ir sąmoningumą. Neseniai mūsų šalyje įvesta nauja taros surinkimo sistema, prie kurios jau spėjome priprasti. Ja džiaugiasi ir žinomi Lietuvos žmonės.

Auga tvarkingesnė karta: ragina apie aplinkosaugą kalbėti nuo mažens (9)

Privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema mūsų šalyje pradėjo veikti prieš maždaug metus laiko – prie šio pokyčio dauguma jau spėjo priprasti. Teigiama, jog apie 90 proc. išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių sugrįžta ir yra perdirbamos. Tiesa, būtų galima pasigirti ir dar didesniais skaičiais, jei ugdytume savo sąmoningumą ir toliau.

Pasaulį išnaršiusių keliautojų verdiktas: kitos šalys turėtų mokytis iš Lietuvos (87)

Keliaudami po pasaulį ne tik parsinešame daugybę įspūdžių ir naujos patirties džiaugsmo, bet taip pat ir galime palyginti savo gimtąjį kraštą su neseniai atrastomis vietovėmis. Pavyzdžiui, keliautojai pastebi, kad esame tokia tvarkinga tauta, jog kai kurioms šalims būtų galima to iš mūsų pasimokyti. Vis dėlto, turime ko pasimokyti ir mes.