Be to, anot VSAT specialistų, šių parduotuvių veikimas pasienio kelio postuose didina pareigūnų korupcijos riziką. Dėl šių veiksnių VSAT Seimui pateikė siūlymą tokias parduotuves pasienio kelio postuose uždaryti.

Tačiau dalį šių parduotuvių valdančios įmonės UAB „Fatalitas“ direktorius Gytis Kūlokas atkerta, kad dėmesys kreipiamas ne ten, kur reikia, esą galimybių iš parduotuvių išnešti tabako gaminių praktiškai nėra, o tai, kad pareigūnai patys užsiima tokia veikla, toli gražu ne parduotuvių problema.

Liepdavo atvažiuoti po 20 minučių

Šiuo metu Vilniuje gyvenantis Algirdas (vardas pakeistas) DELFI sutiko papasakoti, kaip pats pirkdavo cigaretes, kurių parūpindavo draugas seniau dirbęs vienoje „Duty free“ parduotuvių. Savo patirtimi vaikinas sutiko pasidalinti tik su sąlyga, kad galės neįvardinti, iš kurios parduotuvės nelegaliais keliais tabako gaminiai patekdavo į jo rankas.

„Paskambini pažįstamam žmogui, pasakai, kad reikia dviejų blokų. Jis sako: privažiuok po 20 minučių. Atvažiuoji ir paduoda „Duty free“ maišelyje“, - pasakoja Algirdas.

Vaikinas teigia tokių gerokai pigesnių rūkalų gaudavęs apie pusmetį, tačiau vėliau draugui pakeitus darbovietę teko sugrįžti prie brangesnių cigarečių. Paklaustas, ar taip rūkalus įsigyti galėjo tik labai uždaras ratas, vaikinas patikina, kad draugas bet kam neparduodavo, bet toli gražu nebuvo tik labai artimi žmonės.

„Iš pradžių, kai pradėjau pirkti, ir pats nelabai jį pažinojau. Manau, kad taip prekiauja ne vienas tokiose parduotuvėse dirbantis darbuotojas, tik nelabai įsivaizduoju, kaip jie tai suformina“, - svarstė pašnekovas.

Vis dėlto Algirdas tokių pardavėjų smerkti neskuba. Jis laikosi nuomonės, kad žmonės „nusukinėja“ kiekvienam darbe, kur tik turi priėjimą prie pinigų ar prekių, ir nemato tame nieko blogo: „Atlyginimai mūsų per maži, kad oriai ir padoriai gyventume, todėl visi sukasi, kaip gali“.

DELFI pavyko susisiekti ir su vaikinu, kuris buvo užsukęs šį nelegalų versliuką, tačiau šis nieko komentuoti nenorėjo esą gali pakišti koją kitiems. „Nenoriu spjauti į lovį, iš kurio pats ilgai ir sočiai valgiau“, - sakė jis.

Šiuo metu neapmuitinamas „Duty free“ parduotuves Lietuvoje valdo keturios įmonės. Vilniaus oro uoste esančios parduotuvės priklauso UAB „Travel Retail Vilnius“, Palangos, Kauno oro uosto ir Klaipėdos jūrų uosto parduotuvės – UAB „Airport Travel Shop“, pasienio kelio postuose esančias parduotuves Vilniaus geležinkelio stotyje, Lavoriškėse, Panemunėje ir Medininkuose valdo UAB „Globus trade“, Neringoje, Kybartuose, Šalčininkuose, Ramoniškiuose, Raigarde – UAB „Fatalitas“.

Pikčiausias žvilgsnis – į kelio postus

„Nielsen“ atliekamo „Tuščių cigarečių pakelių“ tyrimo duomenys, pagal kuriuos nustatoma nelegalios tabako rinkos dalis Lietuvoje, rodo kad 2015 m. II ketvirtį nelegalioje apyvartoje esančios cigaretės sudarė 19,7 proc. visos šalies tabako gaminių rinkos. 2014 m. IV ketvirtį ši dalis buvo 28,4 proc.

Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad šešėlinė cigarečių rinka traukiasi. Tačiau VSAT Imuniteto skyriaus viršininko Dariaus Škarnulio teigimu, nerimą kelia tai, kad šešėlinėje cigarečių rinkoje esanti tabako gaminių iš neapmuitintų parduotuvių dalis nesitraukia. Anot pareigūno, ši tendencija ypač ryški Lietuvos pasienio rajonuose esančiuose miesteliuose, šalia kurių veikia Lietuvos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis kelių perėjimo punktuose įsteigtos „Duty free“ parduotuvės.

2014 m. IV ketvirčio tyrimų duomenimis, Šalčininkuose fiksuota 69 proc. šešėlinės cigarečių rinkos dalis, iš kurių 48 proc. išimtų tuščių pakelių buvo su Baltarusijos banderolėmis, 20 proc. – su neapmuitinamų parduotuvių žymėjimu, 1 proc. – su Rusijos banderolėmis.

2015 m. II ketvirčio tyrimų duomenimis, Šalčininkuose fiksuota 54 proc. šešėlinės cigarečių rinkos dalis, iš kurių 28 proc. išimtų tuščių pakelių buvo su Baltarusijos banderolėmis, 24 proc. – su neapmuitinamų parduotuvių žymėjimu, 1 proc. – su Rusijos banderolėmis. Panašios tendencijos stebimos ir Šakiuose.

„Šių metų II pusmečio tuščių pakelių duomenimis, visos Lietuvos mastu kas septintas pakelis būtų iš neapmuitintos parduotuvės. O pasienio miesteliuose – kas ketvirtas. Bet jeigu imtume dar atskirus miestus, pavyzdžiui, Šalčininkų miestelį, kur nuo punkto vos keli kilometrai, tai ten tendencija dar ryškesnė. 54 proc. surinktų tuščių pakelių yra ne su Lietuvos Respublikos banderolėmis. Tai reiškia didesnė dalis pakelių su nelietuviškomis banderolėmis. Jeigu šiuos procentus dar išgrynintume, tai grubiai tariant pusė būtų su Baltarusijos banderolėmis, pusė iš neapmuitinamų parduotuvių. Paprastai išverčiant, jeigu mes paimsime gatvėje keturis pakelius – tai bus 2 lietuviški, vienas baltarusiškas, vienas nepmuitintas“, - aiškina D. Škarnulis.

Tokią problemą pasieniečiai iškėlė spalio pradžioje VSAT Specialiųjų užduočių rinktinėje vykusio Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos išvažiuojamojo posėdžio metu.

Paklaustas, ar būtų tikslingas uždaryti „Duty free“ parduotuves, D. Škarnulis tikina, kad gal visai uždaryti ir nereikėtų, tačiau jose neprekiauti tabaku būtų naudinga visiems: "Gal būtų galima patikslinti, kad norima ne uždaryti pačias parduotuves, bet bent jau sustabdyti prekybą cigaretėmis tai tikrai. Nes tose parduotuvėse yra ir kava, ir šokoladas, tai viskas tvarkoj dėl tų prekių, problemos tame nematome. Šiai dienai parduotuvių uždarymas, aišku, gal ir atrodytų per drastiškas žingsnis“.

Panemunės pasienio kontrolės postas

Įkliūva patys muitininkai

Nors prekes neapmuitinamose Lietuvos parduotuvėse gali įsigyti tik asmenys, išvykstantys iš Lietuvos, VSAT pareigūnai įsitikinę, kad dėl galimų korupcijos atvejų tabako gaminiai patenka ir į Lietuvą.

D. Škarnulio teigimu, įvykiai rodo, kad nelegaliai rūkalus iš šių parduotuvių perka ir patys pareigūnai, o norint tai sukontroliuoti reikia mesti nemažai pajėgų ir skirti tam daug resursų. Kaip pavyzdžius pašnekovas pateikia du atvejus, kurie rodo, kad rūkalai perkami net ne asmeniniam naudojimui.

„Paskutinis įvykis buvo Raigarde, kur keturi pasieniečiai sulaikyti su 720 pakelių. Tokio kiekio asmeninėmis reikmėmis nepavadinsi. Arba prieš du metus Kybartų punkte sulaikėme pasienietį, kuris su savimi turėjo 4 dėžes cigarečių, 2000 pakelių. Ir visos tos cigaretės keliavo į Lietuvą. Kas dirba punkte, praktiškai visi tuo suinteresuoti. Pradedant valytojom baigiant muitininkais ir pasieniečiais. Ten veikia sistema“, - įsitikinęs D. Škarnulis.

Abiejose jo paminėtose vietovėse – Raigarde ir Kybartuose – esančios „Duty free“ parduotuvės priklauso UAB „Fatalitas“, tačiau įmonės direktoriaus teigimu į parduotuvę gali patekti tik pareigūnai, kuriems išduotas specialus leidimas, o visos prekės griežtai registruojamos.

„Kad yra buvę incidentų, esu ir aš girdėjęs. Bet kaip tai vyksta, neįsivaizduoju. Kad tame nedalyvauja mūsų pardavėjai, mūsų įmonė ir mūsų parduotuvės esu 100 procentų garantuotas, nes kitu atveju mums, manau, būtų taikomos kažkokios sankcijos ar baudos, ar įtarimai. Šiai dienai nieko panašaus nėra buvę. Mūsų parduotuvės yra pasirašusios bendrus sutarimus su muitinės tarnyba, kokie asmenys ir kokiais atvejais gali įeiti į parduotuves. Pas mus į parduotuvę neturi teisės įeiti nei valytojai, nei pareigūnai, kurie neturi specialaus paskyrimo“, - sako G. Kūlokas.

Jis taip pat stebisi, kad piktas žvilgsnis kreipiamas būtent į parduotuves, nors su nelegaliomis prekėmis ar bent jau nelegaliais kiekiais jų kiekiais įkliūva patys muitininkai.

„Sakykime, nutiko kažkoks įvykis pasienyje, produktus įsigijo kažkoks pareigūnas. Man tada keista praktika, nes jeigu policijos pareigūną sustabdysi išgėrusį už vairo, tada reikia uždaryti barą, kuriame tas pareigūnas vartojo alkoholį. Tada taip išeina. Ar nereikėtų tuomet daugiau dėmesio kreipti į darbuotojų kompetenciją ir saugumo priemones, kad viso to nebūtų?“ - stebėjosi G. Kūlokas.

Gytis Kūlokas

Kad jokių konkrečių parduotuvių „Duty free“ darbuotojų nusižengimų iki šiol užfiksuota nebuvo patvirtina ir Lietuvos muitinės departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

„Aišku, šie duomenys rinką prižiūrinčioms institucijoms kelia nerimą, ir šių parduotuvių veikla yra dėmesio centre. Tačiau reikia pripažinti, kad reikšmingų pažeidimų šių parduotuvių veikloje kol kas nenustatyta, išskyrus pavienius pirkėjų daromus pažeidimus. Nustatomi pavieniai atvejai, kuomet buvo bandoma be mokesčių įsigytas prekes neteisėtai grąžinti į Lietuvos muitų teritoriją. Kaip minėjome, valstybės sienos perėjimo punktuose dirbantys asmenys, nevykstantys į užsienį, taip pat ir visų tarnybų pareigūnai neapmuitinamose parduotuvėse negali įsigyti prekių“, - aiškina pašnekovė.

Lietuvos muitinės departamento duomenimis, per pastaruosius kelis metus buvo užfiksuoti 4 atvejai, kai, atliekant patikrinimus, pas muitinės pareigūnus buvo rastos cigaretės, įtariama, įsigytos neapmuitinamose parduotuvėse. Taip pat buvo nustatyta atvejų, kai šiose parduotuvėse pirktų cigarečių turėjo ir kitų pasienyje dirbančių tarnybų darbuotojai.

Nenustato, kiek produkcijos patenka legaliai

G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė pastebi, kad „Nielsen“ atliekamas tuščių cigarečių pakelių tyrimas neparodo, kiek tuščių pakelių be banderolių į Lietuvą patenka legaliai. Šiose parduotuvėse prekes įsigyti gali tik asmenys, išvykstantys iš šalies, tačiau grįždami į Lietuvą iš kitų šalių piliečiai taip pat turi teisę įsigyti muitais ir akcizais neapmokestintų rūkalų. Vykstant iš trečiųjų šalių per pasienio postą galima įsivežti tik du tokių cigarečių pakelius.

„Atliekamuose nelegalios tabako rinkos tyrimuose, kurie paprastai paremti surinktų tuščių cigarečių pakelių statistine analize, pastebima tam tikra dalis pakelių, nepaženklintų jokios šalies banderolėmis. Tokiomis cigaretėmis paprastai prekiaujama neapmuitinamose parduotuvėse, tačiau iš atliekamų tyrimų negalima atskirti legaliai šiose parduotuvėse įsigytų prekių dalies nuo nelegalių prekių. Keliaujantys asmenys stengiasi įsigyti šiose parduotuvėse bent jau leistiną šių prekių kiekį, nes jose šios prekės ženkliai pigesnės net lyginant su kainomis kaimyninėse šalyse“, - teigia G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Kad pagal tyrimą neįmanoma nustatyti, kokia dalis šių pakelių į šalį pateko legaliai, DELFI patikino ir Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atstovas Ramūnas Mačius.

Kad vien šiuo tyrimu remtis netikslu mano ir UAB „Fatalitas“ direktorius G. Kūlokas: „Gaila, nežinau ir nemačiau duomenų, kaip atliekami tie tuščių pakelių skaičiavimai. Šiandien situacija yra tokia, kad kiekvienas atvykstantis į Lietuvos teritoriją (ne iš trečiųjų šalių - DELFI), turi galimybę iki 200 vnt. cigarečių įsivežti visiškai legaliai, nemokėdamas jokių mokesčių. Tai yra ar lėktuvu atskrenda, ar per sieną įvažiuoja. Aš nežinau, ar yra įvertinama santykis atvykstančių į Lietuvos teritoriją ir tų pakelių, kurie yra randami. Gal didžioji dalis tų pakelių visiškai legali“.

Įmonės vadovas taip pat tikina, kad vedama griežta šių prekių apskaita ir net į parduotuvę atkeliaujančios prekės yra kontroliuojamos tiek muitinės pareigūnų, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos.

„Yra ataskaitos, viskas žymima elektroninėse sistemose. Visas kelias iki parduotuvės stipriai kontroliuojamas. Į parduotuvę atvykusios visos prekės yra registruojamos, muitinės pareigūnai tikrina, ar viskas atvyko, ar yra visi dokumentai. Iki šios vietos neįmanoma, kad jos nuklystų iš savo kelio. Poste visas asmenų judėjimas yra kontroliuojamas pareigūnų bendromis jėgomis. Čia kamerų devynios galybės. Jei pareigūnas nepamatytų savo akimis, vaizdo įrašai leistų sužiūrėti, kokie asmenys buvo įėję į parduotuvę“, - tikina G. Kūlokas.

Paklaustas, ar negali būti, kad nelegaliai iš parduotuvių išgabenant cigaretes veikia visa grandinė – tiek parduotuvės darbuotojai, tiek pareigūnai – G. Kūlokas pripažįsta, kad tokia teorinė galimybė yra, tačiau tokia veikla turėtų atsispindėti ir apskaitoje. Jis taip pat tikina, kad be pasienio ir muitinės pareigūnų šiuose ruožuose dirba ir mobiliosios muitinės pareigūnų grupės, taigi tokia veikla esą būtų labai rizikinga.

Tuo tarpu VSAT pareigūnai piktinasi, kad norint sukontroliuoti tokią nelegalią prekybą tenka išnaudoti daug resursų, nors yra ir „rimtesnių problemų“.

„Vien jau neskaičiuodami tų finansinių praradimų, mes, kaip institucija, turime investuoti į kontrolės priemones. Nes atitinkamai prekyba iš „Duty free“, visi piktnaudžiavimai, susiję su korupcijos apraiškom. Kažkas tokių piktnaudžiavimų nemato – ar muitinė, ar pasienio pareigūnai. Mes kaip imuniteto stebėtojai turime tai stebėti, nukreipinėti savo žmones, resursai irgi yra ne begaliniai, bet taip pat negalime užmerkti akių. Niekas to neskaičiuoja, visi skaičiuoja praradimus ir įplaukas“, - sako D. Škarnulis.

Nuo 2017 m. parduotuvių nebeliks

2017 metais įsigaliojus Europos Sąjungos akcizų direktyvai neapmuitinamų prekių parduotuvių valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose nebeliks. Būtent dėl šios priežasties G. Kūlokas teigia nesuprantantis, kam reikalingas visas šis šaršalas, esą ar taip ar taip po metų parduotuvės bus uždarytos.

Anot verslininko, įmonei „Fatalitas“ lieka vienintelis kelias – savo veiklą nutraukti: „Šita įmonė užsiima būtent „Duty free“ veikla, ji neturi kažkokių pašalinių veiklų. Mūsų įmonei tai reikštų uždarymą“.

Vis dėlto G. Kūlokas įsitikinęs, kad užsidarius parduotuvėms didesnė žala bus padaryta ne pačiai įmonei, bet valstybei ir įmonėje dirbantiems darbuotojams: „Vien pernai metais mes litais sumokėjome 10 mln. mokesčių (2 896 200 eurų - DELFI). Pas mus dirba virš 100 darbuotojų, tiek jų neteks darbo. Tai skaudus klausimas ir gamintojams, nes jų produktų mes išeksportavom už 7,5 mln. litų (daugiau nei 2 mln. eurų - DELFI).

Galimybę prekiauti mokesčiais neapmokestinama produkcija įmonės gauna viešojo konkurso būdu. Anot G. Kūloko, laimi tos įmonės, kurios pasiūlo didžiausią patalpų nuomos kainą. Už nuomą verslininkai moka net iki 782 eurų už kvadratinį metrą.

„Duty free“ parduotuvės paprastai įsikuria tarptautiniuose oro ir jūrų uostų pasienio kontrolės punktuose. Kai kuriose šalyse tokių parduotuvių galima rasti ir geležinkelio bei kelio su trečiosiomis šalimis valstybės sienos perėjimo punktuose. Šiose parduotuvėse importo muitu, akcizu ir pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestintas prekes gali įsigyti asmenys, vykstantys ne į Europos Sąjungos šalis.

Visos šios parduotuvės vadinamos neapmuitinamų parduotuvių vardu. Šiuo metu Lietuvoje įsteigtos 9 parduotuvės, galinčios parduoti prekes, neapmokestintas akcizais (Akcizų lengvatų sandėliai) ir 5 neapmuitinamos parduotuvės. Šiose parduotuvėse vyksta mažmeninė prekyba, jose prekes gali pirkti tik iš Lietuvos į trečiąsias šalis išvykstantys keleiviai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (77)