Kada iš tėvų gali atimti vaiką visiems laikams?apklausa

 (7)
Globa arba rūpyba iš pirmo žvilgsnio atrodo savaime suprantamas dalykas. Juk tai rūpinimasis vaikais, kai juos augina ne jų biologiniai tėvai, o valstybė arba kitos šeimos. Bet tai tik labai paprastas vaiko globos esmės apibūdinimas. Tie, kurie siekia padėti vaikams surasti naujus namus, gerai žino, kad teisiniai ir biurokratiniai keliai bei klystkeliai yra netgi labai painūs.
Mama su vaiku
© Vida Press

Tenka pripažinti ir tai, jog apsisprendus globoti ir suprasti globos sistemą, pirmiausiai reikia apsišarvuoti kantrybe – laukia susidūrimas ne tik su didžiuliu kiekiu informacijos, bet ir neigiamais vertinimais, susiformavusiais mitais. Juk tikrai yra priežasčių, kodėl potencialūs globėjai kelia klausimą, „ar kas nors gali iš mūsų atimti globojamą vaiką”?

Globoje atsidūrusio vaiko istorija

Nors paminėjus vaiko globą dažniausiai iš karto pagalvojama apie vaikų namus, tai iš tikrųjų ne pirma, o tik viena iš galimų stotelių. Tad dėliojant globojamo vaiko paveikslą reikia atsižvelgti į daugelį labai svarbių detalių.

Pirmiausia, būtina suvokti, kad globa reiškia, jog vaikui teko susidurti su labai skausminga patirtimi – jo tėvai dėl įvairių aplinkybių (priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia) nebegalėjo jo auginti. Visi tėvų globos netekę vaikai iki pilnametystės gali būti globojami (vaikų nuo 14 metų globa vadinama rūpyba).

Kada iš tėvų gali atimti vaiką visiems laikams?
© DELFI / Tomas Vinickas

Tad šiuo sunkiu metu jam nustatoma viena iš dviejų globos rūšių – nuolatinė arba laikinoji. Jų abiejų paskirtis tokia pati – užtikrinti reikalingą rūpinimąsi be tėvų priežiūros likusiu vaiku, t. y. garantuoti auklėjimą, ugdymą, fiziniam ir dvasiniam augimui tinkamas sąlygas, teisių ir interesų gynimą bei atstovavimą. Skirtumų tarp šių globos rūšių irgi nestinga. Galutinis ir svarbiausias laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į jo tikrąją, biologinę šeimą. Tuo tarpu nustatyta nuolatinė globa reiškia, kad esamomis sąlygomis vaiko grįžimas pas tėvus yra neįmanomas.

Nustačius, kad vaikas negali gyventi su savo gimdytojais, yra priimamas ir sprendimas, kur nuo šiol gyvens vaikas ir kas jį prižiūrės – globėjų šeima, šeimyna ar globos institucija. Vaiko perkėlimas į globos įstaigą laikomas pačia paskutine išeitimi. Taigi, yra dedamos visos pastangos siekiant išsiaiškinti, ar yra artimų ar kitų vaiko giminaičių, galinčių ir norinčių tapti jo globėjais. Neradus tokių asmenų, geriausia alternatyva laikomas gyvenimas šeimynoje, jei savivaldybėje tokia yra.

Nuo klystkelių gelbstinti informacija

Kartais daugeliui, jog imtųsi domėtis vaikų globa, reikia visai nedaug, bet tikslios ir svarbios informacijos. Ji daug kam tampa kelrodžiu painiame labirinte. Būtent dėl to Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos laikinoji vadovė Vita Šulskytė pabrėžia, kad globos nustatymas yra nuo situacijos labai priklausomas procesas.

Kada iš tėvų gali atimti vaiką visiems laikams?
© Vida Press

„Sprendimas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) priimamas per 3 dienas. To priežastis – vaikas negali būti be įstatyminio atstovo. Nuolatinės globos skyrimo procesas jau šiek tiek kitoks. Dėl jos turi būti kreipiamasi į teismą ir tuomet nuolatinę globą ir globėją savo sprendimu paskiria teismas. 

Pavyzdžiui, jeigu vaikas gyvena laikinųjų globėjų šeimoje ir yra nusprendžiama, kad jis jau nebegalės grįžti į savo biologinę šeimą, tuomet savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą ir yra priimamas sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo. Ir netgi tokiu atveju toliau išlieka galimybė, kad vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą. Tai galima pasiekti, jei patys tėvai kreipiasi dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo“, – painius teisinius aspektus tiek norintiems globoti, tiek ir norintiems susigrąžinti biologinius vaikus aiškina specialistė.

Paskirta laikinoji globa reiškia, jog nesvarbu, kur vaikas begyventų (globėjų šeimoje, savivaldybės šeimynoje ar globos įstaigoje), visomis išgalėmis siekiama užtikrinti, jog jis vėl sugrįžtų pas savo biologinius tėvus. Augimas šeimoje, nepaisant laikinų, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir paskirtos globos (rūpybos), laikomas pačiu naudingiausiu vaikui. Todėl nuolat tikrinama ir vertinama, ar tai būtų galima įgyvendinti. 

Metai pasitaisymui

„Tikrai yra pakankamai daug atvejų, kai po laikinosios globos vaikai vėl grįžta į savo biologinę šeimą. Preliminarus laikotarpis, kurio metu šeima gali spręsti tas problemas, dėl kurių vaikas pateko, pavyzdžiui, į globėjų šeimą, yra apytiksliai vienerių metų laikotarpis.

Jeigu socialiniai darbuotojai, dirbantys su ta šeima ir vertinantys pagalbos plano efektyvumą, mato, kad yra akivaizdus pokytis į gerąją pusę, tai minėtasis metų laikotarpis gali būti šiek tiek pratęsiamas. Kol kas konkretus laikotarpis, per kurį šeimos pažanga turi būti įvertinta, nėra griežtai apibrėžtas – yra tik rekomendacija. Taigi, jei šeima akivaizdžiai tobulėja, jos vaikas gali pas juos iš globėjų persikelti sąlyginai greitai. Tam reikia savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kurio panaikinamas laikinosios rūpybos sprendimas ir tuomet vaikas gali grįžti į šeimą”, – pavyzdį pateikė V. Šulskytė.

Tiems, kurie jau pradeda domėtis globos galimybe, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė siūlo pirmiausiai pasidomėti ne tik pačiu globos procesu, laikinosios ir nuolatinės globos skirtumais, bet ir globėjų pareigomis.

„Sulaukiame įvairiausių klausimų ir kreipimųsi – visuomet labai džiaugiamės galėdami atsakyti, padėti ir rasti kelią klausimų-atsakymų labirintuose. Pernai šiuo tikslu pradėjome vykdyti socialinę-informacinę akciją „Vaiko globa – neįkainojama dovana”. Jos tikslas – ne tik suteikti kuo daugiau kiekvienam asmeniui suprantamos informacijos apie globą ir įvaikinimą, bet ir paneigti su jais susijusius mitus“, – apie tinkamą kelią norintiems suteikti vaikams namus pasakoja tarnybos laikinoji vadovė.

Jei susidūrėte su globos klausimais ar problemomis, Jūs visada galite kreiptis į savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių arba Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos el. paštu info@vaikoteises.lt .

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sprendimas – GLOBA

Atvirai: kaip gyvena vaikus priglaudusios šeimos (7)

Kaip gyvena šeima, kurios dalimi tapo tikrųjų tėvų paliktas mažylis? Tai – mitais ir paslaptimis apipinta tema. DELFI dar pavasarį paprašė skaitytojų įkvėpti drąsos kitus ir papasakoti apie savo patirtį – 5 šeimos išdrįso atskleisti tai, ką daugelis palieka už savo namų durų.

Daivos išpažintis: negalėjo pastoti, įsivaikino, o tada įvyko stebuklas (23)

Daivai kelerius metus gydytojai aiškino, kad juodu su vyru natūraliai vaikų sulaukti negalės. Moteris, susitaikiusi su likimu, ryžosi ne brangioms dirbtinio apvaisinimo procedūroms, o įvaikinimui. Po kelerių metų gimė jųdviejų su vyru sūnus.

Mažytė svajonė turėti šeimą (1)

„Šeima gyveno viename kambaryje, kuris atstojo ir virtuvę, ir miegamąjį, ir, žinoma, vietą, skirtą baliams, ten buvo atjungta šiluma ir nupjauti radiatoriai. Kai reikėjo vaikus paimti, mes jų ieškojome tarp skudurų ir šiukšlių.“ Taip apie dieną, kai Vilius (vardas pakeistas, aut. past.) ir jo broliai pateko į SOS vaikų kaimą, pasakojo šios institucijos vadovė Rita Padervinskienė.

Globoti ar įvaikinti? (2)

Mintis įsivaikinti ar paimti globoti be tėvų meilės likusį vaikutį, ko gero, bent kartą yra atėjusi į galvą dažnam žmogui. Vieniems tai tėra momentinis jausmas, kiti apie tai galvoja rimčiau, bet viešumoje sklandantys mitai entuziazmą neretai atvėsina. Kurie iš jų teisingi, o kurie – ne?

Menininkai remia šalies be vaikų namų idėją (21)

„Gyvenimas prasideda šeimoje“ – sako Algirdas ir Remigijus Gataveckai, buvę vaikų globos namų auklėtiniai, o dabar – menininkai, šokėjai, aktyvūs visuomenės nariai. Paremdami iniciatyvą „Šalis be vaikų namų“, jie papuošė vieną Vilniaus gatvių lietaus užrašu „Ar tu pastebi mane?“, primenančiu mums, kad ne visi vaikai turi galimybę augti šeimose ir gyventi mums įprastą gyvenimą, laisvai užsiimti kūryba ir saviraiška.