Gegužės 19 d. – birželio 5 d. vykusi diskusija rado kelią į žmonių širdis – redakciją pasiekė atviri pasakojimai, kokios bėdos, džiaugsmai, rūpesčiai gali nutikti šeimoje, kuri augina įvaikintą mažylį ar mažylę, diskusijų netrūko ir komentaruose.
„Šiuo metu mūsų šeimoje sudėtinga situacija, kada norisi paimti popieriaus lapą ir parašyti „daugiau nebegalime, esame įskaudinti, nusivylę, pikti...“, – nepabijojo prisipažinti viena DELFI skaitytoja, jau trejus metus globojanti paauglę iš vaikų namų. Ji papasakojo tai, apie ką paprastai nekalbama – jų šeimoje iškilusias problemas, akimirkas, kai nėra taip paprasta, gražu ir lengva.
Kiti diskusijos dalyviai taip pat prisipažino – net norint į savo šeimą priimti atžalą iš vaikų namų, tai padaryti nėra paprasta, reikia kantrybės, užsispyrimo ar drąsos.
„Labai ilgai teko laukti, kol ji atėjo pas mus. Teko iš Vilniaus važiuoti kiekvieną savaitgalį traukiniu, ten kęsti direktorės patyčias... Jautėmės siaubingai“, – pasakojo skaitytoja, kurios širdį pavergė jai vaikų namuose nusišypsojusi mergaitė.
Kiti įtėviai išdrįso į namus priimti mergaitę, kuri neva turi raidos sutrikimą – vėliau paaiškėjo, kad jai tiesiog trūko meilės. „Noriu visiems pasakyti – nebijokite suteikti vaikams iš globos namų džiaugsmo, priimdami juos į savo šeimas“, – drąsino tėvai. „Jei bent dalis žmonių turėtų tiek drąsos ir gerumo, kiek turi sąskaitose pinigų ir kito turto, daugeliui vaikų atsirastų vietos šeimose“, – nebijoti ragino ir kita mergaitę iš globos namų globojusi moteris. Negailėjo gražių žodžių savo įmotei ir vienintelė drąsiai papasakoti apie tai, ką reiškia turėti dvi mamas, išdrįsusi Germa Jakštaitė.
Dėkojame visiems skaitytojams už atvirumą ir kviečiame išdrįsti papasakoti apie savo šeimą, taip įkvėpti ir padrąsinti kitus – savo mintis galite siųsti el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šeima“.
