Jo šeima globojo mergaitę. Taip mūsų šeimoje taip pat atsirado 6 metų mergytė, trumpai berniukiškai nukirpta. Iš pradžių ji lankėsi tik savaitgaliai, švenčių dienomis ir per atostogas, ir taip – iki 9 klasės.
Ji į globos namus išsirengė paskutinėmis rugpjūčio dienomis, o tada visi sėdėjome ir ašarojome, kaip sunku atsisveikinti. Aš pažadėjau, kad kitą dieną būtinai užsuksiu į globos namus ir pasikalbėsiu dėl globos. Kaip šiandien atsimenu, nuėjau ir pasakiau – jūs pažįstate mus daugelį metų ir aš pasiimu mergaitę į šeimą, ruoškite dokumentus.
Vaikų teisių kontrolę „praėjome“, teismas įvyko lapkričio mėnesį, mergaitę greitai pervedėme į gimnaziją – rugsėjui įpusėjus perpirkome ją baigusios moksleivės gimnazistės uniformą. Tada visi vaikai lankė tą pačią mokyklą.
Gabrielė (vardas pakeistas) puikiai sutarė su visais mūsų vaikais, ji tapo sese, labai gražiai pynė plaukus, mažoji zyliodavo iš paskos ir prašydavo sušukuoti. Mergaitė sėkmingai pabaigė gimnaziją, studijas Klaipėdos universitete. Studijų metu Gabrielė grįždavo į savo namus – mūsų namus. Būdavo, sėdim visos trys – ji, aš ir mano dukra, kuri taip pat studentė – ir vakarojame, plepame, juokiamės.
Po studijų Gabrielė išvyko padirbėti į užsienį, bet šalia savų – ten darbavosi mūsų sūnus ir mano vyras. Deja, atsitiko baisi nelaimė – Gabrielė pateko į didelę avariją, jai buvo sužalotos kojos, ranka, bet po daugelio operacijų ji vaikšto, džiaugiasi gyvenimu. Visą tą laiką šalia jos buvo mūsų šeima, jos draugai.
Yra dalis tiesos, kad kuo mažesnis vaikutis, tuo lengviau jį auklėti, auginti, bet aš noriu pasakyti, ką visada visiems sakau – jei bent dalis žmonių turėtų tiek drąsos ir gerumo, kiek turi sąskaitose pinigų ir kito turto, daugeliui vaikų atsirastų vietos šeimose.
Visiems noriu palinkėti užauginti tokius gerus, dorus, sąžiningus savo „nuosavus“ vaikus, kokia yra mūsų Gabrielė. Ji mums – ne tik vaikas iš globos namų. Tai puiki mūsų draugė ir sesė vaikams, protinga, šauni mergina, drąsi, ištverminga, didelės širdies, greit švęsianti savo jungtuves.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Mama ar tėtis – žmonės, į kuriuos gali kreiptis, kad ir kas benutiktų. Deja, ne visi turi laimę surinkę devynių skaičių kombinaciją pasidžiaugti jų parama – kartais žmonės, kurie turėtų būti artimiausi pasaulyje, tokių skambučių nelaukia arba ragelio pakelti jau nebegali... Ir jų vaikams tenka gyventi be tėvų.
Laukiame Jūsų pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Šeima“, mintimis taip pat galite pasidalinti spausdami ant pilko mygtuko čia iki birželio 5 d. 10 istorijų autorių padovanosime 12 numerių pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumeratą.
Skaičius ant paveikslėlio rodo, kiek žinučių žmonės atsiuntė bei kiek dienų liko iki konkurso pabaigos.