Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius sako, kad kiekvienais metais dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės įvyksta 60 – 70 proc. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės.
„Eismo dalyvių neatsakingas požiūris į savo ir kitų saugumą kelyje, kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymas, neblaivūs transporto priemonių vairuotojai, neturintys teisės vairuoti asmenys, pėsčiųjų netinkamas elgesys tamsiuoju paros metu – nenaudojimas šviesą atspindinčių elementų neapšviestuose keliuose, pavasarį – rudenį motociklų ir mopedų vairuotojai“, – didžiausias saugaus eismo problemas vardijo G. Aliksandravičius.
Sostinėje saugaus eismo padėtis nedžiugina
Buvęs lenktynininkas, Susisiekimo ministro visuomeninis konsultantas saugaus eismo klausimais Stasys Brundza retoriškai klausia, „kada Vilniuje paskutinį kartą matėte policijos patrulį?“
Jo manymu, kelių policininkai gatvėse turėtų pasirodyti dažniau – piko valandomis vairuotojams reiktų padėti: „Kalba (policijos vadovybė – aut. pastaba), kad nėra pinigų, kad mažinamas finansavimas, bet dienos pabaigoje galima padėti eismui. Vakarop užsikemša sankryžos, reikia kontroliuoti, kad autobusų juostomis nevažiuotų lengvieji automobiliai – tai daryti yra populiaru. Gatvėse tikrai yra ką veikti. Bent Vilniuje policijos pareigūnų tikrai trūksta. Pavyzdžiui, Vilniuje žuvusių 2010 m. buvo 21, o 2011 m. – 25. Sužeistų 2010 m. – 520, 2011 – 705. Per metus sužeista 185 žmonėmis daugiau. Aš manau, kad jeigu prevencinės priemonės būtų vykdomos aktyviai, rezultatai būtų geresni.“
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas neslepia, kad sostinėje, lyginant su kitais Lietuvos miestais, įvyksta daugiausia eismo įvykių: „Vilnius – didžiausias mūsų šalies miestas, čia ir eismas intensyviausias. Dėl to tikimybė patekti į eismo įvykį gerokai didesnė nei mažesniame mieste ar gyvenvietėje. Eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, sostinėje taip pat užregistruojama daugiausiai. Taigi, jeigu eismo dalyviai elgsis tinkamai, paisys kelių eismo taisyklių, tikėtina, kad ir kelionės tikslas bus pasiektas saugiai.“
Reikia jausti atsakomybę
Pasak G. Aliksandravičiaus, avaringumą didina eismo dalyvių nepagarba vienas kitam. Jis pastebi, kad automobilių vairuotojai dažnai nepaiso leistino važiavimo greičio, lenkimo, manevravimo taisyklių, vairuodami naudojasi mobiliojo ryšio priemonėmis, neturėdami laisvų rankų įrangos, nenaudoja vaikams skirtų specialių sėdynių.
Jis mano, kad padėtis pasikeis, kai žmonės pradės jausti atsakomybę už savo elgesį, ir pradės gerbti kitus eismo dalyvius. Jis patikino, jog situaciją pagerina žinojimas, kad už padarytą nusižengimą teks prisiimti atsakomybę.
S. Brundza prevencines priemones vertina teigiamai. Jis įsitikinęs, kad policijos reidai, greičio matuokliai, modernių inžinerinių priemonių diegimas (nuo autostrados autobusų stotelių patraukimas, atitvarai nuo žvėrių, priemonės, vairuotojus apsaugančios nuo akinančios šviesos) duoda neblogų rezultatų, tačiau pažymi, kad miestuose šios priemonės vykdomos per lėtai. Dėl to, pasak saugaus eismo specialisto, sostinėje rezultatai yra „tragiški ir liūdni“.
