Svetima piniginė. Kaip savo pinigus leidžia B. Ropė?

 (41)
„Pinigų karta“ toliau krato Europos Parlamento narių pinigines. Šį kartą lendame į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovo Broniaus Ropės asmeninius finansus.
Bronis Ropė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Buvęs aktyvus euro priešininkas tik praėjusią savaitę atsisveikino su paskutiniais turėtais litais, save vadina per daug taupiu ir sako, kad tik lietuviams Europos Parlamento nario atlyginimas atrodo labai didelis.

- Kaip pasikeitė požiūris į pinigus, kai atėjote į politiką?

- Man pinigai niekada nebuvo varomoji jėga. Dirbdamas įmonėje, tuo metu, manau, gaudavau normalų atlyginimą. Ir nebuvo poreikio eiti ieškoti didesnio. Kai 2000 m. buvau pakviestas į savivaldybę dirbti, ilgai svarsčiau. Nes tai visai kitas darbas, kita specialybė. Taip pat buvo ir po ketverių metų, kai mane išrinko į Seimą. Svarsčiau – eiti ar pasilikti Ignalinoje.

Ir tada apsisprendžiau neiti, nors Seimo nario atlyginimas tuo metu buvo kelis kartus didesnis negu savivaldybės vadovo. Dabar, kai mane išrinko į Europos Parlamentą, taip pat labai ilgai svarsčiau. Nešokinėjau ant kėdės iš džiaugsmo. Kaip tik pirma naktis buvo tokia liūdnoka, nes svarsčiau, ką gi daryti.

Galutinį sprendimą lėmė ne pinigai, o noras atstovauti partijai, kaimo žmonėms, žemės ūkiui. Kaip 1990 m. prisiėmiau iššūkį pereiti iš gamybos į savivaldybę, lygiai taip pat 60-ojo gimtadienio proga nusprendžiau vykti į Briuselį. Ir kol kas nesigailiu.

- Žmonės dažnai kelia klausimą, kur EP nariai deda pinigus. Atlyginimai dideli, kelionės ir būstas apmokėti. Kam jūs išleidžiate savo atlyginimą?

- Pirma, kiekvienas žmogus, jeigu jis šiandien gauna 200 eurų, o rytoj pradeda gauti 1000 eurų, tai atrodo labai daug. Bet po metų pasirodo, kad tai nėra taip daug. Antra, europarlamentarai visi lygūs, todėl ir atlyginimus gauna vienodus. Pavyzdžiui, Lietuvos atstovams jis atrodo labai didelis.

Tuo metu Italijos ar kitų šalių atstovams jis yra mažesnis nei nacionalinio parlamento nario. Todėl jie kaip tik verkia, kad maži atlyginimai. Ir jeigu mums yra labai paprasta įdarbint patarėjus, mokant jiems 3-4 tūkst. eurų, tai švedui ar danui įdarbint patarėją už tokį atlyginimą yra neįmanoma. Jiems tokie atlyginimai per maži.

Taigi, viskas priklauso nuo to, su kuo lyginsi. Kadangi didžiąją dalį gyvenimo praleidžiame Strasbūre ar Briuselyje, o ten kainų lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, dalis pinigų skiriama tam, kad galėtum normaliai vykdyti savo funkcijas, savo darbus. Dabar iš tikrųjų daugiau uždirbu nei būdamas savivaldybės vadovu.

- Kada pirmą kartą susidūrėte su pinigais ir supratote, kad juos riekia uždirbti?

- Na, aš gimęs ir augęs kaime, kada pinigų nebuvo. Šeimoje buvo dešimt vaikų. Aš – devintas. Tai pinigas buvo labai svarbus reiškinys mūsų gyvenime. Jo niekas dykai neduodavo. Matydavau, kaip tėvas labai sunkiai dirbdavo ir uždirbdavo labai nedidelius pinigus.

Ir iš tų pinigų turėjom pragyventi. Jų užtekdavo tik būtiniausiems dalykams, o visa kita turėjome pasigaminti patys. Tad nuo mažų dienų teko darbuotis tiek savo šeimos labui, tiek vasaros laiku kažkur kolūkyje padirbti, pakeles pašienauti, kad uždirbčiau tris-penkis rublius – tai buvo dideli pinigai.

- Esate taupus ar išlaidus žmogus?

- Aš esu per daug taupus. Kartais ir vaikai mane dėl to kritikuoja. Tačiau aš manau, kad nesvarbu, kiek pinigų gauni, svarbu, kaip juos išleidi.

- Kas šeimoje valdo pinigus – jūs ar žmona?

- Žmona savo, o aš savo. O ko reikia šeimai, taip pat komunalines paslaugas apmoku aš.

- Sakoma, kad gera piniginė pritraukia pinigus. Kaip ir kokią piniginę renkatės Jūs?

- Šiuo klausimu man labai pasisekė. 2003 m. Ignalinoje lankėsi Danijos premjeras ir jis man padovanojo piniginę, kurią vis dar sėkmingai nešioju, todėl man net nereikia galvoti apie naują. Ji vis dar puikiai atrodo ir gerai man tarnauja.

- Ką nešiojatės piniginėje?

- Yra ten visokių tokių smulkmenų, bet bent jau metalinių daiktų nenešioju. Daugiau tai užrašiukas gali būti, banko kortelė, pinigai, kažkoks kalendoriukas.

- Artimųjų nuotraukų nesinešiojat?

- Ne, tam yra kompiuteriai dabar, viską galima puikiai pakeisti.

- Grynieji ar kortelė?

- Galima pasakyti, kad įvairiai. Mėgstu atsiskaitinėti kortele, bet būna atvejų, kad net Briuselyje už viešbutį prašo atsiskaityti tik grynaisiais. Ir jeigu jų neturiu, labai nejaukiai pasijuntu. Todėl stengiuosi visada turėti ir šiek tiek grynųjų.

Be to, tik prieš kelias dienas atsisveikinau su paskutiniais litais. Turėjau pasilikęs 500 litų ir norėjau juos pasilikti atsiminimui. Bet paskui pagalvojau, kam man juos laikyti. Nuėjau ir išsikeičiau. Kasininkė klausė, ar negaila man jų. Bet, apsisprendžiau atsisveikinti su paskutiniais litais.

Pinigų karta
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Svetima piniginė

I. Stonkuvienė silpnybę jaučia ne tik batams ir suknelėms (3)

Kai kam galbūt ji tik aktoriaus, laidų vedėjo ir humoristo Manto Stonkaus žmona. Kai kam ji – jauna verslininkė, dviejų vaikų mama ir žmona. Indrė Stonkuvienė šiandien „Pinigų kartos“ skaitytojams praveria ne tik savo, bet ir šeimos piniginę.

Stilistė A. Gilytė: kaip kiti eina pirkti obuolių, aš taip perku džinsus (7)

Jos požiūris į drabužius praktiškas labiau nei labai. Paklausus, ką per šiuos metus pirko, ji net nepamena, nes yra išmokusi stiliaus gudrybių, kurios padeda ne tik gerai atrodyti, bet ir sutaupyti. Ir tokį požiūrį ji rekomenduoja visoms Lietuvos moterims: „Nereikia eiti pirkti džinsų, o išeiti su rankine“.

Kokiose parduotuvėse E. Daugėlaitė-Kryževičienė jaučiasi lyg vaikas tarp žaislų? (2)

„Labas rytas, Lietuva“- kas rytą taria Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė lietuvaičiams, o šiandien žurnalistė ir laidų vedėja sutiko praverti piniginę „Pinigų kartos“ skaitytojams.

I. Laurso pirmasis verslas - nelegalus, bet pelningas (8)

Naujos kartos verslininkas, mobiliųjų aplikacijų bendrovės "GetJar" įkūrėjas Ilja Laurs nedrįso atvirauti apie asmeninius finansus, bet "Pinigų kartos" skaitytojams papasakojo apie pirmąjį savo verslą mokykloje, pirmus didelius pinigus jau subrendus ir atskleidė, kaip turimus sukauptus turtus padidinti keliasdešimt kartų.

M. Tyla: norint sukurti žvaigždę, pradžiai reikia 10 tūkst. eurų (107)

Populiariausių Lietuvos atlikėjų prodiuseris, muzikinių apdovanojimų „M.A.M.A“ asociacijos pirmininkas Martynas Tyla šiandien drąsiai pasakoja „Pinigų kartos“ skaitytojams apie pinigus muzikos pasaulyje.