Nepasiduokime gripui

 (1)
Stiprus žmogaus imunitetas yra geriausia apsauga nuo bet kokio gripo ar ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Priešingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Jį iš kitų ūminių virusinių ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.
Citrina
© Corbis/Scanpix

GRIPAS perduodamas žmogaus žmogui:

• oro lašeliniu keliu, kai sergantis žmogus kosti ar čiaudi;

• netiesiogiai per aplinkos daiktus ar per nešvarias rankas, kai palietus sergančiojo kvėpavimo takų išskyromis užterštus daiktus, rankomis liečiama burna ar nosis.

Imlumas infekcijoms yra tiesiogiai susijęs su imunine sistema. Peršalus ar susirgus gripu galima gydytis įvairiais homeopatiniais vaistais. Jie pagelbės, kai skauda gerklę, sąnarius, užpuolė sloga, kosulys, karščiuojama. Taip pat šie preparatai stimuliuoja ląstelių, kovojančių su gausybe infekcijų, aktyvumą, pagerina imuninės sistemos funkciją, malšina uždegiminius procesus, naikina virusus, grybelius ir veikia kaip antioksidantai.

Norėdami išvengti nuolat pasikartojančių peršalimų ir gripo, laikykitės tokių nurodymų:

* valgykite įvairų, šviežią maistą, pakankamai vaisių bei daržovių
* atsisakykite žalingų įpročių
* pakankamai judėkite
* miegokite ne mažiau 8 val. per parą
* kuo daugiau būkite gryname ore
* venkite streso

Kaip įveikti gripą?

Jei pajuntate pirmuosius ligos simptomus – pablogėjusią savijautą, šaltkrėtį, raumenų ar kaulų skausmus, gerklės perštėjimą ar skausmą, akių skausmą, ypač ryškesnėje šviesoje, reikia laiku pradėti gydytis. Mat virusinės ligos, tarp jų ir gripas, negydomos gali ilgai užsitęsti ar komplikuotis, virsti sunkesnėmis bakterinėmis ligomis.

Kas gi yra tas baisusis gripas? Ar įmanoma efektyviai su juo kovoti?

Gripas – tai epidemiškai plintanti virusinė liga, kuriai būdinga ūminė eiga. Vienas pagrindinių šios ligos epidemiologijos bruožų yra tas, kad liga nepaprastai greitai plinta ir gali apimti net kelis kontinentus. Infekcijos šaltinis yra ligoniai, sergantys įvairaus sunkumo gripu. Jų nosiaryklėje virusų randama iki 5 ligos dienos. Gripo virusai plinta oru, todėl apsisaugoti nuo jų labai sunku.

Aplink kosintį ir čiaudintį ligonį iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusais, susidaro aerozolis, kuris ore gali išsilaikyti iki pusės valandos. Gripo inkubacinis (slaptasis) periodas trunka nuo kelių valandų iki 2 parų, kartais ir ilgiau. Ligai prasidėjus sergantįjį pradeda krėsti šaltis, temperatūra staiga pakyla iki 39-40 laipsnių, prastėja savijauta, skauda galvą, laužo visą kūną, ypač kaulus, sąnarius, strėnas, skauda akis, atsiranda jautrumas šviesai, išryškėja bendras silpnumas, padidėja prakaitavimas.

Galvos skausmai labai stiprūs: labiau skauda kaktos ir antakių srityje, smilkinius ir giliai akiduobėse. Burnoje jaučiamas blogas skonis, užgula nosį, 2-3 ligos dieną prasideda sloga, kosulys, užkimsta balsas, dingsta apetitas. Organizmo intoksikacija reiškiasi bendru silpnumu, vangumu, karščiavimu. Temperatūra 1-2 ligos dieną būna didžiausia, o vėliau per 5-7 dienas sunormalėja. Bendras silpnumas ir vangumas tam tikrą laiką išlieka ir temperatūrai sumažėjus, vėliau pamažu praeina.

Gripui būdingos komplikacijos. Galimas plaučių, nosies ertmių uždegimas. Kartais pasitaiko ir nervų sistemos komplikacijų (encefalitas, meningitas ir kt.).

Žinoma, organizmas gali ir pats įveikti bet kokią ligą, tačiau tokių sveikų žmonių, kurių imuninė sistema veikia puikiai ir geba apsaugoti organizmą nuo visų neigiamų faktorių bei ligų sukėlėjų, yra nedaug. Dabartinis intensyvus gyvenimas, kasdieniai stresai, judėjimo stoka, blogas mitybos režimas, nevisavertis maistas, poilsio trūkumas, dideli darbo krūviai, nervinė įtampa, per didelis fizinis krūvis – visa tai mažina mūsų organizmo atsparumą išoriniams infekciniams faktoriams.

Šiais laikais sirgti darosi sudėtinga: darbas tapo didele vertybe, todėl visi labai jį saugo ir apie gulėjimą lovoje ligos metu net negali galvoti. Pajutę pirmuosius ligos simptomus, daugelis puola gydytis bet kokiais vaistais, kad tik liga atitoltų. Dažniausiai susirgę perka tai, ką pasiūlo aplinkiniai, ką perša reklama, t.y. gydosi cheminiais vaistais, padedančiais sumažinti ligos simptomus. Taip galima gydytis ypatingais atvejais: kai laukia svarbus susitikimas, neatidėliotini darbai, paskaitos ar kita.

Tačiau toks gydymas tik sumažina ligos simptomus, bet nepašalina ligą sukėlusios priežasties. Simptomų mažinimas dažniausiai nėra teisingas ir efektyvus gydymo kelias. Juk, pavyzdžiui, temperatūra yra organizmo apsauginė reakcija – jos pakilimu mes reaguojame į ligos sukėlėjus. Kai temperatūra pakyla, greičiau žūsta virusai, bakterijos ir kiti ligų sukėlėjai. Be to, aukštesnėje temperatūroje greičiau vyksta imunoglobulinų sintezė ir taip suaktyvėja pasipriešinimas ligos sukėlėjams. Todėl dirbtinai mažindami temperatūrą mes ne tik susilpnintam organizmo apsaugines jėgas, bet ir padedame ligai įsigalėti.

Dar didesnė klaida – virusines ligas, tarp jų ir gripą, gydyti antibakteriniais preparatais. Mat profilaktinis antibiotikų vartojimas neapsaugo nuo bakterinių ligų, tačiau išsivysto atsparios tiems antibiotikams bakterijų formos. Tokios atsparios bakterijos tūno organizme, todėl kaskart susirgus bakterine liga reikia vartoti vis naujesnius antibakterinius preparatus.

Įsidėmėkite, kad yra natūralių preparatų, kurie padeda organizmui pačiam nugalėti ligą

Siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo ūmiomis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, tarp jų ir gripu, yra rekomenduojamos kasdienės įprastinės priemonės. Dažnai plaukite rankas (neskubėkite, tai turėtų trukti ne trumpiau kaip dvidešimt sekundžių). Stenkitės neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu. Venkite liesti rankomis akis, nosį ar burną, kadangi virusai dažnai plinta, kai žmogus paliečia ką nors, kas užteršta mikrobais, o po to liečia savo akis, nosį ar burną. Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis ir masinių žmonių susibūrimo vietų.

sveikas.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kovojame su virusais

Kaip gydytis nuo gripo?

2010 gruodžio mėn. 6 d. 00:00
Virusui dauginantis, žūva organizmo ląstelės ir prasideda intoksikacijos efektas, be to, aukšta temperatūra skatina dehidrataciją ir dar didesnę toksinių medžiagų koncentraciją. Todėl gerti reikia daug. Žolelių arbatas, sultis, kompotus, kisielius, vandenį su citrina – rekomenduojama viskas, kas tonizuoja. Nepakenks ir vitaminai, ypač vitaminas C.

Ypatingi receptai nuo kosulio (5)

2010 gruodžio mėn. 3 d. 14:56
Kosėjama ir čiaudima, regis, buvo visados. Skersvėjai, šienligės, bronchitai, laringitai bei faringitai, džiovos ar paprasčiausia sloga vertė vargšus žmogelius kosėti ir atsikosėti. Tačiau žmogus nepasidavė – mikliai surado gausybę pačios gamtos teikiamų priemonių. Beje, vaistažolių receptai iki šiol mieliau vartojami nei cheminiai vaistai, mat neturi šalutinio poveikio, yra paprasti ir patikrinti laiko. Pateiksime keletą paprastų receptų.

Imunomoduliatoriai: nauda ar pinigų švaistymas? (13)

2010 gruodžio mėn. 3 d. 11:47
Vakarų valstybėse medikai imunitetą stimuliuoja tik onkologiniams ligoniams, hepatitu sergantiems pacientams ir žmonėms, sergantiems kitomis rimtomis ligomis. Tai kodėl gi kai kurie medikai vis dar rekomenduoja vartoti tokius preparatus? Atsakymas paprastas: medikai – taip pat žmonės, jie taip pat pasitiki savo nuojauta, o ir placebo efektas yra realiai veiksmingas dalykas. Be to, ir patys pacientai, prisiklausę mitų ir nepagrįstų pasakojimų, nemokšiškai vartoja imunitetą stiprinančius vaistus.

Gripas ar peršalimas?

2010 gruodžio mėn. 3 d. 00:00
Vos prasidėjus šalčiams, pradedame bijoti VKTI ir gripo. Pabandysime išsiaiškinti kas šias ligas sieja, kaip jas atskirti, kaip gydyti ir kokia yra jų profilaktika. Kuo skiriasi VKTI ir gripas?

Stiprus imunitetas – ne tik apsauga nuo peršalimo (2)

2010 gruodžio mėn. 2 d. 00:00
Dažniausiai žmonės imuniteto stiprinimą supranta kaip galimybę apsisaugoti nuo peršalimo ligų. Dominuoja nuomonė, jog jei ryklės gleivinės paraudimas, perštėjimas, galvos skausmas, karščiavimas ir kiti negalavimai kankina itin retai, vadinasi, imuninė sistema stipri. Medicinos specialistai perspėja, jog nusilpusio imuniteto žala gali būti kur kas didesnė nei peršalimo ligos.

Liga, vardu skarlatina

2010 gruodžio mėn. 1 d. 00:00
Skarlatiną sukelia bakterijos - tam tikri A grupės streptokokai. Būdingiausi požymiai - gerklės skausmas ir bėrimas. Šia liga užsikrečiama nuo skarlatina sergančio žmogaus arba sveiko sukėlėjo nešiotojo. Inkubacinis periodas trunka 1-7 dienas.

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo gripo (2)

2010 gruodžio mėn. 1 d. 00:00
Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sudaro didžiausią dalį užkrečiamųjų ligų struktūroje, t.y. daugiau nei 90 proc. visų susirgimų. Gripas yra dažniausiai epidemijomis pasireiškianti liga. Kasmetinės gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – vasario mėnesiais.

Kondicionieriai sukelia plaučių uždegimą ir astmą (18)

2010 lapkričio mėn. 30 d. 00:00
Kaip ir daugumos technikos išradimų, kondicionierių paskirtis – suteikti patogumo ir komforto mūsų gyvenimui. Tačiau neteisingas kondicionierių naudojimas tampa dažnų peršalimo ligų, alerginės slogos, bronchinės astmos priepuolių priežastimi.

Kai kūdikis karščiuoja (3)

2010 lapkričio mėn. 29 d. 09:25
Diagnozuoti naujagimių ir kūdikių ligas yra sunkiau nei vyresnių vaikų. Gali būti nelengva nustatyti, kada mažylis rimtai serga. Tiesą pasakius, jaunesnis nei 2 ar 3 mėnesių kūdikis gali sirgti rimta bakterine infekcija, tokia kaip meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas) ar šlapimo takų infekcija ir atrodyti visiškai sveikas.

Receptai: kaip slogą gydo skirtingos tautos? (4)

2010 lapkričio mėn. 26 d. 00:00
Skirtingos tautos turi išskirtinių priemonių slogai gydyti. Tai ir įvairios vonelės, ir inhaliacijos, ir lašiukai, pagaminti iš įvairių vaistažolių... Štai keletas receptų, atkeliavusių iš užsienio šalių.

Užsitęsęs peršalimo kosulys gali būti pirmasis sunkios ligos simptomas (6)

2010 lapkričio mėn. 25 d. 00:00
Didžiosios Britanijos vaistininkai gavo nurodymus visus pacientus, kuriuos vargina užsitęsęs kosulys, nukreipti į šeimos gydytojus, nes ilgai trunkantis peršalimo kosulys gali būti chroniškos obstrukcinės plaučių ligos, kuria serga milijonai Didžiosios Britanijos gyventojų, ar net vėžio simptomas, praneša BBC.

Slogą gydo masažas: kur spustelėti, kad pataikytum? (7)

2010 lapkričio mėn. 24 d. 00:00
Sloga dažniausiai net ir negydoma praeina per savaitę. Tačiau tai dar visai nereiškia, kad į šią, iš pirmo žvilgsnio nerimtą ligą, neverta kreipti dėmesio. Šiaip ar taip, įsisenėjusi sloga gresia sinusitu, o tai - jau menki juokai. Tad gal vis dėlto įmanoma ką nors padaryti, kad ši nemaloni liga truktų trumpiau? Kad greičiau išsigydytumėte nosies užgulimą, išmėginkite taškinį masažą!

Darbas lietuviui svarbesnis už sveikatą? (6)

2010 lapkričio mėn. 24 d. 00:00
Nors sergantys žmonės turėtų gulėti lovoje ir sveikti, apklausos rezultatai parodė, kad daugumai žmonių darbas yra svarbesnis nei sveikata.

Nepasiduokime gripui (1)

2010 lapkričio mėn. 23 d. 00:00
Stiprus žmogaus imunitetas yra geriausia apsauga nuo bet kokio gripo ar ūminių kvėpavimo takų infekcijų. Priešingai nei peršalimo virusai, gripas gali išplisti į plaučius, smegenis ar širdį ir sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų. Todėl silpnesnės imuninės sistemos žmonėms (sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., diabetu, mažiems vaikams ir senyviems žmonėms) gripas gali būti labai pavojingas. Jį iš kitų ūminių virusinių ligų išskiria staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmai.

Kokias lėtines ligas gali sukelti dažni peršalimai? (1)

2010 lapkričio mėn. 22 d. 00:00
Pasaulyje didėja sergamumas plaučių ligomis. Įvairūs veiksniai gali sukelti kvėpavimo takų ir organų ligas. Vienos ligos yra lengvai išgydomos, kitoms reikalingas nuolatinis gydymas, o kartais, deja, negalima padėti niekuo.

Kiaulytė: kas suserga ir kodėl?

2010 lapkričio mėn. 20 d. 00:00
Kiaulytė (epideminis parotitas) – tai ūminė infekcinė liga, kuriai dažniausiai būdingas paausio seilių liaukos, rečiau kitų organizmo liaukų (seilių, pieno, kasos, kiaušidės, sėklidės) uždegimas, o kartais ir galvos smegenų dangalo pažeidimas. Kiaulytę sukelia Paramixo parotidis virusai, priklausantys RNR virusų grupei.

Sinusitas: kada reikia operuoti sinusus? (17)

2010 lapkričio mėn. 19 d. 09:17
Mane vėl kamuoja sinusitas. Jis vis kartojasi. Skauda akis, galvą, vargina sunkus alsavimas, išskyros iš nosies, kankina silpnumas, nuovargis. Jau gydžiausi kaip įmanoma. Gal geriau jį operuoti? Kokiais atvejais tai daroma? Kokius reikia atlikti tyrimus?

Kaip užsikrečiama virusu? (2)

2010 lapkričio mėn. 19 d. 00:00
Virusai visą laiką tyko mūsų aplinkoje ir laukia, kol netoliese pasitaikys tinkama ląstelė. Į žmogaus organizmą jie gali patekti per nosį, burną ar įtrūkimus odoje. Patekę į organizmą jie susiranda ląsteles, kurias galėtų užkrėsti. Pavyzdžiui, peršalimo ir gripo virusai atakuos kvėpavimo ir virškinimo takų gleivinės ląsteles. AIDS sukeliantis Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) atakuoja imuninės sistemos T ląsteles.

Kodėl sergame peršalimo ligomis? (1)

2010 lapkričio mėn. 18 d. 00:00
Rudeniui artėjant žiemos link vis dažniau mus atakuoja peršalimo ligos. Kaip joms užkirsti kelią, o jei tai nepavyksta – kaip atpažinti ir įveikti ligą, pataria Kauno centro poliklinikos šeimos gydytoja Milda Andriuškevičienė.

Imunitetą stiprinantys žolynai (6)

2010 lapkričio mėn. 17 d. 00:00
Imunitetas – tai organizmo atsparumas ligoms. Jis turi apginti nuo visko, kas genetiškai svetima. Prasidėjo peršalimo ligų sezonas, o sirgti nenori niekas. Žmogaus imuninę sistemą stiprina ir augalai. Žinomiausias yra ežiuolė, bet ne vienintelis.

Nežadinkite snaudžiančio herpeso (62)

2010 lapkričio mėn. 16 d. 00:00
Įrodyta, kad po pirminio užsikrėtimo herpes virusu (herpes simplex), šis taip ir lieka organizme visą gyvenimą. Tačiau neverta dėl to panikuoti: iš 80 proc. visos populiacijos, turinčios tokią „likimo dovaną“, tik trečdalis susiduria su šios infekcijos paūmėjimais, nes ji tyliai sau snaudžia. Visgi...

B.Zdanevičienė: sergantis žmogus neturėtų eiti į darbą (138)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 13:06
Sezoninio gripo suaktyvėjimas Lietuvoje būna rudenį. Tai priklauso nuo klimatinių sąlygų šalyje, žmonių imuninio lygio sumažėjimo ir didesnio kontakto kolektyvuose. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovės, gydytojos Birutės Zdanevičienės, susirgus reikėtų likti namuose, užuot ėjus į darbą ir sukėlus pavojų kolegoms.

Antibiotikai prašo mūsų pagalbos (4)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 00:00
Nuo tada, kai 1928 m. buvo išrastas penicilinas, antibiotikai daugelį metų yra patikimi gydytojo pagalbininkai - padeda gydyti sunkiausias ligas. Bet dabar dažnai girdime, kad šie vaistai kartais tampa bejėgiais. Taip yra todėl, kad bakterijos, sukeliančios ligas, jau įgijo imunitetą prieš antibiotikus. Dėl taip vadinamos antibiotikų krizės esame kalti patys. Kodėl?

Virusas iš arčiau (2)

2010 lapkričio mėn. 15 d. 00:00
Dauguma mūsų kartkartėmis susergame slogomis ar gripu, o šaltuoju metų sezonu šioms ligoms esame itin jautrūs. Simptomai – karščiavimas, nosies užgulimas, kosulys, gerklės skausmas – pasklinda visuose biuruose, mokyklose ir namuose, kad ir kurioje pasaulio vietoje begyventume. Peršalimai ir gripas yra sukeliami virusų. Virusai sukelia daugelį kitų rimtų, neretai mirtinų ligų – AIDS, Ebola karštinę, užkrečiamuosius hepatitus ir pūslelinę. Kaip virusai sugeba pridaryti tiek nemalonumų? Dėl ko jie kimba prie žmonių ir kaip jie plinta?

Ar reikia „mušti“ temperatūrą?

2010 lapkričio mėn. 13 d. 00:00
Pastaruoju metu medikai vis dažniau pataria vengti temperatūrą mažinančių vaistų. Manoma, kad kritinė temperatūra, kai būtina ją mažinti, suaugusiems žmonėms prasideda nuo 38,5 laipsnio, kūdikiams ir mažiems vaikams – nuo 38 laipsnių.

Viskas, ką turi žinoti apie vitaminą C (4)

2010 lapkričio mėn. 12 d. 00:00
Vitaminas C, dar žinomas kaip askorbo rūgštis, vandenyje tirpus ir randamas daugelyje maisto produktų. Organizme jis veikia kaip antioksidantas, apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų žalos. Laisvieji radikalai susidaro tuomet, kai mūsų kūnai konvertuoja valgomą maistą į energiją.

Gydome ne slogą, o jos požymius

2010 lapkričio mėn. 12 d. 00:00
Sakoma, gydoma sloga praeina per savaitę, o negydoma – per septynias dienas. Tai ar reikia gydyti slogą, ar laukti, kol ji praeis? – klausia mokytoja Alytė iš Zarasų. Pataria Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba.

Ar anginą būtina operuoti? (28)

2010 lapkričio mėn. 11 d. 15:11
Tonzilitas - tai ne tik lokalus tonzilių pakenkimas, bet viso organizmo liga. Ją būtina gydyti. Jei buvo taikomas neefektyvus gydymas, galima tikėtis komplikacijų. Liga gali sukelti miokarditą, ūmų inkstų ar plaučių uždegimą, ginekologines ligas.

Kaip veikia antibiotikai? (4)

2010 lapkričio mėn. 11 d. 00:00
Antibiotikai sukurti, kad naikintų bakterijas. Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai. Jei bakterijos prasiskverbia pro mūsų imuninę sistemą ir ima daugintis kūno viduje, jos sukelia ligas. Siekdami pašalinti ligą, naikiname bakterijas.

Kuo ir kaip teisingai skalauti gerklę? (5)

2010 lapkričio mėn. 10 d. 00:00
Gerklės skalavimas įvairiais tirpalais visuomet buvo efektyvi priemonė gydant anginą ir peršalimus. Jei reguliariai atliekant šią procedūrą liga nepasitraukia, reiškia, kažką darote ne taip. Štai patarimai, kuo ir kaip teisingai skalauti gerklę.

Tiesa apie skiepus – iš mokslininkų ir medikų (35)

2010 lapkričio mėn. 9 d. 00:00
Lygia greta su bauginimu gripu mus pamažu atakuoja ir bauginimas skiepais, tad žmonėms visiškai neaišku, ko labiau bijoti. Apie tai kalbamės su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja, gydytoja Daiva Razmuviene.

Kovokime su virusais kartu! (5)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 16:56
Visą spalio mėnesį DELFI projektas „Pažink save“ skaitytojus vedė širdies pažinimo takeliais, mokė ja rūpintis ir aplankė pačias slapčiausias jos kerteles. Skaitytojai mielai dalyvavo konkurse „Širdis – ne tik raumuo“ ir dalijosi istorijomis, kaip širdis jiems padėjo išspręsti svarbias gyvenimo užduotis.

Nenori peršalti? Valgyk kepenėlių (1)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:46
Liaudies medicinoje kepenėlių rekomenduojama valgyti gripo ir peršalimo ligų profilaktikai. Patiekalai iš kepenėlių gaminami labai greitai. Tai itin vertinama dabar, kai žmonėms taip trūksta laiko. Kepenėles galima kepti, troškinti, virti. Ypač skanūs kepenėlių ir grybų patiekalai. Be to, jos “draugauja” beveik su visomis daržovėmis, ryžiais, riešutais, slyvomis, citrinomis.

Suskaudo gerklę: angina ar faringitas?

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:45
Skauda gerklę, sunku ryti... Mes prieiname prie veidrodžio, išsižiojame ir bandome tenai įžiūrėti kažką, žinomą tik mums. „Raudona!”, – sunkiai atsidūstame.Man angina – štai tokią diagnozę patys sau pasitvirtina apie 90% žmonių ir pradeda gydytis savarankiškai.

Belgų mokslininkai su peršalimo bakterijomis žada kovoti sidabru (1)

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Virusas
Mokslininkai išrado sidabro kulką prieš peršalimą ir kitas ligas, rašo dailymail.co.uk. Tyrimai rodo, kad staigiai paveikus bakterijas sidabru, jos tampa pajėgios kovoti su virusais.

Išrado naują būdą kovoti su virusais

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Mokslininkai teigia padarę išradimą, leisiantį sukurti vaistus prieš tokias virusines ligas kaip peršalimas. Iki šiol ekspertai manė, kad antikūnai negali visiškai susidoroti su virusinėmis infekcijomis. Jie galėdavo tik užblokuoti jų patekimą į ląstelę arba kovoti su virusais už ląstelės ribų, praneša bbc.co.uk.

Kaip išvengti peršalimo ligų?

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:44
Peršalimas
Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Vieni kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą – tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. Šių ligų galima išvengti ir išlikti sveikiems bei žvaliems. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad geriausias būdas apsisaugoti nuo gripo ir jo komplikacijų yra skiepai.

Atšalus orams žmonės skundžiasi kratomi elektros

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Atšalus orams dažnas skundžiasi ne tik įsielektrinusiais plaukais, bet ir gerokai pojūčius pakutenančiomis žiežirbomis, kurios kyla mums prisilietus prie įvairių daiktų ar rūbų. Vilniaus savivaldybės rūbininkė netgi paprašė paltą pirmiausiai dėti ant stalo, nes jau pavargo nuo visą dieną ją „trankančios“ elektros.

Bronchitas - apgaulingas

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Mėšlungiškas įkvėpimas, gerklėje – nemalonus perštėjimas. Tie, kas bent kartą savo kailiu patyrė šias bronchito grožybes, prisimena jas su pasibaisėjimu. Bronchitas – apibendrinta diagnozė. Taip medikai gali vadinti bet kokį bronchų uždegimą: nuo bronchiolito, pažeidžiančio bronchioles (mažus bronchų atsišakojimus) iki tracheito (kuomet nukenčia visas kvėpavimo „kamienas“) bei tracheobronchito (kai uždegimas pažeidžia ir „kamieną“, ir bronchus). Kaip jį įveikti?

Peršalimo gydymo receptai

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:43
Su peršalimu, kuris kiekvieną žmogų užklumpa vidutiniškai 3-4 kartus per metus, dauguma mūsų linkę kovoti savarankiškai. Tačiau kiek efektyvūs liaudiški gydymosi būdai? Pateikiame kelis receptus ir specialisto komentarus.

Natūralūs antibiotikai

2010 lapkričio mėn. 8 d. 14:42
Ir augalai gamina tam tikras medžiagas, norėdami apsiginti nuo bakterijų, virusų, grybelių. Dėl šios priežasties jie vadinami natūraliaisiais antibiotikais. Tik atminkite – augalų poveikis nėra toks pats, kaip sintetinių vaistų. Šiandien natūralieji antibiotikai yra daugelio vertingų vaistų sudedamoji dalis.