Vieno iš pirmųjų lietuviškų palydovų kūrėjai susilaukė investuotojų dėmesio

 (13)
Rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“ ir bendrovė „NanoAvionics“ pasirašė visus reikiamus dokumentus 200 000 eurų investicijai. „NanoAvionics“ – pirmasis Lietuvos kosmoso technologijų startuolis, kurio įkūrėjai vadovavo sėkmingam „LituanicaSAT-1“ projektui.
Laurynas Mačiulis ir Vytenis Buzas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Be to, „NanoAvionics“ yra ir vienas iš pirmųjų kosmoso technologijas vystančių startuolių Rytų Europoje, kuriems savo pinigus patikėjo rizikos kapitalo fondai.

UAB „Nanoavionika“ komandos branduolį sudaro pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos nariai. Šiuo metu įmonė vykdo pirmąjį komercinį užsakymą užsienio klientui - didelei aviacijos įmonei iš Turkijos, taip pat kartu su Vilniaus universitetu vykdo „LituanicaSAT-2“ palydovo projektą. Artimiausiu metu įmonė planuoja pristatyti rinkai nanopalydovams skirtą, naujos kartos pagrindinį elektronikos valdymo modulį, taip pat vysto traukos sistemų technologijas bei komunikacijų sprendimus, veikiančius mažųjų palydovų pagrindu, skirtus bepiločiams lėktuvams. Produktus ir vystomas technologijas įmonė pristatys vienoje didžiausių kosmoso industrijos parodoje „Small Satellite USA 2015“, vyksiančioje JAV šių metų rugpjūčio mėnesį.

„Su „Practica Capital“ investicija ir pagalba galėsime žengti dar vieną žingsnį link mūsų idėjų ir inovatyvių sprendimų pritaikymo globalioje rinkoje“, – teigė UAB „Nanoavionika“ direktorius bei vienas iš įkūrėjų Vytenis Buzas.

Investuotus pinigus V. Buzas per ateinančius metus ketina paskirstyti maždaug po lygiai: pusę – startuolio techninės bazės gerinimui, dar pusę – atlyginimams. „Renkame žvaigždžių komandą. Didelė dalis jų jau dirbo su „LituanicaSAT-1“, bet yra ir daug naujų veidų“, – sakė V. Buzas.

„UAB „Nanoavionika“ specializuojasi perspektyvioje ir sparčiai augančioje mažųjų palydovo rinkoje. Įmonės komandos branduolys LituanicaSAT-1 projekto metu įrodė, kad Lietuvoje galima vystyti perspektyvias kosmoso technologijas“, – sakė Donatas Keras, „Practica Capital“ partneris.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Mokslas ir verslas

Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus

Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.

Specialiai DELFI iš Vokietijos: lietuvis „prasinešė“ ten, kur žmonės darbe jaučiasi laimingi (I) (22)

Erlangenas – Lietuvoje mažai žinomas Vokietijos miestelis, ypatingas tuo, kad tapo puikiu mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei sinergijos pavyzdžiu plačiąja prasme. Su žodžiu Erlangenas siejasi ne tik studentų miestelis, kuriame yra įsikūręs vienas seniausių universitetų (Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg) su 25 tūkst. studentų kasmet, bet ir vieno žinomiausių pasaulyje Vokietijos koncernų „Siemens“ būstinė (Siemensstadt ), kurios apyvarta siekia 75 milijardus eurų. Iš viso „Siemens“ kompanijoje dirba 400 tūkst. žmonių, iš jų – 25 tūkst. - Erlangene.

Užkūrė sėkmingą projektą: vienas kitą suprato iš pusės žodžio (17)

Vilniuje ir Kaune „Lietuvos geležinkeliai“ gegužę pristatė naujus intermodalinius terminalus. Jų tikslas – efektyvesni krovinių pervežimai, kuriuose kombinuojamos bent dvi transporto rūšys – geležinkelio, vidaus vandenynų, jūrų, oro ir kelio.

Specialiai DELFI: žvilgsnis į vienos sėkmingiausių pasaulio kompanijų kiemą (II) (13)

Apie sėkmingus mokslo ir bendradarbiavimo modelius Lietuvoje kol kas tenka retai išgirsti. Patirtis rodo, kad dažniausiai mokslininkai kuria sau, o verslininkai nesupranta, ką mokslininkai gali duoti jų verslui. Tačiau visame pasaulyje gausu pavyzdžių, kaip šios dvi sritys produktyviai bendradarbiauja ir tokiu būdu yra pasiekiamas geriausias rezultatas ir maksimali nauda.

Lietuvių biotechnologai dar kartą nušluostė nosį pasauliui (44)

„DuPont Pioneer“ („DuPont“) paskelbė apie technologijos licencijavimą ir bendrų tyrimų sutartį su Vilniaus universitetu, kuria siekiama technologiniu ir komerciniu aspektu paskatinti kryptingai valdomu Cas9 įrankiu paremtą genomo redagavimo technologiją. Tai dar vienas puikus lietuvių laimėjimas.