„Only Good Vibes“ - trys žodžiai apibūdinantys Povilo ir Gyčio gyvenimo filosofiją ir vietą, kurioje apsilankę žmonės, anot jaunuolių, pasineria į meditacines keliones, atsiriboja nuo kasdienių problemų ar tiesiog atsipalaiduoja ir palepina kūną dar nepatirta nesvarumo būsena.
Visa tai žmonės esą pajunta įlipę į iš paties Singapūro atkeliavusią kapsulę, kurioje magnio druskos prisotintas vanduo padeda plūduriuoti be jokių pastangų, o kūno temperatūros vanduo leidžia jame tarsi ištirpti ir nebejausti, kur kūnas liečiasi su vandeniu. Povilas juokauja, kad šis, kaip jis pats sako, tiltas į meditaciją, skirtas tinginiams, kuomet medituojant nereikia „įdarbinti“ savo kūno, o galima tiesiog atsipalaiduoti ir leistis į kelionę. „Tai yra gerokai lengvesnis kelias pasiekti tam tikrą būseną. Tačiau turi kiekvieną kartą dėl to dirbti. Einant į vidų tu turi dėti kažkokią pastangą, turi galvoti, ką toje kapsulėje norėsi nuveikti. Aišku, kad ten viduje viskas gali keistis. Bet jei nueisi tiesiog pagulėti, tai, žinoma, tavo raumenis atleis, bet norint gauti pilną efektą su savęs pažinimu – reikia pasistengti“, – sako Povilas.
Idėja atidaryti tokį centrą vaikinams kilo patiems stipriai susidomėjus plūduriavimu. „Abu dažnai klausomės Joe Rogano pokalbių „Youtube“ kanale ir vieną laidą jis ėmė pasakoti apie šias kapsules. Vieną jų jis turi namuose ir jam tai yra ypatingai geras savęs tobulinimo įrankis, o taip pat po sporto padeda atsigauti ir raumenims. Būnant toje tyloje ir tamsoje gali patirti įvairiausių įdomių išgyvenimų ir išmokti apie save to, ko prieš tai nė nežinojai. Kitą dieną su Povilu susitikome ir kalbėjome apie tą laidą, patys susigundėme pabandyti. Net neturėjome jokių „kėslų“ kažką su tuo daryti, mums ši idėja tiesiog įdomiai nuskambėjo“, – pasakojo Gytis.
Vaikinai pasakojo, kad iš pradžių tokio centro Lietuvoje nė nepavyko rasti. Visgi, galiausiai aptikus panašą vietą, ten besilankydami jie teigia pastebėję ne vieną trūkumą. Tiesa, Povilo ir Gyčio požiūris į konkurentus – kiek kitoks nei daugelio verslininkų.
„Mes visiškai nelaikome jų konkurentais, nes manome, kad vieno centro Vilniuje yra per mažai. Tikime šia idėja ir, manau, kad kuo daugiau centrų, kurie moka komunikuoti, kas yra ši paslauga, tuo daugiau žmonių apie ją sužinos, tuo mums bus geriau. Nėra taip lengva skleisti šią žinią, neturime ir didelių finansinių resursų. Mus, matyt, gelbėja tai, kad daugeliui žmonių ši paslauga patinka, ji nauja, tad visi labai noriai dalijasi ir informacija sklinda iš lūpų į lūpas. Manome, kad tai yra galingas įrankis, tik reikia atrasti savo būdą, kaip jį išnaudoti“, – pasakojo Povilas.
Naujojo centro savininkai neslėpė, kad pirmieji jų klientai buvo šeima bei draugai, kurie leido geriau suprasti, kaip dar labiau patobulinti savo paslaugą ir pirmieji ėmė skleisti žinią. Laikui bėgant, beveik neinvestavus į komunikaciją, išbandyti plūduriavimo ėmė eiti ir visai nepažįstami žmonės, kurie apie tai tiesiog išgirdo iš kitų ar pastebėjo feisbuke.
Taiko į ieškantį žmogų: amžius – nesvarbu
Pasak Povilo, sudėtingiausia pritraukti vyresnio amžiaus lankytojus, kurie apie poilsį turi jau susikurtus stereotipus: „Jie pripratę prie taisyklių, kad yra taip, o ne kitaip. Neva yra masažai, kurie atpalaiduoja, o čia – gulėti ir dar už tai mokėti pinigus? Bet vėlgi, ateina ir vyresnių žmonių, tačiau juos vienijantis požymis yra tas, kad jie yra ieškantys žmonės. Mes ir taikome į tokį žmogų, kuriam yra įdomūs nauji dalykai, kuris nestovi vietoje. Nenorėčiau, kad tai priklausytų nuo amžiaus. Yra buvę žmonių ir iki 18 metų. Jiems gal dar sunku suvokti, ką ten reikia veikti, bet nuo 20-ies iki maždaug 35-erių yra ta amžiaus grupė, kuriai priklausantys patiria daugiausiai.“
Jokių apribojimų dėl sveikatos nėra, tačiau vaikinai išlieka atsargūs. Kapsulėje esanti didžiulė drėgmė galėtų sukelti nepatogumų žmonėms, turintiems kvėpavimo sutrikimų, sergantiems astma, tad prieš lankantis centre vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. „Su gydytoju reikėtų pasikonsultuoti ir nėščiosioms. Nors nėra nustatyta, kad kažkas kapsulėje galėtų joms kenkti, tačiau mes nesame daktarai, o nėštumas yra labai individualus ir gali būti labai individualių aspektų, kodėl plūduriavimas gali pakenkti. Žinių, kad tai kenktų nėra, bet mes visgi prašome pasikonsultuoti“, – sakė Povilas.
Kapsulėje valandą pagulėję žmonės vėliau dalijasi įvairiausiais potyriais. Vieni, pasak Gyčio, patiria daugiau kūniškas patirtis, kuomet jaučia tarsi kūną stipriai veiktų kvėpavimas, o kiti mato įvairiausias vizijas, spalvas, ryškius atsiminimus ar pasineria į meditacinę būseną: „Vėlgi, toje meditacinėje būsenoje reikia mokėti save valdyti. Kai ten guli ir tau gali toje tamsoje kažkas matytis, raibuliuoti kažkokios spalvos, tai normali žmogiška reakcija yra pagalvoti: „o, dabar aš jau čia pamedituosiu“. Kai tai pagalvoji, tai iškart sukuri tam buvimui kažkokią istoriją, kad jau medituoji, ir tuomet tas vaizdas dingsta. Reikia mokėti būti pasyviu stebėtoju. Kartais tai gali pavykti netyčia ir jei žmogus to niekada nėra patyręs, tai gali tapti labai gilia patirtimi. Kartą viena moteris užsiregistravo ankstų šeštadienio rytą. Vėliau ji išėjo didelėmis akimis ir pasakojo, kad ją kankino nemiga, o čia atėjusi ji tiesiog „atsijungė.“
Nežinantiems, koks laikas tinkamiausias plūduriavimui, Povilas pataria tiesiog išbandyti ir pajausti, kada to labiausiai reikia: „Manau, kad yra nauda eiti vakare, nes žmonės sako, kad vėliau labai gerai miegasi, tačiau taip pat ir ryte. Pavyzdžiui, Amerikoje ši paslauga yra gerokai populiaresnė, tad žmonės eina ir prieš darbą. Kaip Lietuvoje žmonės rytais jau eina į jogą, taip Amerikoje eina į tokį aparatą ir pasiruošia dienai. JAV įsikūręs ir centras, kuris dirba 24 valandas per parą, o jo užimtumas – labai didžiulis.“
Atsipalaiduoti plūduriuojant rekomenduojama ir kuomet kamuoja didžiulis stresas. „Kai labai sunku psichologiškai, kai yra krizė, tai plūduriavimas turėtų padėti, nes tiesiog „išmeta“ tave visai į kitokią erdvę, kai nuo visko atsiriboji. Jei labai sunkiai ar prastai jautiesi, kankina neigiamos mintys, tai kapsulėje dar kokių 20 minučių jos turbūt sukasi ir tada jų ima mažėti. Galiausiai išeini „ištrauktas“ iš tos situacijos, kurioje ką tik buvai. Valandą laiko esi pabuvęs tarsi kažkur kitur ir į savo problemas gali pažvelgti iš šalies“, – pasakoja Gytis.
Atsidaryti prireikė daugiau nei metų
Teisės ir ekonomikos studijas baigę vaikinai pasakojo, kad jau po studijų greitai suprato, kad dirbti, kuomet kažkas vadovauja – tiesiog ne jiems. Visgi, pradėjus vystyti centro idėją teko susidurti ir su sunkumais bei apnikusiomis abejonėmis. „Faktas, kad kliuvome. Gerai, kad Gytis dirbęs su tais visais skaičiukais, nes man tai būtų mirtis, – juokėsi Povilas. – Aišku, su valstybinėmis institucijomis negaliu sakyti, kad kariavome, bet mes tiesiog ėjome, lipome, sakėme... Kartais atrodė, kad šneki su siena, nes žmonės laikosi kažkokios procedūros, kuri papildomai užtrunka tris savaites, o ji visiškai nereikalinga. Bet vėlgi, mes kažkaip su tuo geru nusiteikimu ir ėjome visur, o dabar palaikome su tais žmonėmis gerą ryšį, nes iškart bandėme eiti „žmogiškai“. Bet faktas, kad buvo visko.“
Tuo tarpu Gytis pasakojo, kad sunkiausias buvo pirmasis pusmetis, kuris buvo kupinas nežinomybės ir klausimų, ar išvis verta: „Buvo taip, kad praeina savaitė, lyg nunešei kažkokį popierių, bet kaip ir nieko nepadarei daugiau, bet kaip ir nieko negalėjai padaryti daugiau, tai kaip ir toks lyg ir stovi vietoje, bet lyg ir kažkas juda.“
Vaikinai atskleidė, kad centro durims atverti prireikė keliasdešimt tūkstančių eurų. „Kažkiek pinigų turėjome patys, gavome paskolą, o vėliau sužinojome, kad egzistuoja savarankiško užimtumo skatinimo programa, kai tu gali prašyti subsidijos savo naujam verslui, kurį turi išlaikyti 3 metus, tad gavome ir subsidiją.“
Tiesa, nemenką sumą į rizikingą verslą investavę G. Trilikauskis ir P. Jakutis dėl ateities per daug nenuogąstauja ir nesibaimina, jei ir nepasisektų: „Atėjome su geru nusiteikimu ir tiek. Nėra taip, kad mes karštligiškai tikime šia idėja. Mes tiesiog viduje tikime, nei labai džiaugiamės ar liūdime, nei labai nerimaujame, kad kažkas nepasiseks. Nepasiseks, tai bus nepasisekę – važiuosime į Norvegiją braškių skinti ir mokėsime čia kreditą“, – juokėsi jie.
Centro ateitį verslininkai sieja ne vien su atsipalaiduoti ir nuo kasdienių rūpesčių atitrūkti panorusiais žmonėmis: „Tikime, kad tai gali būti ne tik pramoga. Ketiname bendradarbiauti su gydytojais, nes tikime, kad kapsulės gali teikti ir medicininę naudą. Pradedame bendrauti su medikais, kurie galbūt čia darys tyrimus, naudosis Amerikoje atliktais tyrimais ir galbūt ateityje šituos aparatus bus galima naudoti ir plačiau.“
