Nors kai kam gali pasirodyti nepriimtina, jog paprastus, bet nemėgiamus darbus už juos gali atlikti nepažįstami žmonės, kai kurie noriai naudojasi tokių darbuotojų paslaugomis ir moka jiems sutartą sumą.

Šios elektroninės platformos įkūrėjas Andrius Užusienis džiaugiasi – per metus iš viso jau užsiregistravo 1500 žmonių – tiek darbuotojų, tiek tų, kurie ieško, kas atliktų tokius darbus, o verslininko planuose ir portalo plėtra į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją bei Angliją.

Portale verda konkurencinės kovos

„Pats portalas – tai darbų paieškos sistema, kuri optimizuoja smulkųjį verslą arba privatų sektorių, nes jame pasiūlymus priima ar teikia paprasti žmonės. Visi ieško darbo ar darbuotojų per įvairius skelbimų portalus, socialinius tinklus, visokius feisbukus, bet tai užima daug laiko, o čia viskas labai greitai.

Idėja tokia, kad kažkas gali paskelbti, jog gali atlikti tam tikrą darbą – pavyzdžiui, nupjauti žolę. Jis pasiūlo savo kainą, už kiek tai padarytų, tada atsiranda kitas, kuris galėtų tai padaryti ir pasiūlo savo kainą, ir jie pradeda konkuruoti. Taigi atvirkštinio aukciono būdu tas, kuriam reikia tos paslaugos, atsirenka norimą darbuotoją pagal kainą, vietą ar kitus parametrus“, – elektroninės platformos veikimo principą paaiškina A. Užusienis.

Pačiam verslininkui ši idėja kilo, kai pakankamai atsivalgęs emigranto duonos Anglijoje, nusprendė grįžti į tėvynę: „Bandėme parvežti daiktus į Lietuvą, ieškojome vežėjo, perkraustymo įmonės, bet tai praktiškai buvo neįmanoma. Arba tu moki už skelbimą ir nežinai, kas tau paskambins, arba tu ieškai per skelbimus, socialinius tinklus ir sugaišti „krūvas“ laiko, o iki galo taip ir nežinai, atvažiuos paimti tų daiktų ar ne, saugiai nugabens ar ne.

Todėl ir kilo ta idėja, nes per portalą galima pateikti pasiūlymą ir laukti, kol atsiras, kas galėtų jį atlikti. Ir niekas tau neskambinės, nekvaršins galvos. Per feisbukus, socialinius tinklus paslaugą užsakyti – čia kaip katę maiše pirkti. O čia gauni pasiūlymą raštiškai, už tam tikrą kainą – tai kaip kokie viešieji pirkimai, tik labai supaprastinti.“

Tačiau kyla klausimas, ar norintis užsisakyti paslaugą per portalą „Reikia – bus“ taip pat gali būti užtikrintas, jog tai nebus katė maiše. A. Užusienis skuba patikinti: „Tiek darbuotojai, tiek užsakantys darbuotojus po darbo atlikimo gali vertinti vieni kitus portale. Viskas yra vieša ir matoma, todėl visi labai stengiasi, nes žino, jog jei bus blogai įvertinti – paslaugos niekas neužsakys.

Lygiai taip pat ir darbuotojai gali vertinti. Pavyzdžiui, jei pinigai sumokėti, bet užsakovas išsidirbinėjo, norėjo to, kas nebuvo sutarta – darbuotojas gali prastai įvertinti tokį laikiną darbdavį. Pavydžiu, darbo pasiūlyme buvo parašyta: „Nudažyti sienas“, o darbdavys dar pareikalavo nudažyti ir lubas. Kiti, pamatę prastą įvertinimą, jau gerai pagalvos, ar tikrai nori atlikti darbą tokiam žmogui.“

Terpė šešėliniam verslui?

Paklaustas, kaip ši elektroninė platforma gali garantuoti, jog darbas tikrai bus atliktas, o darbininkui pinigai sumokėti, pašnekovas paaiškina, kad užsakovui pasirinkus užsakyti darbininko paslaugą už jo pasiūlytą sumą, jis pinigus turi pervesti portalui, kur jie laikinai yra užšaldomi. Kai darbininkas darbą atlieka – užsakovas turi paspausti mygtuką portale, jog darbas atliktas – ir tik tada pinigai pasiekia darbininką.

Vis dėlto A. Užusienis pripažįsta, kad kol kas tie, kuriems reikia laikinų darbuotojų, gali atsiskaityti su jais bendru sutarimu, tačiau atnaujintoje portalo versijoje šios galimybės nebeliks – pinigų pervedimas vyks griežtai tik per portalą.

Nors platforma suartina tuos, kurie nenori dirbti nemėgiamų darbų ar jų tiesiog nemoka atlikti ir tuos, kurie gali dirbti, realizuoti save, vietoje to, kad nieko neveiktų, vis dėlto kyla klausimas, ar netaps ši platforma šešėlinio verslo klestėjimo kalve.
Andrius Užusienis

A. Užusienis pripažįsta – mokesčiai kiekvieno darbuotojo, galinčio atlikti darbą, – sąžinės reikalas, ir tai nėra kaip nors tikrinama. „Mes negalime reguliuoti, moka mokesčius jie ar ne – čia kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas. Taip pat kaip ir per skelbimus, kai kažką perkate, juk nežinote, ar tie pardavėjai moka mokesčius ar ne – tai kiekvieno asmeninis reikalas“, – sako jis.

Pašnekovas priduria, kad potencialūs darbuotojai patys turi pasirūpinti, kaip savo veiklą padaryti legalią. Anot jo, portale netrukus turėtų atsirasti visa informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip išsiimti patentus, kuriam darbui koks darbo veiklos modelis yra geresnis ir pan.

Susidomėjo ir Darbo birža

„Kalbėjomės su Darbo birža ir jie labai susidomėjo šia idėja, nes daug žmonių galėtų ieškotis darbo ir per mūsų portalą. Tarkime, yra daug tokių, kurie galėtų sėdėti su vaikais ar iš popieriaus kažką gražaus padaryti, malkas sukapoti – fantazijai ribų nėra“, – sako jis.

Verslininkas tiki, kad motyvuoti darbuotojai tikrai gali užsidirbti daugiau nei vidutinį atlyginimą siekiantį uždarbį per mėnesį. Ateityje jis taip pat ketina įdiegti programėlę, kuri asmeniui, siūlančiam tam tikrą paslaugą, išmestų visus atsiradusius pasiūlymus netoliese ir jis tuoj pat galėtų kibti į darbus.
Nors A. Užusienis tikisi, kad šis verslas galėtų pradėti atsipirkti jau šiais metais, vis dėlto jis pripažįsta, kad kurti savo verslą Lietuvoje – labai sunku. „Ryžtis tam – praktiškai kaip nuo tilto nušokti. Įstatymai suplanuoti taip, kad verslo pradėti beveik neįmanoma. Jeigu norite įkurti įmonę, pardavinėti, tarkime, stiklines, reikės vien virš 3000 eurų įstatiniam kapitalui. Na iš kur jūs juos gausit, jeigu tuos pinigus turėsite panaudoti gamybai. Nebent turit parsiduoti kažkam, kad gamintų tas stiklines ir dirbtų už jus. Tai nėra smulkus verslas. Tu būsi tik idėjos darbuotojas“, – teigia jis.
Tai ne „Teleloto“, kur išloši ir turi, tai sunkus darbas. Lietuvoje visi galvoja, kad jei esi verslininkas, tai važinėji su džipu, turi didelį namą ir nieko neveiki, nors iš tikrųjų yra tik 2 proc. tokių, kurie gali sau tą leisti. Reikia užaugti iki to.
Andrius Užusienis

Pats A. Užusienis nesiryžo įmonės registruoti Lietuvoje, todėl visą verslą perkėlė į Airiją, kur palankesni mokesčiai naujokams. Airijoje jam buvo suteikta galimybė 5 metus nemokėti pelno mokesčio, tai leido sutaupyti daug lėšų ir investuoti į portalo tobulinimą. Verslininkas atskleidžia, kad į „Reikia – bus“ jau teko investuoti daugiau nei 20 tūkst. eurų.

„Tai ne „Teleloto“, kur išloši ir turi, tai sunkus darbas. Lietuvoje visi galvoja, kad jei esi verslininkas, tai važinėji su džipu, turi didelį namą ir nieko neveiki, nors iš tikrųjų yra tik 2 proc. tokių, kurie gali sau tą leisti. Reikia užaugti iki to“, - tvirtina ir netrukus šypteli, - bet man patinka, tu tobulėji, kiekvieną dieną sužinai kažką naujo, augi, kartais gali sau leisti patinginiauti, bet atsikelti kada nori dažniausiai neišeina, nes darbų – begalė, o negali leisti sau pasisamdyti šimtą žmonių.“

Verslininkas norintiems pradėti savo verslą pataria: „Burkitės į komandą. Vienas lauke ne karys. Jeigu išmanai, kaip daryti kavą, rask tą, kuris išmano, kaip ją atnešti. Tik tada tu stiprus.“

Atsiranda ir dviprasmiškų pasiūlymų

A. Užusienis pasakoja, kad plečiant verslą, jam pačiam ne kartą teko naudotis portale užsiregistravusių darbuotojų paslaugomis. „Reikėjo mums ir kad išverstų tekstus, ir kad straipsnelius visokius parašytų. Specialiai padavėm skelbimą į laikraštį ir į mūsų portalą. Tai iš laikraščio sulaukėm 30 skambučių, iš kurių pusė buvo kažkokie neaiškūs, kodėl išvis skambina, prašė 70-80 eurų už 4 lapų teksto išvertimą. Mes pasidarėme už 15 eurų“, – šypsosi jis.

Pašnekovas juokiasi, kad kartais portale galima atrasti ir keistesnių, netradicinių pasiūlymų, o ateityje, išplėtus portalą į užsienio rinkas, galimai jų atsiras ir daugiau. „Buvo keletas masažuotojų, bet tokių labai dviprasmiškų... Mes to nedraudžiame. Ką ten kiti daro, kodėl ir kaip – ne mano reikalas“, – nusijuokia.

Šiandien A. Užusienis džiaugiasi grįžęs į Lietuvą, tačiau nesikrato ir emigranto praeities. „Jei nebūčiau išvažiavęs – gal nebūtų šito verslo. Ten reikėjo suktis, irgi turėjau savo verslų, iš pradžių langus ploviau, tada pradėjau vairuot, išvežiot vandens didelius butelius, tuomet statybomis užsiėmiau. Paskutinis verslas buvo – langų gamykla, kurią pardaviau. Grįžau, nes rinka ten buvo perpildyta, planuojame kurti šeimą, o čia gimtoji kalba, daug niuansų“, – atskleidžia jis.

Tokio sprendimo verslininkas nesigaili ir kuria gyvenimą tėvynėje. Kol kas užsienis A. Užusienio mintyse liko tik kaip galimybė jo verslui, o ne vieta gyventi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)