D. Grybauskaitė: būnant euro zonoje privalai atsakingiau elgtis

 (48)
Lietuvai euro įvedimas atneš ne tik ekonominės naudos, bet ir apribos finansinį politikų populizmą, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė
© Reuters/Scanpix

Duodama interviu „France 24“ televizijai D. Grybauskaitė priminė, kad Lietuva euro zonos nare galėjo tapti dar 2007 m., tačiau trūko nedaug, ir dėl to šalis neteko daug naudos ir investicijų. Pasak šalies vadovės, jei 2007 m. būtų įstojusi į euro zoną, Lietuva būtų lengviau, greičiau ir ne su tokiais milžiniškais nuostoliais išgyvenusi finansų krizę.

„Taip, aš esu įsitikinusi, kad mažai, labai atvirai, liberaliai ekonomikai tai (euro įvedimas. - ELTA) yra labai naudinga, ypač tai ekonomikai, kuri labai priklauso nuo mūsų Europos Sąjungos partnerių prekyboje, investicijose. Mums tai (euro įvedimas. -ELTA) bus labai naudinga“, - kalbėjo Lietuvos vadovė.

Kartu D. Grybauskaitė, kaip politikė, pabrėžė antrą svarbų euro įvedimo momentą - kelio užkirtimą finansiniam politikų populizmui.

„Būnant euro zonoje privalai atsakingiau elgtis ekonominės ir fiskalinės politikos atžvilgiu. Ir tai taip pat labai svarbu mums šalies viduje, nes prieš rinkimus yra daug vilionių, dalinama pažadų, elgiamasi neatsakingai, ir čia mes turėsime nustatytą tvarką, kuri leis turėti mažiau galimybių politikams užsiimti fiskaliniu populizmu Lietuvoje prieš rinkimus“, - įsitikinusi prezidentė.

ELTA primena, kad trečiadienį Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų taryba (BRT) ketina priimti galutinį sprendimą dėl Lietuvos priėmimo į euro zoną. Lietuva bus devynioliktoji ES valstybė narė, įsivedusi eurą.

BRT priėmus teigiamą sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje, Lietuvos nacionalinė valiuta bus keičiama į eurus pagal Lietuvos banko nustatytą dabartinį santykį, kuriuo litas yra susietas su vieningąja ES valiuta - 3,4528 lito už vieną eurą.

Europos Parlamentas praėjusį trečiadienį pritarė Lietuvos siekiui įsivesti eurą, kai už šią iniciatyvą balsavo 545 įstatymų leidėjai. Birželio pradžioje Europos Komisija ir Europos centrinis bankas paskelbė pranešimus apie ES šalių konvergenciją, pagal kuriuos Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiai nuomonei pritarė Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECON) ir Europos Vadovų tarybos.

Sulaukus teigiamos tarybos išvados, nuo 2015 metų sausio 1 dienos Lietuvoje prasidėtų pareinamasis laikotarpis, kai šalyje už prekes ir paslaugas bus galima mokėti tiek litais, tiek eurais, tačiau grąža privalės būti išduodama eurais. Visi negrynieji pinigai sausio 1-ąją bus automatiškai perskaičiuoti eurais.

Grynuosius litus bus galima keisti į eurus šešis mėnesius nuo euro įvedimo dienos visuose komerciniuose bankuose, o Lietuvos centriniame banke - neribotą laikotarpį.

Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvos gyventojų, palaikančių euro įvedimą, skaičius per metus (2013 m. balandį - 2014 m. balandį) išaugo nuo 41 iki 46 proc. Nepritariančiųjų skaičius sumažėjo nuo 55 iki 48 proc.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užduok klausimą ekspertui