Žudančios miško gėrybės: uogos, kurių šiukštu nerinkite

 (11)
Uogautojams ir grybautojams subruzdus į miškus, reikia žinoti, kad ne viskas, kas auga miške, yra valgoma. Nuodingi būna ne tik grybai, bet ir uogos. Tokių rūšių nėra daug, tačiau jų galimas poveikis organizmui dažnai būna mirtinas.
Uogos, dažnai randamos miške
© DELFI montažas

Žinoma Lietuvos botanikė Živilė Lazdauskaitė kiekvienais metais vardija uogas, kurių nevalia valgyti. Paragavus tokių vasarinių gėrybių, galima rimtai apsinuodyti, o didesnė tokių uogų porcija gali būti ir mirtina.

Lietinga vasara padarė savo

Ž. Lazdauskaitė pasakoja, jog įprastai tokiu metu miškuose būna ne viena nuodinga uoga, tačiau, atsižvelgiant į dabartines oro sąlygas, jų kiekis yra šiek tiek sumažėjęs. Vis dėlto uogautojams reikia išlikti budriems.

„Pirma taisyklė: nieko nežinomo į burną nekišk, burnytė – ne šiukšlių dėžė“, – įspėja botanikę.

Pašnekovė vardija šiuo metu miške esančias nuodingas uogas. Pirmiausia ji mini žalčialunkį, į alyvą panašų augalą.

Žalčialunkis
Žalčialunkis
© Deividas Makavičius

„Gali būti žalčialunkio vaisius, vienas iš nuodingiausių. Atrodo kaip mažos, raudonos uogytės. Jos auga tiesiai ant stiebo. Visas stiebas būna aplipęs tomis uogomis. Auga ant krūmelio“, – aiškina Ž. Lazdauskaitė.

Žalčialunkio vaisiai
Žalčialunkio vaisiai
© Deividas Makavičius

Botanikė pasakoja ir apie dar vieną nuodingą augalą, brandinantį mirtinas uogas – vilkauogę: „Vilkauogė irgi gali būti nuodinga. Tai yra toks augalas, kurio 4 lapai suaugę į vieną krūvą. Virš jų išaugęs vienas stiebas ar stiebelis, o brandina jis mėlynas uogas, kaip mėlynės.“

Vilkauogė
Vilkauogė
© Wikimedia Commons nuotr.

Ž. Lazdauskaitė užsimena ir apie dar vienas nuodingas uogas, tačiau nėra įsitikinusi, kad šiuo metu jos jau sunokusios. Anot jos, kalta lietinga ir vėsi vasara.

„Kiti dar nėra nunokę. Tarkim juodžolės (juodos uogos), miškuose augančios. Jos būna iki pusmetrio aukščio, sudėtiniai nemaži lapai ir nedidelė juodų uogų kekė. Normalią vasarą jos jau būtų šiuo metu, dabar negaliu pasakyti“, – sako Ž. Lazdauskaitė.

Varpotoji juodžolė
Varpotoji juodžolė
© Wikimedia Commons nuotr.

Nuodingų uogų būna ir rudenį

Tačiau nuodingos uogos bręsta ne tik vasarą, bet ir rudenį. Nors jų jau būna mažiau, bet pavojus suvalgius tokių uogų nėra mažesnis. Botanikė Ž. Lazdauskaitė sako, kad dažniausiai žmonės apsinuodija juodojo šeivamedžio uogomis: „Juodieji šeivamedžiai nėra labai nuodingi, bet jų uogų geriau nevalgyti. Jos silpnai nuodingos.“

Juoduogis šeivamedis
Juoduogis šeivamedis
© wikipedia nuotr.

Kitos rudeniop uogautojus viliojančios uogos yra vadinamos ožekšnio vaisiais. Ž. Lazdauskaitė, kad jos – silpnai nuodingos, tačiau gali sukelti apsinuodijimo simptomus.

Ožekšnis
Ožekšnis
© Wikimedia Commons nuotr.

„Dar rudenį būna labai gražiose, rožinėse dėžutėse, kaip auskarai, ant tokio ilgo kotelio liūliuoja ožepšnio vaisiai. Ir ten, kai ta rožinė dėžutė atsidaro, matosi juoda sėkla, apgaubta geltonu apvalkalu. Jis irgi yra silpnai nuodingas, bet gali sukelti tam tikrus simptomus“, – aiškina specialistė.

Kalbėdama apie mirtinus nuodingų uogų kiekius, Ž. Lazdauskaitė akcentuoja, kad apsinuodijimo simptomų stiprumas kiekvienam žmogui yra skirtingas ir priklauso nuo organizmo reakcijos, turimų alergijų. Tačiau, anot jos, žalčialungio mirtina dozė yra 10 uogų, vilkuogės – sauja. Dažniausi simptomai, suvalgius nuodingų uogų, yra pykinimas, skrandžio skausmai, gali sutrikti ir širdies ritmas. Įtarus, kad buvo suvalgyta nuodingų uogų, iškart būtina kreiptis į medikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis? (24)

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

Gamtininkai ragina kovoti su populiariais augalais (15)

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus (46)

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas, rašoma Lietuvos ornitologų draugijos pranešime spaudai.

Plinta labai nemalonūs gyviai: moteris išbandė daugybę būdų, bet niekas nepadėjo (190)

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jų išpuoselėtus daržus apsėdo sparčiai besidauginantys ir neįveikiami invaziniai šliužai, dar pažįstami Arion lusitanicus vardu. Mokslininkų prognozės nedžiugina – panašu, jog vis drėgnesni ir šiltesni orai mūsų šalyje šiuos kenkėjus traukia lyg magnetas.

Pažintinių takų Lietuvoje TOP 10: kaip išsirinkti ir rasti? (8)

Lietuvoje turime apie pusantro šimto įvairių pažintinių takų. Iš ko rinktis yra, tačiau išsirinkti be galo sunku. Patarimais ir siūlymais, kaip pasivaikščiojimus paversti įdomesniais dalinasi projekto pamatykLietuvoje.lt vadovas Arvydas Dotas, rašoma pranešime spaudai.