Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai, Edmundas Tamoševičius
Pastatytas 1964
V. Pietario g. 2, Vilnius
Patogesnių transformuojamų erdvių sprendimų ieškota ir projektuojant eksperimentinį stambiaplokštį 75 butų gyvenamąjį namą V. Pietario g. 2, Vilniuje. Šio namo eksperimentiškumas reiškiasi ne tik siekiant patobulinti sąjunginį tipinį stambiaplokščių daugiabučių namų seriją 1-464, bet ir mėginant laisviau modifikuoti vidines buto erdves transformuojamais baldais bei mobiliomis pertvaromis.
Nuo 1- 464 stambiaplokščių namų serijos skyrėsi tuo, kad vietoje 4 butų sekcijos aukšte suprojektuoti 3, kas užtikrino visų butų tiesioginį vėdinimą - tiesioginį ar pro laiptinę ir leido namą laisvai orientuoti pasaulio šalių atžvilgiu. Korpuso plotis sumažintas nuo 11,50 iki 10,40 m., tai padėjo pagerinti kambarių proporcijas ir apšvietimo sąlygas. Sumažintas pereinamųjų kambarių procentas, didesniuose butuose suprojektuotas atskiras įėjimas į virtuvę tiesiai iš prieškambario, o mažesniuose 1 ar 2 kambarių butuose - per vonią, esant antram įėjimui iš bendrojo kambario. Balkonai dalinai įgilinti į pastato vidų. Vidurinė išilginė pastato siena palikta tik tarp kaimyninių butų, o pertvaros tarp kambarių skersine namo kryptimi numatytos iš baldų.
Transformuojami baldai tarp atskirų buto kambarių vietoje įprastinių pastovių pertvarų buvo aukštai vertinama naujovė. Architektų Nasvyčių suprojektuotų transformuojamų baldų komplektas buvo įvertintas aukso medaliu tarptautinėje parodoje „Menas buityje“. 1961m. Architektų pasiūlyta šiuolaikinė baldų forma toliau plėtota Baldų ir medžio apdirbimo ministerijos Eksperimentinio konstravimo biuro architektų projektuose, taip pat siekta juos įgyvendinti šiame eksperimentiniame name. Buto baldai atitiko to meto architektūros stilistiką - paprasti, lakoniškų formų baldai, funkcionalūs, keičiantys funkciją, meniškai išradingi baldai, kurie tapo neatsiejami nuo interjero, jų racionali forma ir daugiafunkciškumas kelis dešimtmečius įsivyravo gyvenamojo būsto ir visuomeninių pastatų interjere. Tačiau namo konstrukcinėje sistemoje su tankioms skersinėmis sienomis praktiškai nebuvo įmanoma pilnai panaudoti jų privalumo, tiksliau - negalima buvo buto transformuoti priklausomai nuo gyventojų poreikių.
Planuota, kad ateities stambiaplokščiuose gyvenamuosiuose namuose, kur atstumą tarp skersinių laikančių sienų numatyta padidinti iki 6m, transformuojamieji baldai taps pagrindine buto išplanavimo priemone. Matyt eilė tuo metu kilusių klausimų kaip transformuojamų baldų gamybos organizavimas, finansavimo šaltiniai ir formos, nusidėvėjimo išlaidų padengimas keičiantis buto gyventojams lėmė, kad laisvai keičiamų erdvių butai taip ir liko įgyvendinti pavieniais atvejais, nors kitos erdvinės ir konstruktyvinės inovacijos įdiegtos tobulesniuose 1-464-LT (pvz., Žirmūnai) ir 1-464- LI (pvz., Lazdynai) daugiabučių namų serijų projektuose.
Parengta pagal:
Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. A.Mačiulis. Vilnius:VDA leidykla, 2007
Ateities stambiaplokščiai gyvenamieji namai. A.Jasinskas in Statyba ir architektūra, 1963/03
