O jei Vyriausybėje dirbtų profesionalai?
Iš prestižinių Lietuvos mokyklų - į prestižinius Lietuvos universitetus. Universitetus, kurie patenka į geriausių Europos universitetų šimtuką, kuriuose studijuoja gabiausi, o ne turtingiausių tėvų vaikai, universitetus, kuriuose mokslinei tiriamajai veiklai skiriama du kartus didesnis biudžetas nei studentų išsilavinimui, į kuriuos kreipiasi ne tik Lietuvos verslo įmonės.
Įsivaizduojate vaizdelį, kai prie vieno apskrito stalo susėda rektoriai ir susitaria, kad norint būti stipriems ne tik Lietuvoje, norint kokybiško išsilavinimo, optimalaus studentų ir profesūros skaičiaus, reikia susijungti, sujungti mokslinį pedagoginį personalą, užtikrinti profesoriui profesoriaus atlyginimą, doktorantams sudaryti visas sąlygas vykdyti tiriamąją veiklą, sujungti resursus, optimaliai išnaudoti patalpas ir turtą, padaryti konkurencingu pedagoginį personalą?
Sunku įsivaizduoti, kai vis mažėjant studentų skaičiui kuriamos naujos arba besikartojančios programos siekiant išlikti, išsaugoti neracionalią ir neefektyvią infrastruktūrą, perteklinį personalą, išsaugoti savo vietas, dar daugiau - iš ES ir biudžeto lėšų statyti vis naujus mokymo korpusus, laboratorijas, ,,slėnius“. Bet gal įmanoma tai pakeisti?
Gal pagaliau įmanoma Lietuvoje turėti profesionalią Vyriausybę? Ministrus, nesvarbu, partinius ar nepartinius, bet profesionalus, kurie deleguojami į poziciją ne dėl to, kad yra ilgamečiai politinės partijos ištikimi kariai, vien tik tuo nusipelnę būti ministrais, o dėl to, kad turi kompetencijos, patirties ir įgūdžių kurti Lietuvai. Žmones, kurie nebijotų pokyčių, turėtų ryžto juos įgyvendinti, suburti ministerijose savas pokyčių komandas, kurie vieną kartą būtų be sovietinio bagažo, būtų LR vyriausybės ministrais, o ne tik pagal partines kvotas deleguoti vykdytojais.
Gal tuomet nereikėtų ministerijų skirstyti pagal pelningumo koeficientus, tikrai nereikėtų tiek ir tokios kokybės biurokratinio aparato, nereikėtų rašinėti dešimtimis tūkstančių raštų vardan raštų, nereikėtų marinuoti problemų, imituoti dalyvavimą procese, žinant, kad jokio rezultato nereikia pasiekti.
O jei vietoj 60 prievaizdų liktų viena institucija viskam?
O dabar ateities fantastinis sprendimas: visa Vyriausybė ir 14 ministerijų persikelia į vieną naują šiuolaikišką ofisą miesto pakrašty. Parduodami ministerijų pastatai prestižinėse Vilniaus vietose, nereikia turėti 14 personalo tarnybų, 14 kanceliarijų, 14 teisės departamentų, 14 materialinio aprūpinimo, finansų departamentų. Visa tai yra Vyriausybės kanceliarijoje!
Nereikia autoūkių, tiek automobilių, nereikia tiek popieriaus susirašinėjimui, nes kitas ministerijas ir Vyriausybę galima pasiekti keliaujant liftu. Kiek taupoma valstybės pinigų, žmogiškųjų resursų, turime efektyvią ir racionalią tarnybą. O jeigu dar iš sutaupytų resursų finansuojame sumažintą biurokratinį aparatą, gal pavyktų turėti ne ,,aparatą“ , o į tikslą ir rezultatą orientuotą, efektyviai ir racionaliai dirbančią valstybės tarnybą! Gal ne 14, o kokių 10-ies ministerijų pakaktų, kodėl gi ne?
O jeigu dar vieną žingsnį? Likviduojame visas kontroliuojančias inspekcijas, departamentus, tarnybas ir kontoras, iš šiandien verslą ir žmones smaugiančių daugiau nei 60 pirmiausiai dėl savęs dirbančių išpūstų struktūrų. Padarome vieną, verslo priežiūrą vykdančią ir įvairius leidimus išduodančią tarnybą ar departamentą.
Įsivaizduojate žmogų, atėjusį į tokią įstaigą, dar geriau elektroniniu būdu užpildžiusį prašymą pastatyti kokią nors bandelių kepimo įmonę, kuri veiktų kokioje nors saugojamoje teritorijoje ir prekiautų jomis gatvėje, mokykloje ir pan. Misija neįmanoma? Kiek ,,savų“ žmonių netektų darbų, kiti būtų ne tokie svarbūs ir įtakingi, kiek pradingtų tarpininkų dėl sudėtingų procedūrų nebuvimo, kiek išnyktų proceso ,,pagreitintojų“.
Manau viskas įmanoma, net būtų galima ,,atlaisvėjusiems“ biurokratams dar kokius du metus mokėti algą, kol jie pasiruoš integruotis į darbo rinką, tikrai valstybei ir jos žmonėms būtų ir naudingiau, ir pigiau galutiniam rezultate.
Politinė reklama bus apmokėta iš rinkiminės LŽVS sąskaitos Užs. Nr. 2016-029-DJ/1