Už Kalėdų eglutės išmetimą – bauda: kaip jos išvengti

 (59)
Atsisveikinimas su šventiniu medeliu jos savininkams gali brangiai atsieiti, jei vyksta netvarkingai. Be miestuose vykstančių nemokamų atsisveikinimo su eglutėmis iniciatyvų, eglutėmis prekiavusios bendrovės siūlo pasinaudoti ir jų paslaugomis.
© DELFI / Karolina Pansevič

Ne vienerius metus atsisveikinimas su kalėdinėmis eglutėmis organizuojamas sostinėje ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje tokia šventė organizuojama sostinės Mokytojų namų kiemelyje.

Šiemet ji vyks sausio 6 d. 17.30 val., tai yra baigiamasis renginių ciklo „Kalėdos sostinėje“ renginys „Lik sveika, Kalėdų eglute“. Svečių laukia šventinė programa, o po to nupuoštos eglutės bus išvežtos specialiu transportu į mišką.

Apie iniciatyvas surinkti nupuoštas eglutes artėjant sausio 6 d., Trims karaliams, paprastai paskelbia savivaldybės ir biokuro kuro gamintojai. Būdą, kaip atsisveikinti su šventiniu medeliu, siūlo ir eglutėmis prekiavusios įmonės.

Bendrovės „Skogran”, valdančios tinklalapį eglutes.lt, projektų vadovė Aistė Jonauskienė pasakoja, kad įmonė po švenčių siūlo šventinio medelio išvežimo paslaugą. Ši įmonė prekiavo tiek kirstinėmis, tiek vazonuose augančiomis eglutėmis.

„Nors yra ne viena nemokama iniciatyva, kaip galima gražiai atsisveikinti su kalėdine eglute, siūlome ir eglutės išvežimo paslaugą. Tokiu atveju eglutės atsiimti atvyksta mūsų darbininkai, kurie ją supakuoja ir išneša, eglutės buvimo vietą sutvarko, o vėliau eglutės panaudojamos biokuro gamybai. Ši paslauga labai populiari tarp mūsų klientų – įmonių, nes nebereikia sukti galvos, kaip tinkamai su medeliu atsisveikinti“, - dėstė pašnekovė.

Pasak jos, tokia paslauga kainuoja 15 eurų nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra šventinis medelis, nes žmonėms už darbą yra mokama pagal dirbtą laiką, skaičiuojamos ir transporto sąnaudos.

Mažosios bendrijos „Kalėdų eglė“ atstovė Eglė Luotytė sako, kad klientams buvo pasiūlyta alternatyva, kaip įsigyti šventinį medelį ir kartu pasirūpinti jo likimu po švenčių. Tai – vazonuose augusių eglučių nuoma. Po švenčių bendrovė eglutes pasiima iš laikinųjų jų namų, o atėjus
pavasariui, jas pasodina ir augina toliau.

Bendrovės elgučių nuomos principas kiek kitoks nei įprasta nuoma.

„Mūsų nuomos principas neįpareigoja žmogaus grąžinti eglutę, nes pasitaiko, kad žmonės iš pradžių norėjo eglutę nuomotis, o vėliau persigalvoja ir po švenčių nori jas pasodinti. Todėl mūsų pirkėjai už eglutę sumoka visą kainą, o neradę, kur jos pasodinti, gali pranešti mums ir atvyksime pasiimti. Anksčiau turėjome kiek kitą sistemą, pirmais metais bandėme eglutę naudoti kaip depozitą, kai ją grąžinant buvo grąžinama ir dalis pinigų, bet sistema buvo sudėtinga ir nepasiteisino“, - kalbėjo E. Luotytė.

Bendrovė taip pat prekiauja ir kirstinėmis, ir vazonėliuose augančiomis eglutėmis, tačiau kol kas nėra pasiūliusi kirstinių eglučių surinkimo sprendimo.

Ką pirko: kirstines ar vazonėliuose?

Kalbintos įmonių atstovės pasakoja, kad žmonės dėl skirtingų priežasčių renkasi arba kirstines, arba eglutes vazonėliuose.

„Kai žmonės nori puoštis anksčiau, pavyzdžiui, lapkričio pabaigoje, jie perka eglutes vazonėlyje, taip pat jas dažniau renkasi įmonės. Yra dalis žmonių, kurie pirkdami eglutę vazonėlyje jaučiasi tausojantys gamtą arba turi mažų vaikų, gyvūnų, tad medelio nori mažesnio ir pastato jį aukščiau. Noriai žmonės renkasi ir mini eglutes vazonėlyje, kurias galima įsigyti papuoštas, jos populiarios kaip verslo dovanos“, - komentavo A. Jonauskienė.

Ji skaičiuoja, kad dauguma įmonės parduodamų eglučių yra kirstos, apie 65 proc., kai likusios – parduodamos su vazonėliais.

„Mūsų kirstinės eglutės specialiai šiam tikslui yra auginamos, tad kol jos auga, ne tik sukuria darbo vietų, bet ir valo orą. Kirstinės eglutės gamtai žalos nedaro, nors yra toks gajus mitas. Tai nėra eglutės, kurios, jei ne Kalėdų šventė, augtų toliau, jų paprasčiausiai niekas neaugintų“, - mano A. Jonauskienė.

Tačiau E. Luotytė sako, kad jų pirkėjai dažniau renkasi eglutes vazonėliuose, to priežastis – joms siūloma nuomos paslauga.

„Maždaug pusė mūsų klientų nuomojasi kalėdines eglutes vazonėliuose. Pernai jų buvo šiek tiek mažiau. Pastebime, kad gyvos eglutės yra populiaresnės nei kirstinės“, - sakė E. Luotytė.

Su kiekviena parduodama eglute, nesvarbu, kirstine ar vazone, bendrovės prisega jos priežiūros instrukciją.

„Labai svarbu yra nepalikti eglutės prie konteinerio, nes tai yra griežtai draudžiama, netgi yra taikomos baudos už tokius veiksmus. Yra keletas būdų eglutėmis pasirūpinti, vienas jų – atsisveikinimo su eglutėmis šventės, be to, kasmet skelbiami vietų sąrašai, kur galima atnešti Kalėdų eglutes“, - priminė A. Jonauskienė.

Į komunalinių atliekų konteinerius žaliąsias atliekas, taip pat ir eglutes, mesti draudžiama, o pažeidus Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisykles galima gauti įspėjimą arba baudą iki 579 eurų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją