Tyrimas: apsaugos sistemos sumažina vagysčių iš būsto žalą

 (15)
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis gyventojų savo būstą linkę apsaugoti įstatydami jame šarvuotas duris, nors pripažįsta, kad patikimiausias būdas – būsto apsaugos sistemos.
Saugūs namai
© Shutterstock nuotr.

Saugos sprendimų specialistai atkreipia dėmesį, kad būstuose be apsaugos sistemų ilgiau darbuotis galintys ilgapirščiai padaro mažiausiai dukart didesnės žalos.

Dažniausia apsauga – šarvuotos durys

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų elgsenos apsisaugant nuo vagysčių iš būsto tyrimas rodo, kad 43 proc. respondentų savo namus nuo ilgapirščių apsaugo įstatydami šarvuotas duris. Dar dažniau tokį apsaugos būdą renkasi nuo ilgapirščių jau nukentėję gyventojai – 55 proc. kartą jau apvogtų respondentų.
Mieste – šarvuotos durys, kaime – šuns sargyba

Vertinant padėtį pagal apklaustųjų gyvenamąją vietą matyti, kad šarvuotas duris savo būsto apsaugai pasirenka didžioji dauguma didmiesčių gyventojų – 61 proc., kai rajonų centruose šis rodiklis siekia 49 proc., o kaimuose namus šarvu apsaugo vos 15 proc. apklaustųjų.

Kaimo gyventojai dažniausiai – 62 proc. atvejų – tikisi, kad šuo padės apsaugoti būstą, kai mieste geriausiam žmogaus draugui namų apsaugą patiki mažiau nei kas penktas apklaustasis.
Patikimiausios – apsaugos sistemos

Bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas atkreipia dėmesį, kad tvirtesnes duris dažniau linkstama statyti nepaisant to, jog patikimiausia būsto apsaugos priemone tiek apvogti, tiek nuo vagišių nenukentėję gyventojai nurodo būsto apsaugos sistemas.

„Šią priemonę patikimiausia laiko 62 proc. respondentų, tačiau naudojasi 11 proc. visų apklaustųjų arba 15 proc. jau nukentėjusiųjų nuo būsto vagystės gyventojų. Antra dažniausia būsto apsaugojimo priemonė yra pasitikėjimas kaimynais - 36 proc. visų ir 40 proc. jau nukentėjusių nuo vagystės gyventojų tikisi, kad kaimynai pastebės įtartinus asmenis ir jų veiksmus“, ‑ tyrimo duomenis apibendrino I. Zokas.

Šalies mastu apsaugos sistemos patikimiausios atrodo kaimo gyventojams (69 proc.), kai didžiuosiuose miestuose taip mano 57 proc. apklaustųjų.

Apsaugos sistemos įsilaužėliui suteikia vos kelias minutes

„G4S Lietuva“ generalinis direktorius Saulius Tulevičius sako, kad apsaugos sistemos patikimiausia būsto apsauga laikomos ne veltui, nes vagystės atveju sumažina galimą žalą mažiausiai du kartus.
„Būsto apsaugos sistemos įsilaužimo atveju sumažina vagies buvimą patalpoje iki minimumo.

Pasak tyrimo, 48 proc. apklaustųjų mano, kad per septynias minutes, kiek vidutiniškai mūsų saugos tarnybos ekipažui trunka atvykti iki įvykio vietos, ilgapirščiai padarytų žalos už ne daugiau kaip 3000 Lt. Tačiau jei išlaužę kad ir tas pačias šarvuotas duris vagys šeimininkaus visą pusvalandį, kol juos pastebės kaimynai, daugiau kaip ketvirtadaliu atvejų ši žala išaugtų iki 7000 Lt, o kas penktas apklaustasis mano, kad per tiek laiko iš namų būtų pagrobta turto už 7000-10 000 Lt, beveik kas dešimtame būste įsilaužėlis galėtų pridaryti žalos ir už 15 000 Lt“, ‑ sakė Saulius Tulevičius.

Rajonų centruose ir kaimuose pridarytų daugiau žalos

Tyrimo rezultatai pasikeičia įvertinus galimos žalos dydį pagal regionus – daugiau rajonų centruose ir kaimo vietovėse gyvenančių respondentų mano, kad turėdami daugiau laiko šeimininkauti namuose vagys pridarytų daugiau žalos. 26 proc. rajonų centrų ir 28 proc. kaimų gyventojų mano, kad jei įsilaužėlis netrukdomas pusvalandį švarintų jų namus, žala siektų iki 7000 Lt, kai mieste galimus nuostolius taip įvertina kas penktas apklaustasis.

Saugos tarnybų ekipažai suteikia daugiau ramybės

Bent kartą įsilaužėlių jau apvogti gyventojai labiau vertina ir patruliuojančių saugos tarnybų ekipažų keliamą saugumo jausmą. Jei iš visų apklaustųjų 64 proc. buvo įsitikinę arba linkę pripažinti, kad patruliuojantys saugos tarnybų automobiliai kelia saugumo jausmą, tai tarp nuo vagišių nukentėjusių respondentų ši dalis padidėjo iki 70 proc.

Vidaus reikalų ministerijos atlikto tyrimo duomenimis, net 65 proc. lietuvių savo šalyje 2010 m. jautėsi nesaugūs, kalbant apie gyvenamąją vietove (miestą, rajoną) šis rodiklis geresnis – nesaugumo jausmą patyrė 39 proc. Lyginant šiuos duomenis su rezultatais, kuriuos pateikia „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, pasak S. Tulevičiaus, maloniai stebina, tai, kad saugos tarnybų ekipažai prisideda prie saugumo jausmo viešosiose vietose stiprinimo.

Daugiausiai nukentėjusiųjų didmiesčiuose

Akivaizdu, kad saugumo jausmo pojūtis svarbiausias didžiuosiuose miestuose gyvenantiems žmonėms. Tyrimo duomenimis, 28 proc. didžiųjų miestų gyventojų buvo nukentėję nuo vagystės iš jų pagrindinio būsto, sodybos ar vasarnamio. Tuo tarpu rajonų centruose buvo apvogta 17 proc., o kaimo vietovėse kas dešimtas apklaustasis.

Didmiesčių gyventojams būtinybę pasirūpinti būsto apsauga kelia ir jų žemi lūkesčiai atgauti prarastą turtą. Kaip atskleidžia apklausa, tik ketvirtadaliu vagystės iš buto atvejų vagis buvo pagautas ir grąžinti visi arba dalis daiktų. Rajonų centruose ir kaimo vietovėse šis rodiklis siekia atitinkamai 33 ir 36 proc. Dažniausiai nuo įsibrovėlių nukenčiantys didmiesčių gyventojai nurodo praradę ir daugiausiai turto – beveik pusė jų patyrė žalą iki 2000 Lt, rajonų centruose apie tokius nuostolius pranešė trečdalis, kaimo vietovėse – 42 proc. apklaustųjų.

Pasak tyrimo, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojams labiausiai gaila per įsilaužimą prarastos buitinės technikos ar juvelyrinių dirbinių, o kaimo gyventojams apmaudžiausia dėl prarastų tokių asmeninių daiktų kaip šeimos nuotraukos ar video medžiaga.

Per mėnesį 100 tūkstančių pavojaus signalų

„Šalies mastu mes saugome per 20 tūkst. objektų ir per vieną mėnesį sulaukiame apie 100 tūkst. pavojaus signalų (įskaitant ir klaidingus), vidutiniškai atliekame 19 tūkst. reagavimų, per metus vidutiniškai sulaikome 60 asmenų. Objektų apsaugai yra pasitelkta 250 saugos darbuotojų komanda. Noriu pabrėžti, kad tik vienas procentas „G4S Lietuva“ klientų per metus patiria realius išpuolius prieš būstą. Tai reiškia, kad didžioji dalis mūsų darbo yra skiriama prevencijai, kad klientai galėtų jaustis saugūs“, - kalbėjo „G4S Lietuva“ generalinis direktorius.

Specialus projektas „Saugūs namai“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją