Tiesa, pirmasis jo darbas nebuvo toks mylimas – pirmą ir paskutinę darbo dieną jis uždirbo tik 10 LT (2,89 €), tačiau šiandien jis gali sau leisti vairuoti prabangų septintos klasės BMW. Prieš devynerius metus jis žengė į Muzikos ir teatro akademiją ir neišsigando minties, kad aktoriai nėra daugiausiai uždirbantys žmonės.
Vis dėlto, jau studijų metu gavo pirmąjį aktoriaus atlyginimą ir netrukus atvėrė televizijos duris.
- Mantai, sakykite, koks buvo pirmasis jūsų darbas?
- Buvau aštuoniolikos, kai vasarą išvažiavau dirbti į Palangą į vieną iš kavinių. Dirbau padavėju. Buvo tragiškos sąlygos, nes tuo metu dar būdavo galima rūkyti kavinėse, o aš, žinoma, ir dirbau būtent toje kavinės dalyje. Tai po 16 val. darbo per didžiulį karštį, visas prasmirdęs nuo cigarečių dūmų, pavargęs jaučiausi siaubingai. Už tą dieną gavau 10 LT (2,89 €) ir tą pačią dieną išėjau.
O algą išleidau turbūt cigarečių pakeliui.
- Šiandien kavinėse jau nedirbate. Matome jus ir televizijos laidose, ir spektakliuose, ir renginiuose – kur labiausiai apsimoka dirbti?
- Labiausiai apsimoka renginiuose, nes ten yra didžiausi honorarai. Dažniausiai tai būna įmonių vakarėliai, privatūs renginiai.
Skirtumas nuo darbo atlyginimo televizijoje, spektakliuose ir renginiuose kartais būna net dvigubas. Vis dėlto daugiausiai dirbu pagal profesiją – vaidinu teatre ir dirbu televizijoje, o renginiai tai toks darbas tik kartais arba sezono metu.
Jų nėra labai daug, bet susidėlioju taip, kad pačiam būtų malonu dirbti, nors čia yra sudėtingas, labiausiai nenuspėjamas ir didelio pasiruošimo reikalaujantis darbas.
- Prieš devynerius metus pasirinkote aktorystę, kodėl? Daug kam žinoma, kad iš aktoriaus atlyginimo išgyventi sunku.
- Nežinau, ko gero, esu dėmesio auka, patinka būti dėmesio centre, patinka, kai visi žiūri į mane ir dar už tai sumoka. Žinoma, buvo studijų metu ir lengvų, ir sunkiu akimirkų, bet tai yra tiesiog toks procesas ir nuopolių išvengti neįmanoma.
Vienas toks geresnis prisiminimas, kad jau studijų metais pradėjau uždirbti pirmuosius pinigus. Pirmą tokį profesinį atlyginimą gavau, kai vedžiau pirmąjį savo gyvenime privatų renginį.
Tai buvo tragiškas renginys – tiek mano darbas, tiek publika. Už tą vakarą gavau 400 LT (115,84 €). Už šitą didelę sumą nusipirkau paltą.
- Kodėl renginys buvo tragiškas?
- Buvau labai jaunas, nepatyręs, publika buvo reikli ir už mane gal dvigubai vyresnė, jiems nelabai patiko kažkoks jaunuolis, niekam nežinomas ir dar bando juos linksminti.
Bet dabar žinau, kad tai logisitkos įmonei niekada nevesiu vakarėlių. Kaip sakoma, nepatikau tada, tai patys kalti. Bet jie man padėjo suprasti, kad tokiems dalykams reikia ruoštis ir suvokti, kad tai ne šiaip sau pašnekėjimas, o rimtas pasiruošimas.
- Ir kaip atrodo pasiruošimas prieš vedant renginį?
- Reikia žinoti, kam dirbi, kuo tie žmonės užsiima, kokia auditorija. Reikia pagalvoti, apie ką juokauti, apie ką geriau nejuokauti.
Kai vedi renginius, yra kontaktas su žmonėmis, jis labai jaučiamas, nes esi arti jų. Su publika kaip su gyvūnėliu – reikia prisijaukinti.
Po truputį, po truputį, gražiai prisijaukinti. Kartą tinkamai neatlikau namų darbų ir pajuokavau apie vieną vyriškį. Žinojau, kad jis gydytojas ir paklausiau, kokius žmones gydo, o jis, pasirodo, buvo patologas. Buvo labai nejauku ir netaktiška.
- O prieš tampant žinomu renginių vedėju ir aktoriumi, kokią svajonę turėjote studijuodamas?
- Vis dar turiu svajonę suvaidinti didžiajame ekrane. O viskas, ko norėjau, jau turiu ir esu labai laimingas. Man užtenka.
- Kalbant apie humorą, kiek juokas gali atnešti pinigų? Daugiau uždirbti galima būnant juokingu ar rimtu?
- Aš manau, kad nesvarbu, ar juokingas, ar rimtas – tu turi būti profesionalas ir kiek įmanoma geresnis bet kuriame darbe.
Nuo to priklauso ir atlyginimas. Prie mano pajamų tikrai daug prisideda „Humoro klubas“, tai neblogos pajamos ir aš jomis džiaugiuosi.
- Ar sunku išmokti juokauti taip, kad iš to uždirbtum pinigus?
- Reikia daug dirbti, bet ne mokytis. Na, turi stebėti save, dirbti su savimi, į save investuoti.
Reikia daug laiko atiduoti savęs tobulinimui ir aktualijų skaitymui, būtina žinoti, kas vyksta. Aktualijos tai dažniausiai kažkas momentinio būna, bet iš jų išsivysto ilgalaikiai juokeliai.
Pavyzdžiui, aktualija, kuri Lietuvoje yra aktualija, tai Monika Šalčiūtė. Ji yra dar gyva aktualija Lietuvoje ir vis dar apie tai juokaujama ir kalbama.
