Šiuo metu kiaulių maras apėmęs 21 savivaldybę. Šiemet nustatyta 19 protrūkių kiaulių laikymo vietoje – tai šešiais atvejais daugiau nei prieš metus. Sergančios AKM kiaulės rastos Elektrėnuose, Anykščiuose, Kaišiadoryse, Jonavoje ir Kėdainiuose. Nors atvejų ir padaugėjo, bet maras neplinta: ligos atvejai nustatyti toje pačioje teritorijoje kaip anksčiau.
Pirmi afrikinio kiaulių maro atvejai patvirtinti 2014 m. sausio 24 d. 2 šernams - Alytuje nugaišusiam šernui ir Šalčininkuose sumedžiotam šernui. Pirmas protrūkis naminėms kiaulėms užfiksuotas liepos mėnesį Ignalinoje. Šiais metais AKM patvirtintas 274 vietose 417 šernų (80 sumedžiotų ir 337 nugaišusiems). Tai įrodo, kad vieni iš ligos nešiotojų yra šernai. Todėl be biologinės saugos priemonių, taikomų ūkininkams, svarbu ir reikalavimai medžiotojams. Šernus medžioti leidžiama ištisus metus.
Medžiotojams mokamos kompensacijos už sergančius šernus
Medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas Raimondas Ribačiauskas sako, kad šiandien medžiotojams taikomi griežti reikalavimai, kaip elgtis sumedžiojus šerną.
R. Ribačiauskas pabrėžia jam pasirodžiusius ypač svarbius aspektus.
„Medžiotojai turi atkreipti dėmesį, jog šiemet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patvirtino, kad nuo sausio pirmosios pirminių apdorojimo aikštelių tvoros turi būti ne žemesnės nei 1 m 20 cm. Be to, reikia nepamiršti, kad už sergančius sumedžiotus šernus medžiotojai gauna 100 Eur kompensacijas. Tai yra, jei nuvežtas tirti šerno kraujo mėginys parodo, jog jis serga afrikiniu kiaulių maru, tuomet medžiotojui išmokama kompensacija. Šitas metodas skatina medžiotojus tirti jų nušautus šernus“, – akcentuoja medžiotojas.
Ką būtina žinoti prieš medžiojant šernus?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai informuoja, kad pirmiausia sumedžiotas gyvūnas turi būti iškart dedamas į maišą ar kitą sandarią talpą. Negalima jo nešti ar tempti, kad nesitaškytų kraujas. Tuomet sumedžiotus šernus reikia gabenti į jų dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai.
Išdorojus šernus, jų dorojimo vietą, įrankius, pirminio apdorojimo aikšteles ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes būtina dezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis AKM ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Taip pat reikia dezinfekuoti tarą, kurioje buvo mėginiai, avalynę ir kitus daiktus, kurie lietėsi su galimai užkrėstu šernu.
Šernų atliekas, išskyrus trofėjus, reikia sudėti į gyvūninių atliekų duobę. Ji turi būti ne mažesnė kaip 3 m gylio, iškasta aukštesnėje vietoje, kurios neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Iš gyvūninių atliekų duobės išimti atliekas galima tik gavus VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.
Vis dėlto specialistai sako, kad šernų nugaišimo priežastis ne visada būna afrikinis kiaulių maras. Kartais žvėrys randami su šautinėmis žaizdomis, būna ir suvažinėtų automobilių ar traukinių.
Medžiotojų sąjungos „Gamta“ vadovas priduria, kad šernus sumedžioti nėra taip lengva, nes jie turi itin gerą klausą ir uoslę.
„Šernai skirstomi į jaunus iki dvejų metų ir į suaugusius. Jie turi unikalią uoslę ir klausą. Šie gyvūnai pasižymi tuo, kad sugeba išsisukti nuo medžiotojo. Nors mes juos ir viliojame pašaru, tačiau jie visada apeina, apžiūri jaukinimo vietą, jei pastebi grėsmę, pabėga. Todėl nėra lengva juos sumedžioti. Tačiau jie turi blogą regėjimą“, – aiškina medžiotojas.
