Patvirtinta: užteršto oro kaina - žmonių gyvybės

 (14)
Turite laisvą minutę? Sprukite iš didmiesčio. Manoma, kad tai yra didžiausias ir detaliausias tokio tipo tyrimas Jungtinėse Valstijose - mokslininkai iš „NYU Langone“ medicinos centro patvirtino, kad mažytės kietos cheminės dalelės, kurias mes įkvepiame su oru, yra susijusios su padidėjusiu mirtingumu, rašo „The Science Daily“.
Smogas nesuteikia galimybės neiti į darbą
© V.Cesevičiūtės nuotr.

Mokslininkų teigimu, šios dalelės yra tokios mažos, kad žmogaus akys jų nepastebi. Jų skersmuo neviršija 2,5 mikrometro.

Ataskaitoje, kuri rugsėjo 15 d. buvo paskelbta žurnale „Environmental Health Perspectives“ svetainėje, mokslininkai skelbia, kad net ir nedidelis tokių dalelių padidėjimas (pavyzdžiui, dešimčia mikrogramų viename kubiniame metre oro) padidina bendrą mirtingumo riziką nuo visų priežasčių trimis procentais, o rizika mirti nuo širdies ligos padidėja maždaug dešimčia procentų. Nerūkantiems žmonėms rizika mirti nuo kvėpavimo takų ligos dėl šių dalelių išaugo net 27 proc.
„Mūsų gauti duomenys sustiprina anksčiau gautus duomenis, jog šio dalelės yra tikrai kenksmingos sveikatai ir didina bendrą mirtingumą, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o taip pat padidina mirtingumą tarp nerūkančių žmonių“, – sakė tyrimui vadovavęs epidemiologas ir visuomenės sveikatos ir aplinkosauginės medicinos profesorius George'as Thurstonas.

„Mūsų tyrimas yra ypatingas reikšmingas dėl to, kad duomenys buvo gauti iš vyriausybių, o taip pat iš nepriklausomų šaltinių“, – pabrėžė jis.

Mokslininko teigimu, minėtos mažytės taršos dalelės gali prisidėti prie potencialiai mirtinų širdies ir plaučių ligų, nes jos prasmunka pro organizmo gynybą ir patenka į plaučius ir kraujotaką. Žmonės jų neiščiaudi ir neiškosti, kaip padaro su didesnėmis dalelėmis, pavyzdžiui, dirvos ar smėlio dalelėmis, kurios pašalinamos iš kvėpavimo takų.

Be to, anot G. Thurstono, paprastai smulkias daleles sudaro nuodingi chemikalai, kaip arsenas, selenas ir gyvsidabris. Kartu su savimi jie gali pernešti ir dujinius teršalus, kaip siera, azoto dvideginis, iki plaučių.

Savo tyrimo metu G. Thurstonas su kolegomis įvertino detalius duomenis, kuriuose surinko Nacionalinis sveikatos institutas (NIH) ir Amerikos pensininkų asociacija (AARO). Šios dvi organizacijos surinko medicininės informacijos apie savanoriškai tyrime dalyvavusių 566 tūkst. 50-71 metų amžiaus vyrų ir moterių iš Kalifornijos, Floridos, Luizianos, Naujojo Džersio, Šiaurės Karolinos, Pensilvanijos valstijų bei Atlantos ir Detroito miestų.

Išanalizavę 2000-2009 metais surinktus duomenis mokslininkai paskaičiavo kiek kietosios dalelės didina mirties riziką kiekvienoje iš tirtų teritorijų sulygindami duomenis su Aplinkosaugos agentūros (EPA) turimais duomenimis apie tose teritorijose fiksuojamų kietųjų dalelių kiekį ir tipą.

Tuomet buvo statistiškai atmesti kiti veiksniai, kurie galėjo turėjo įtakos žmonių sveikatai ir gyvenimo trukmei, įskaitant amžių, rasę ir tautybę, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, kūno apimtis, alkoholio suvartojimą, ar žmogus rūko ir kiek, o taip pat socialiniai ir ekonominiai rodikliai, kaip žmogaus pajamos ar net tai, kiek žmonių tame rajone nebaigė vidurinės mokyklos.

Mokslininkai nenustatė jokio žymaus skirtumo tarp kietųjų dalelių poveikio skirtingų lyčių ar amžiaus žmonėms. Be to, išanalizavę tik duomenis iš Kalifornijos valstijos, kur oro tarša yra itin griežtai kontroliuoja, mokslininkai nustatė tokį patį ryšį tarp kietųjų dalelių ir padidėjusios rizikos mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Tyrėjų komandai taip pat priklausęs epidemiologas Richardas B. Hayesas sako, kad kitas etapas yra nustatyti, kurios kietosios dalelės yra pačios kenksmingiausios ir ar jas daugiausia išmeta automobiliai, gamyklos ar anglį deginančios elektrinės.

„Turime geriau informuoti sprendimus priimančius asmenis apie kietųjų dalelių tipus ir šaltinius, kad jie žinotų, kur turi nukreipti savo dėmesį. Itin svarbu ir toliau stebėti sveikatai grėsmę keliančius veiksnius ir griežtinti nacionalinius oro taršus standartus“, – sakė R. B. Hayesas

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją