„Protingus namus“ kuriančių įmonių atstovai pasakoja, kad gyvenimas tokiuose namuose – vienas malonumas. Namas pats rūpinasi energijos taupymu, saugumo užtikrinimu, atsižvelgdamas į aplinkos sąlygas reguliuoja šilumą ir gaivą būsto viduje, atitraukia ir užtraukia užuolaidas, įjungia ir išjungia šviesas, o apie bet kokius sutrikimus operatyviai atsiunčia pranešimą į būsto šeimininko mobilų telefoną, planšetę ar kompiuterį.
Sistemą galima įdiegti net pilyje
Pasak bendrovės „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ Intelektinių pastatų skyriaus vadovo Vaido Janulio, protingų namų, butų ir biurų skaičius Lietuvoje – triženklis.
„Daugėja sistemų kūrėjų ir diegėjų, keičiasi pats požiūris į namo inžinerines sistemas. Naujai būstą įsirengiantys klientai supranta, kad investuoja ne į ateities, bet į dabarties sistemas. Šiandien jau tvirtai žengiame į epochą, kai įprastinė būsto sistema atrodo morališkai pasenusi. Protingame name visos sistemos suderintos tarpusavyje, yra lanksčios, valdomos vienoje bendroje terpėje. Be to, sistemos parametrus galima dinamiškai keisti, greitai perkonfigūruoti ir išplėsti“, - kodėl verta statytis protingą namą pasakojo specialistas.
Pasak jo, net ir paprasčiausią namą galima paversti „protingu“.
„O jei naudotume radijo bangomis valdomus jungiklius ir belaides ryšio linijas, „protingo“ namo sistemą būtų galima įdiegti net ir senovinėje pilyje“, - patikino V. Janulis.
Kainuoja nuo 15 tūkst. Lt
Jis pasakojo, kad „protingo“ namo kainą sudaro keturios sudedamosios dalys, iš viso tokią sistemą įsidiegti kainuoja nuo 15 tūkst. Lt.
„Visų pirma, tai išorėje matomi jungikliai, termostatai, elektros lizdai ir kiti įrenginiai. Antrą dalį sudaro namo logikos įranga, suderinta tarpusavyje atsižvelgiant į kliento (namo šeimininko) poreikius ir pageidavimus. Jei klientas pageidauja, yra įmontuojami papildomą saugumą užtikrinantys vaizdo kamerų sprendimai, kurie taip pat yra diegiami į „protingo“ namo sistemą. Paskutinę tokio namo kainos dalį sudaro programavimo, įrengimo, diegimo ir kiti darbai“, - pasakojo V. Janulis.
Tačiau jis patikino, kad investuoti tokią sumą verta, nes sistema vienareikšmiškai atsiperka. Tose patalpose, kuriose ilgesnį laiką nėra žmonių, šildymo arba vėdinimo pajėgumai, priklausomai nuo metų laiko, yra sumažinami. Išvykus iš namų ir įjungus signalizaciją, visas namas persijungia į energijos taupymo režimą. Be to, visi budėjimo režimu veikiantys elektros prietaisai (spausdintuvas, televizorius, telefonų krovikliai ir panašiai) išjungiami gyventojams nesant namie.
Nebėra prabangos prekė
Tai jog protingojo namo sistema tikrai padeda sutaupyti pabrėžė ir informacinių ryšių technologijų įmonės „Elsis TS“ atstovas Mindaugas Ražukas. Pasak jo, svarbiausia tai, kad „protingas“ namas leidžia visus išteklius naudoti tik tada, kai jų reikia.
Tačiau labiausiai nuo gyvenimo tokiuose namuose lietuvius atbaido požiūris, jog „protingi“ namai – prabangos prekė.
„Dažnai galvojama, kad „protingo“ namo kaina siekia mažiausiai kelias dešimtis tūkstančių litų. Tačiau kaina gali prasidėti ir nuo kelių tūkstančių. Kartais kaina nėra didesnė už geros apsaugos arba vaizdo stebėjimo sistemos kainą, tačiau žmonės į šią sistemą žiūri kaip į prabangos prekę, o ne būtinybę. Taip pat kartais bijoma, kad bus sudėtinga valdyti būstą ar kas nors neveiks. Tačiau protingo namo sistema veikia tokiu režimu, kurį pats vartotojas nustatė, o sistemos valdymas iš tiesų yra paprastas“, - patikino M. Ražukas.
Pasak jo, „protingo“ namo sistemų technologijas galima būtų suskirstyti į dvi grupes: sistemas, kurioms įdiegti reikalingi laidai ir belaides sistemas. Dažniausiai naujai įrenginėjant ar renovuojant namus naudojamos laidinės sistemos, mat jų santykinė kaina yra žemesnė, o automatizuojant jau įrengtus namus paprasčiau yra diegti bevielio valdymo sprendimus. Tad galvojantiems apie „protingo“ namo sistemas, didesnės galimybės atsiveria tada, kai sistema diegiama dar namo statybos metu.
Įsilaužti praktiškai neįmanoma
Labiausiai jį guodžia tai, kad dabartinė jaunų žmonių karta, tokių baimių turi mažiau. Jie užaugo kartu su pirmaisiais kompiuteriais ir matė, kaip sparčiai vystėsi ir vystosi informacinės technologijos, todėl nebijo įsileisti „protingo“ namo technologijų į savo naują būstą.
„Vyresnio amžiaus žmonės neretai rūpinasi dėl to, kad į sistemą kažkas įsilauš ir pažeis jų teisę į privatumą ar sugadins pačią sistemą. Tačiau dažniausiai naudojame labai specializuota įrangą, kurios įprastiniai kompiuteriniai virusai neveikia. Duomenų ryšio saugumas prilygsta bankiniams saugumo lygiams, todėl į ją įsilaužti praktiškai yra neįmanoma. Tačiau kaip ir bankų sistemos, taip ir šios sistemos turi vieną silpną vietą – žmogiškąjį faktorių. Sistema yra tiek saugi, kiek saugų slaptažodį žmogus pasirenka ir kaip saugiai naudoja prieigos taškus: išmaniuosius telefonus, kompiuterius ir kitą. Visi telefonai, kompiuteriai ir kiti prietaisai, naudojami prieigai prie savo namų, turi būti saugomi taip, kaip ir raktai nuo namų durų“, - pabrėžė T. Stelmokas.
Jis patikino, kad iš naujos statybos namų Lietuvoje tikriausiai bent 4 ar 5 iš šimto tikrai yra su įdiegta „protingo“ namo sistema ir šis skaičius ateityje tik augs.