Moters garbės kodeksas: ne prašyti, o kuo daugiau duoti

Moteriškumas, kaip viena iš specifinių moters savybių, nėra atgyvena. Jis taip pat nėra ir moters menkavertiškumo atributas. Vis dėlto ši moters savybė patiria tam tikrų išbandymų tiek mokykloje, tiek ir atšiauriame gyvenimo vandenyne. Ar moteriškumas suderinamas su šių dienų gyvenimo iššūkiais?
© Shutterstock nuotr.

Idealas – garsi aktorė, diktorė

„Moteriškumui neturi įtakos nei laikmečiai, nei besikeičiančios visuomenės ar asmeninio gyvenimo situacijos. Moteriškumas – pirmiausia vidinė inteligencija, puikus išsilavinimas, pagarba, meilė sau ir aplinkiniams, subtiliai išryškinamas gamtos duotas grožis. Man moteriškumo įsikūnijimas yra aktorė, diktorė Undinė Nasvytytė. Jos viename interviu pasakyti žodžiai turėtų būti įrašyti į Moters garbės kodeksą: „...niekada neprašyti ištiesus ranką, bet stengtis kuo daugiau duoti. Jei esi godus materialinėms vertybėms, gali atsitikti taip, kad visko neteksi. Tačiau prarasti turtus nėra taip baisu, kaip netekti orumo.“ Šie žodžiai yra mano gyvenimo credo“, – sako lietuvių kalbos mokytoja dirbanti socialdemokratė, LSDMS Tauragės moterų klubo pirmininkė, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narė Efrema Bitinienė.

Pastaruoju metu ji moko vyresniųjų klasių moksleivius, 17–19 metų jaunuolius. Pedagogė sako, jog merginos maištingą paauglystės laikotarpį prisimena su subtilia ironija. E. Bitinienė džiaugiasi, kad merginos yra veiklios, iniciatyvios, ryžtingos, turi tvirtas moralines nuostatas, aiškią gyvenimo viziją. Tai baigiant gimnaziją, pradedant savarankišką gyvenimą labai svarbu.

„Pasikalbame su jomis, kad nelaukia patiesti raudoni kilimai ir, deja, gyvenimas yra žiaurus kaip Džeko Londono „Jūrų Vilke“. Labai svarbu, kad jaunas žmogus, patekęs į visiškai svetimą aplinką, kur viešpatauja jėgos kultas ir laukiniai įstatymai, nesutriktų, nepalūžtų, būtų tam pasiruošęs. Man labai svarbu, kad merginos neprarastų tikėjimo teisingumo, gėrio idealais – to, beje, moko literatūra, bet ir būtų pasiruošusios iššūkiams“, – sako socialdemokratė.

Efrema Bitinienė
Efrema Bitinienė
© LSDP.lt nuotr.

Žema savivertė – sergančios visuomenės ženklas

E. Bitinienė tiki puikiai jaučianti mūsų visuomenės pulsą. Darbas švietimo srityje, savivaldybės tarybos nario mandatas suteikia galimybę būti arti žmogaus. Be to, ji – dviejų sūnų mama.

„Jaunas žmogus yra tas lakmuso popierius, kuris parodo valstybės valdymo šlubavimo simptomus. Jaunimui nelengva įsitvirtinti, susikurti minimalų pagrindą po kojomis, todėl dauguma abiturientų kalba apie mokymąsi svetur, emigraciją. Matau, kaip sunku integruotis jaunam žmogui, atvykusiam iš mažos kaimo mokyklos į didelę miesto gimnaziją – o čia tik pirmieji gyvenimo iššūkiai. Liūdina pasitikėjimo savimi, savarankiškumo stoka, žema savivertė, mokymosi motyvacija, tikslų neturėjimas. Tai jau sergančios visuomenės simptomai. Konkurencinėje gyvenimo arenoje tokiam jaunuoliui reikės labai daug pastangų“, – pastebi E. Bitinienė.

Ji nebando įsivaizduoti, kokie bus jos dabartinių moksleivių vaidmenys pačių sukurtose šeimose. Verčiau pasiremia liaudies išmintimi: „Genys margas, o pasaulis dar margesnis.“

„Yra visokių moterų ir dabar – ambicingų, savarankiškų, siekiančių karjeros ir sėkmingai save realizuojančių, nesistengiančių žūtbūt laikyti tuos keturis kampus. Toks jau gyvenimo dėsnis, jog, norint išlikti, būtina prisitaikyti prie esamų sąlygų. Natūraliai keičiasi mūsų tautos mentalitetas, keičiasi ir moterų pasaulėvoka. Tiek galiu pasakyti, kad žmogus kaip ir augalas – skurs jis ar vešės, labai priklausys nuo terpės, kurioje išaugo, gavo pagrindus, susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių bei valstybės, kurioje gyvena, socialinės, ekonominės situacijos“, – sako E. Bitinienė.

Laisvė su posovietiniu prieskoniu

Visi laikmečiai pedagogei atrodo saviti, įdomūs, sudėtingi. Ji kelia klausimą: argi lengviau buvo mūsų mamoms, senelėms, prosenelėms?

„Tautos laisvės samprata lengvai suvokiama, o asmens laisvę žmonės, ypač jaunimas, interpretuoja savaip. Gąsdina, kai jauni žmonės laisvę suvokia kaip gyvenimą be tabu, moralinių normų nepaisymą. Laisve, deja, dažnai manipuliuojama, dangstomasi nuo atsakomybės, pareigų. Tai ir suaugusių, brandžių žmonių problema. Manyčiau, tai vienas iš posovietinių šalių sindromų. Reikia laiko, kad susivoktume“, – teigia socialdemokratė.

Švietimas, jos manymu, itin svarbus Lietuvai, nes tik aukštas žmonių sąmoningumo, intelekto lygmuo gali padėti rasti išeitį iš aklaviečių.

„Švietimas turi būti mažos valstybės prioritetinė sritis. Be abejonės, ugdymo įstaigų, tėvų įtaka jaunam žmogui yra didžiulė. Šeimoje vaikas turi gauti etninius, tautinius, kultūrinius, vertybinius ir kitus pagrindus, ugdymo įstaigų misija – tuos pradmenis gilinti, įtvirtinti aukščiausiu profesionalumo lygiu. Tiek valstybės valdymo, tiek siauresnės srities veikla turi turėti sistemą, loginę seką. Tik tada galima tikėtis gero rezultato“, – įsitikinusi E. Bitinienė.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos Užs. Nr. 2016-DJ-04/1

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją