Nors iki Kalėdų dar visas mėnuo, vokiečiai - puikus pavyzdys, kaip galima susikurti šventinę nuotaiką mieste. Čia privaloma atvažiuoti visiems amatininkams, kurie sako, kad nieko geriau už medinį kočėlą ir molinį puodelį nesugalvosi. Taip pat derėtų atsiųsti kulinarų ir konditerių delegacijas, teigiančias, kad karšti kaštonai, imbieriniai sausainiai ir rauginti kopūstai su mėsa yra vienintelis ir tikrasis Kalėdų kvapas.
Karštu vynu kažkokį gėrimą vadinantys ir Lietuvos miesto šventėse pardavinėjantys prekeiviai taip pat turėtų apsilankyti ten ir paragauti bent vieno iš meniu siūlomų karštų gėrimų. Jei nepavyks padaryti karšto Spritzo ar kiaušininio likerio kokteilio, gal išmoktume išsivirti gervuogių, aviečių, imbiero, vyšnių skonio raudono ar balto karšto vyno, punčo ir Jegerio arbatos.
Dydžiu pranokstanti Vilniaus Kaziuką, išradingumu, turbūt, neturi sau lygių Europoje. Kalėdinis miestelis prasideda verslo centrų rajono prieigose, raizgosi iki senamiesčio, ištvinsta pagrindėje Romerio aikštėje ir nusidriekia iki Maino upės.
Kelis kilometrus ploto jungiantis šventinis miestas pilnas skirtingų, specialiai tam pastatytų namelių, kuriuose siūlomas įvairiausias maistas, suvenyrai, gėrimai ir skanėstai, kurie beveik nesikartoja šimtuose šventinių prekybos namelių.
