Vis dėlto visai kitoks vaizdas matomas realiame gyvenime, kai susiduria du automobiliai. Priekinė mašinų dalis buvo per daug standi bet kam, kas yra minkštesnis už betoninę sieną. Todėl kažkuri kėbulo konstrukcijos vieta turėjo neatlaikyti ir dažniausiai tai buvo keleivių skyrius. Rėmas neatlaikydavo ir žmonės žūdavo.
Kaip šios konstrukcijos veikia?
Kaip ir trenkiantis į kitą automobilį, ši konstrukcija sugeria stiprų smūgį ir taip imituojama situacija, labai panaši į tai, kas nutinka realiame gyvenime.
Iš pradžių saugumo ekspertai pradėjo vykdyti testus automobiliui važiuojant 56 km/val. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad esant tokiam greičiui imituojama šiek tiek lėčiau, maždaug apie 50 km/val., važiuojančių dviejų automobilių susidūrimas.
Kodėl „Euro NCAP“ pasirinko 64 km/val. greitį? Yra nustatyta, kad gyvybei pavojingi sužalojimai patiriami važiuojant kiek didesniu greičiu. Todėl „Euro NCAP“ nusprendė padidinti savo saugumo testų greitį iki 64 km/val. Papildomas greitis prideda ir daugiau jėgos smūgiui. Pavyzdžiui, padidinus greitį dvigubai, kinetinė energija išauga keturis kartus.
Todėl automobilių gamintojai, norėdami gerai pasirodyti „Euro NCAP“ testuose, turėjo pakeisti ir kėbulo struktūrą. Tad dabar nauji automobiliai turi gerokai sustiprintą keleivių skyrių bei puikiai veikiančias saugos oro pagalves ir saugos diržus. Penkias žvaigždutes už saugumą gaunantys modeliai pastebimai sumažina riziką patirti sunkius sužalojimus.
Trūksta įrodymų?
Jeigu šie pokyčiai kai kam kelia abejonių, siūlome pažiūrėti kas nutiko, kai susidūrė 1987-ųjų „Ford Sierra“ ir moderni, bet gerokai mažesnė „Fiesta“. Akivaizdu, kad „Fiestos“ keleivių skyrius atrodo nepažeistas, o daug sunkesnė ir ilgesnė „Sierra“ nukenčia labiau. Tai geriausiai įrodo, ko saugumo testai per daugiau nei 20 metų išmokė automobilių kūrėjus.