Garsiausi ekonomistai pasidalijo asmeniniais receptais, kaip jie ruošiasi eurui

Nuo kitų metų sausio Lietuvoje pagrindine šalies valiuta bus euras. Bankų ekonomistai pasakoja, kaip jie asmeniškai ruošiasi euro įvedimui.

„Mano pasiruošimas eurui yra labai paprastas: stengsiuosi, kad iki euro įvedimo dienos likčiau beveik be grynųjų litų banknotų ir monetų, o jeigu tokių ir liktų, išleisiu juos per pirmąsias dvi savaites. Visi mano pinigai sąskaitose yra litais, todėl jie be mano specialių pastangų bus automatiškai pakeisti į eurus“, - kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Ekonomistas primena, kad visos paskolos litais taip pat automatiškai bus perskaičiuotos į eurus.

„Pamąstysiu, ar būtų prasmės pereiti prie lanksčios palūkanų normos, susietos su EURIBOR, atsižvelgiant į užsitęsusias sąstingio ir žemų palūkanų normų tendencijas euro zonoje. Jau dabar džiaugiuosi tuo, kad antikvarinėms knygoms, kurias kolekcionuoju, pirkti Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose euro zonos šalyse, nebereikės mokėti komisinių už litų keitimą į eurus, atpigs ir tarptautiniai pavedimai, už kuriuos dabar moku 40-45 Lt“, - džiaugėsi G. Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis šmaikštavo, kad euro įvedimui jau pasiruošė prieš maždaug penkerius metus.

„Beveik nenaudoju grynųjų pinigų, todėl mano kasdienybė sausio 1 dieną nepasikeis“, - šyptelėjo jis.

Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis sako, kad taip pat stengiasi nebeturėti nei vieno lito grynaisiais iki gruodžio 31 d.

“Tad pakeitimo eurais net nepajusiu, - mano pašnekovas. - Tą rekomenduoju ir kitiems, kurie klausia, kaip ruoštis eurui.“

Yra, ką veikti

Nors euro įvedimas ekonomistų dažnai yra vadinamas tiesiog techniniu perėjimu nuo lito valiutos prie euro, su kuriuo litas jau ir taip yra susietas iš anksto žinomu kursu, visgi pasikeitimui galima pasiruošti.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje pasikeitus valiutai, tiek atlyginimai, tiek kainos atrodys kelis kartus mažesni.

Dėl to „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pataria jau dabar mėginti įsidėmėti kai kurias kainas eurais, pavyzdžiui, kiek kainuoja kavos puodelis, pieno ar sviesto pakelis, kelionė namo taksi, paslaugos kirpykloje ir panašiai.

„Aš jau bandau priprasti prie kainų eurais, jas įsiminti. Linkiu tai daryti ir kitiems gyventojams kaip investiciją į save, į mokslus. Vėliau, jeigu prie kainų nesi pripratęs, sunku susiorientuoti, ar daiktas pigus, ar brangus. Ne kiekvienas gali greitai konvertuoti sumas, be to, dalis kainų gali būti neteisingomis ir dėl žmogiškos klaidos“, - mano Ž. Mauricas.

Pasak jo, pripratus prie kainų eurais jas bus lengviau palyginti ir kontroliuoti biudžetą.

„Taip pat verta neskubėti dabar keisti litų į eurus, nes už tai imami komisiniai – iki sausio 1 d. nemokamo keitimo nėra. Norint nemokamai ir greitai pasikeisti litus į eurus, siūlyčiau litus įnešti į sąskaitą, o sausio 1 d. iš bankomato pasiimti eurus“, - siūlo Ž. Mauricas.

Ekonomistas primena, kad sausio pirmosiomis savaitėmis veikiausiai ir bankuose, ir pašto skyriuose, taip pat kitose valiutos keitimo vietose susidarys eilės, todėl nepataria skubėti keisti pinigų. Be to, iki sausio vidurio žmonės galės atsiskaityti litais, o grąžą gauti eurais, tad ir taip smulkius pirkinius pavyks įsigyti.

DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė ragina neskubius reikalus bankuose susiplanuoti prieš arba po euro įvedimo sambrūzdžio piko, kad gyventojai galėtų išvengti gaišaties eilėse.

„Keičiant pinigus, patarčiau pasitikėti tik oficialiomis eurų keitimo vietomis, kad netaptumėme sukčių aukomis“, - kalbėjo ji.

Taip pats gyventojams siūloma pasižiūrėti, kaip atrodo euro monetos ir kupiūros, kad pasikeitus valiutai jie nebūtų apgauti piktavalių.

Lietuvoje euras bus įvestas 2015 m. sausio 1 d., neatšaukiamas jo keitimo kurtas yra 1 euras – 3,4528 lito.