Galas pasakoms apie lenkiškų parduotuvių vajų – tiesa visai kitokia

 (190)
Kai parduotuvių nebuvo pakankamai daug, vykti apsipirkti buvo ne tik darbas, bet ir pramoga. Lietuvos gyventojų pirkimo įpročiai keičiasi: palyginti retas apsiperka kartą per savaitę ar dvi, juo labiau prekes gabenasi iš toliau, pavyzdžiui, Lenkijos. Ką tai rodo?
"Biedronka" Lenkijoje
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuviai neišlenda iš parduotuvių

Konsultacijų bendrovės „Nielsen“ tyrimų duomenimis, vidutinis prekybos vietų lankymo dažnis Lietuvoje 2016 m. yra kas trys dienos, kai 2009 – 2010 m. jose lankytasi vidutiniškai kas penkios dienos.

„Bet bendri skaičiai nieko nesako. Reikia žiūrėti, kaip kito skirtingų prekybos kanalų lankymas“, - sako „Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius.

Pasak jo, daugiausiai Lietuvos gyventojai išleidžia prekybos centruose, vadinamuose supermarketuose, kuriuose vidutiniškai lankosi 13 kartų per mėnesį, t. y., beveik kas antrą dieną. Dideliuose prekybos centruose, kitaip hypermarketuose gyventojai aplanko 7 kartus per mėnesį, t. y., beveik kas ketvirtą dieną.

„Ką tai reiškia? Gyventojai apsiperka ypač dažnai ir tai susiję su keliais susiformavusiais pirkimo įpročiais. Visų pirma, Lietuvoje yra labai gerai išvystyta modernios prekybos struktūra, pirkėjams nereikia dėti daug pastangų, kad pasiektų savo mėgstamą parduotuvę. Be to, žmonės nekaupia didelių maisto atsargų, nes daugelis gyvena mažuose butuose. Jie mieliau renkasi šviežią maistą, nes įpratę gaminti namuose, todėl ir linkę kasdieninio vartojimo šviežius produktus pirkti dažniau“, sako A. Urbonavičius.

Galas pasakoms apie lenkiškų parduotuvių vajų – tiesa visai kitokia
© DELFI / Tomas Vinickas

Jis pastebi, kad prekybos centrų lankymas šiemet, palyginti su 2015 m., šiek tiek sumažėjo, bet didžiuosiuose prekybos centruose apsilankoma stabiliu dažniu. Kitose vietose Lietuvos gyventojai apsiperka rečiau.

„Turgus aplankomas vidutiniškai 2- 3 kartus per mėnesį, tai susiję su sezoniškumu, platesnio daržovių, vaisių, šviežių sezoninių produktų pirkimu. Iš daugelio tyrimų matome, kad apsilankymai restoranuose ir kavinėse bei apsipirkimai vadinamuose patogiuose prekybos vietose, t. y. benzino kolonėlėse, kioskuose po truputį auga, tai rodo geresnes vartojimo nuotaikas, kai pirkėjas leidžia sau impulsines prekes, tarkime, gėrimus, ledus, užkandžius, pirkti šiek tiek brangiau nei parduotuvėse“, - pastebi A. Urbonavičius.

Paklaustas, ar savaitinis apsipirkimas leidžia sutaupyti, pašnekovas tuo abejoja.

„Nemanau, kad savaitinis apsipirkimas leidžia sutaupyti. Kainos tinkliniuose supermarketuose ir hypermarketuose yra vienodos. Apsipirkimas dideliuose prekybos centruose gal ir efektyvesnis, bet turi ir „povandeninių akmenų“, nes asortimentas yra platesnis. Žmogus dažniau susigundo pirkti naujų produktų ar impulsyviai nori kažko paragauti, išmėginti, todėl be planuotų produktų prisiperka ir papildomų prekių, kurių pirkti neplanavo“, - kalbėjo jis.

Pirkiniai, apsipirkimas Lenkijoje, produktai
© Reuters/Scanpix

A. Urbonavičius svarsto, kad veikiausiai kartą per savaitę apsiperka tie, kurie vyksta į Lenkiją, tačiau skaičiuojama, kad tokių gyventojų yra labai nedaug, nes tyrimai rodo, kad dauguma šalies pirkėjų kas 4-5 dienos perka Lietuvoje.

Kuo skiriasi apsipirkimai Lietuvoje ir Vakaruose

Lietuvos gyventojai apsiperka racionaliai, komentuoja Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

„Didžioji dalis žmonių planuoja pirkinius prieš atvykdami į parduotuvę, žino ko ir kuriam laiko jiems reikia. Jauni, dirbantys ir šeimų dar nesukūrę žmonės į parduotuves užsuka dažniau ir perka po mažiau: vienam vakarui, dienai ar kelioms dienoms į priekį. Panašiu dažnumu apsiperka ir senjorai, kurie perka mažesniais kiekiais. Šeimos dažnai apsiperka savaitgaliais ir didesniais kiekiais bei ilgesniam periodui“, - sako jis.

Vis dėlto, nors viešojoje erdvėje pateikiama daug informacijos, kaip lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją, iš tiesų šis skaičius nėra toks didelis.

„Jei kas ir važiuoja į Lenkiją apsipirkti – labai gerai, žmonės turi tikslą, pabūna svečioje šalyje, praplečia akiratį, pabendrauja užsienio kalba, pamato, kad lenkai yra geri žmonės, bet tai – mikroekonominio lygio dalykas. Abejoju, ar į Lenkiją kasmet nuvažiuoja 20 tūkst. žmonių apsipirkti, bet kasmet tiek gyventojų emigruoja“, - anksčiau apie nedidelius apsipirkimo Lenkijoje mastus kalbėjo „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Galas pasakoms apie lenkiškų parduotuvių vajų – tiesa visai kitokia
© DELFI / Karolina Pansevič

L. Vilimas dėsto, kad Lietuvos gyventojų, kaip ir daugelio europiečių, apsipirkimo kultūrą pakeitė 2008 m. prasidėjęs ekonomikos nuosmukio periodas.

„Tuomet vartotojai tapo labai racionalūs pirkdami tik iš anksto suplanavus, tik tiek, kiek reikia, bei gausiai medžiodami nuolaidas ir akcijas“, - kalbėjo jis.

Visgi, nepaisant sunkmečio, ekspertai pastebi, kuo apsipirkimai Lietuvoje skiriasi nuo jų Vakarų Europoje.

„Visose Rytų Europos, Balkanų ir Pietų Europos šalyse apsipirkimo dažniai ir vartojimo tradicijos panašios. Šių šalių vartotojai mėgsta gerai pavalgyti, todėl jie linkę dažniau lankytis parduotuvėse ir jų pirkinių krepšelyje šviežių produktų yra daugiau nei Vakarų ar Šiaurės Europos šalių pirkėjų krepšeliuose. Vakarų didmiesčių gyventojai labiau linkę apsipirkti savaitgaliais, nes didelės parduotuvės yra už miesto“, - palygina A. Urbonavičius.

Jis primena, kad Vakarų šalyse pastebima tendencija, kad didžiųjų prekybos centrų pardavimai nebeauga, o pirkėjai linkę kokybiškų, vietinių produktų ieškoti turguose ar ūkininkų krautuvėse, todėl prekybos tinklai intensyviai plečia mažų maisto produktų parduotuvių tinklą didmiesčių centruose ir plečia šviežio maisto asortimentą.

Finansų specialistės: kaip pirkti pigiau

Apsipirkimo dažnumas priklauso nuo pirkėjo poreikių, tvirtina asmeninių finansų specialistės.

„Perkant rečiau, apsipirkimas ir keliavimas į parduotuves bei iš jų užima mažiau laiko, bet reikia mokėti planuoti iš anksto, ką ir kiek pirkti. Kitaip gresia pavojus prisipirkti daugiau negu gali suvalgyti, tada teks išmesti maistą ir išleistus pinigus. Kita vertus, perkant didesnius kiekius galima ir sutaupyti – mokėti didmenininko kainą. Bet tada reikia ir daugiau vietos, kur maistą laikyti, pavyzdžiui, sandėliuko, šaldytuvo, šaldiklio“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ji primena, kad perkant kasdien irgi kyla grėsmė išleisti daugiau pinigų negu ketinta.

„Pavyzdžiui, atėję nusipirkti glaistyto sūrelio, parsinešame ir alyvuogių, ir sūrio, ir sausainių – ir visa tai tik dėl to, kad negalėjome atsispirti pagundai, akcijai. Kai turime ketinimų pirkti ir išleisti nedaug, tada didėja tikimybė, kad susižavėsime kokiomis nors reklamuojamomis naujovėmis, pastebėsime ir susiviliosime akcijomis ir nusipirksime produktų, kurių neplanavome“, - mano ji.

Galas pasakoms apie lenkiškų parduotuvių vajų – tiesa visai kitokia
© DELFI / Tomas Vinickas

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė taip pat mano, kad dažniausia gyventojų apsipirkimo spraga – negebėjimas planuoti.

„Apsipirkimas turi prasidėti dar namuose, kai apžiūrime likučius ir susiplanuojame ateinančios savaitės valgiaraštį. Tik turint aiškų sąrašą, ką reikia nusipirkti, ir jo laikantis galima išvengti nereikalingų pirkinių ir per didelių išlaidų, - sako ji. - Kiekvienos dienos vakare, po darbo valandų, parduotuvės yra pilnos pirkėjų. Dažnas užsuka į šalia namų ar darbo esančią parduotuvę nusipirkti ko nors vakarui, ką nors skanaus, kokią nors smulkmeną. Sudėjus visus tokius apsipirkimus dažnas pamatytų, kad per savaitę susidaro nemenka suma.“

Asmeninių finansų valdymo ekspertė mano, kad sutaupyti ir neprisipirkti nereikalingų daiktų taip pat padeda apsipirkimas internetu, kai žmogus gali susidaryti savo prekių krepšelį nuotoliniu būdu.

„Būtent vaikščiodami po parduotuvę, netgi turėdami tikslų pirkinių sąrašą, žmonės neretai susigundo akcijomis ir nuolaidomis bei prisiperka to, ko neplanavo. Spontaniškas pirkimas padidina krepšelio vertę net iki 30 procentų“, - sakė O. Bložienė.

Odeta Bložienė
Odeta Bložienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Atsargiai ji pataria vertinti ir įvairias nuolaidas: jos pasiteisina tik tuomet, kai nusipirktos prekės suvartojamos.

„Tą patį galima pasakyti ir apie lietuvius, apsipirkti važiuojančius į Lenkiją. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai – puikus būdas sutaupyti pinigų. Tačiau reikia įvertinti ir kelionės pirmyn bei atgal išlaidas, laiko sąnaudas bei vėlgi „neišklysti iš kelio“ prisiperkant per daug to, ko paskui nesugebama suvartoti“, - pastebi O. Bložienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją