G. Landsbergis: mokytojų skaičius mažėtų, bet likusieji gautų dideles algas ir ištisus metus tobulėjimo atostogųpatikslinta

 (1576)
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad Lietuvoje švietimas yra finansuojamas pakankamai, tik pinigai naudojami neefektyviai.
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jo teigimu, remiantis ekspertų vertinimais, Lietuvoje pagal turimą vaikų skaičių būtų galima atsisakyti apie pusės mokytojų ir šiuos finansus panaudoti likusių mokytojų darbo užmokesčio kėlimui bei įvairių paskatų kūrimui. Pavyzdžiui, likusiems pedagogams būtų galima pasiūlyti apmokamas vienų metų „tobulėjimo atostogas“ po šešerių nepertraukiamo darbo metų mokykloje.

„Jeigu mes sutariame, kad mums reikia kažkokio apibrėžto skaičiaus mokytojų (ekspertai sako, kad pagal turimą vaikų skaičių beveik dvigubai mažesnio nei turime šiandien), mes įgyjame papildomus finansinius resursus, kuriais galime ir kelti likusiems mokytojams algas, ir suteikti papildomas paskatas, tokias kaip atostogos, kurias minite“, - tiesioginėje DELFI vaizdo konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Politikas taip atsakė į klausimą, iš kur bus paimami pinigai įgyvendinti programinę konservatorių nuostatą dėl apmokamų „tobulėjimo atostogų“ mokytojams.

Mokytojai turės persikvalifikuoti

G. Landsbergis taip pat mini, jog pedagogų darbo apmokėjimas ateityje turėtų būti etatinis, o ne pagal turimas kontaktines valandas.

Kaip politikas sutaupys, jei atleidus bent pusę pedagogų, teks išmokėti išeitines kompensacijas ir vėliau tikriausiai nedarbo socialinio draudimo išmokas tiems mokytojams, kurie greitai nesusiras darbo? G. Landsbergis kalba apie galimą dalies mokytojų perkvalifikavimą į klasės pedagogo padėjėjus, socialinius darbuotojus.

„Aš manau, kad didelė dalis mokytojų, ypač tų, kurie šiandien yra labiausiai nuskriausti (kalbu apie tuos, kurie vos galą su galu suduria, bandydami jungti valandas, važinėti tarp trijų skirtingų mokyklų, dėsto skirtingas disciplinas), jiems pasiūlius socialinio pedagogo etatą, būtent etatą, aš manau, mes išspręstume iš tiesų daug problemų“, - teigia politikas.

„Mes siūlome, kad mokytojų skaičius turėtų mažėti. Bet reikia ieškoti išmintingo sprendimo“, - sako politikas.

„Klasės mokytojų skaičius turi mažėti, tai yra žmonių, kurie dirba akademinį, pedagoginį darbą. Šalia to reikia, klasės mokytojo padėjėjo, galbūt specialiojo pedagogo, socialinio darbuotojo, profesijos pedagogo ir taip toliau. Vakaruose įprasta, kad mokytojas klasėje dirba ne vienas. Lietuvoje mes esame įpratę, kad mokytojas sprendžia ir socialines problemas, ir emocines“, - pasakoja G. Landsbergis.

Sužinojo, kad mokytojai ne tik moko, bet ir renka utėles iš galvų

Politikas aiškina, kad pedagogų perkvalifikavimas neturėtų būti problema, nes dažnas mokytojas ir taip tuo užsiima.

„Jei turime laiko, galiu papasakoti vieną istoriją, kuri labai indikatyvi, kaip viskas vyksta. Per mūsų turą po Lietuvą, regis, tai buvo susitikimas su mokytojų bendruomene Anykščių rajone. Na, ir diskutuojame apie akademinius pasiekimus. Kad Lietuva neparodo gerų rezultatų. Visuose OECD tyrimuose mes atsiliekame nuo vidurkių. Pavyzdžiui, skaitymo-supratimo vertinime mes esame priešpaskutiniai. Akivaizdu, mūsų vaikai negeba atpasakoti perskaityto teksto. Na, ir aš mokytojams išsakiau tokį lengvą priekaištą, sakau, tai yra jūsų rankose. Jūs turite tai padaryti. Nuo jūsų priklauso, kiek gerai vaikai atpasakos tekstą ir supras. Atsistojo viena mokytoja ir sako: klausykite, apie ką jūs kalbate? Sako: pas mane ateina aštuonmetis vaikas iš regionų, kurio pirmasis uždavinys yra ne akademiniai reikalavimai, pirmas uždavinys – išmokyti jį išsivalyti dantis. Ji pasakoja, kad mes išrenkame utėles, mes patikriname, ar fiziškai nesimato vaiko sužeidimų ir kitų dalykų“, - pasakoja G. Landsbergis.

Politikas sako, supratęs, kad iš esmės esant tokiais situacijai mokytojas užtikrina pirminius vaiko saugumo poreikius. „Akivaizdu, tikrai, kokių tada galime tikėtis rezultatų?“ - sako konservatorių lyderis.

Taigi, remiantis G. Landsbergio idėja, atleisti mokytojai galėtų eiti kitas pareigas mokyklose ir bendras etatų skaičius keistųsi mažai. Kaip tai padėtų sutaupyti?

„Žiūrėkite, mes turime mokyklų, kurios yra sujungtos. Teko lankytis mokyklose, kuriose 34 vaikai, gal jau net nebėra tos mokyklos, bet mokykla šildoma dujomis, šildymui išleidžia, tuomet buvo 800 tūkst. litų, tai yra bemaž pora šimtų tūkstančių eurų. Akivaizdu, kad rezervų efektyvumui tikrai yra iš ko“, - teigia konservatorius.

Nori mokyti graikų ir lotynų kalbų

Klausiamas apie dar vieną programinę konservatorių nuostatą, kad bendrojo ugdymo mokyklose savo vietą turėtų rasti graikų ir lotynų kalbų dėstymas, G. Landsbergis tai pavadino siekiamybe.

„Aš norėčiau, kad vieną dieną mes pasiektume tokį švietimo lygį, kad nebestebintų graikų ir lotynų kalbos mokymas ir regiono mokykloje“, - sako G. Landsbergis.

Šiuo metu, pasak politiko, pagrindinė problema yra mokyklų elitizavimasis. Tai reiškia, kad kai kurios mokyklos surenka gerus ir gabius mokinius bei džiaugiasi jų akademiniais pasiekimais. Kitos lieka su prastais mokiniais ir sprendžia jų socialines problemas – akademiniams pasiekimams vietos nelieka arba lieka mažai.

G. Landsbergis sako norintis mažinti takoskyras tarp elitinių mokyklų ir kitų bendrojo ugdymo įstaigų. Jo manymu, reiktų mažinti dirbtinę konkurenciją tarp mokyklų.

Politikui labai keistai atrodo kai kuriose mokyklose įvesti egzaminai norint patekti į mokyklą. Dažniausiai taip daro geriausius mokinius norinčios atsirinkti ugdymo įstaigos.

„Atsirinkus pačius gabiausius vaikus paskui labai patogu džiaugtis, kad psichologinė atmosfera yra puiki ir viskas yra labai gerai“, - teigia politikas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją