Būsimos koalicijos sudėtį gali lemti tai, kas bus greitesnis rinkimų naktį

 (170)
Valdančiųjų koalicijų pamatai sudėliojami iš anksto, o kas pirmas pradės derybas dėl koalicijos formavimo, priklausys ir nuo konkuravimo greičio rinkimų naktį vykstant iš vieno partijos rinkimų štabo į kitą, sako politikos apžvalgininkė Jurga Tvaskienė.
Eligijus Masiulis, Andrius Kubilius, Algirdas Butkevičius, Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Karolina Pansevič

Politologas Ramūnas Vilpišauskas taip pat sutinka, kad preliminarūs pokalbiai, kas sudarys koaliciją, gali prasidėti dar tebeskaičiuojant pirmojo rinkimų rato rezultatus.

Praėjusių Seimo rinkimų naktį žiniasklaida akylai sekė dabartinės valdančiosios koalicijos partijų lyderius – netrukus po to, kai buvo paskelbti preliminarūs rinkimų rezultatai, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas inicijavo susitikimą su tuomet besiformuojančios koalicijos atstovais – Socialdemokratų partijos vedliu Algirdu Butkevičiumi ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiu Rolandu Paksu.

Po beveik valandą trukusio susitikimo V. Uspaskichas tąkart paskelbė, kad šios partijos tarsis dėl valdančiosios koalicijos sudarymo. „Formuojame darbo grupę, kuri pradės konsultaciją dėl koalicijos, ir laukiame antro turo rezultatų“, – sakė V. Uspaskichas. Be to, antrajame rinkimų ture būsimos koalicijos atstovai žadėjo palaikyti vieni kitus vienmandatėse.

Dienraščio „Lietuvos žinios“ politikos apžvalgininkė J. Tvaskienė portalui LRT.lt kalbėjo, kad panašūs partijų vadovų susitikimai turėtų įvykti ir kitą sekmadienį, pasibaigus balsavimui. „Manau, kad logiška, jog tai įvyks tą pačią naktį. Taip turi būti, nes rinkėjai laukia. Ryte jau turi būti kažkokia žinia. Partijos elgtųsi neprotingai, jei to nepadarytų“, – tikino J. Tvaskienė.

Koalicijos formavimo tempai priklausys nuo rinkimų rezultatų

Kaip sako J. Tvaskienė, sprendimai priimami dar prieš rinkimus, ir koalicijų pamatai yra dėliojami iš anksto. Pasak politikos apžvalgininkės, jau dabar girdime kalbų apie tai, ar „žalieji valstiečiai“ jungtųsi su kairiaisiais, ar dešiniais, ar eitų su tais, kurie surinktų daugiausiai balsų.

„Partijos iš anksto apsibrėžia ne su kuo eis, o su kuo neis. Tokių, su kuriais neitų, darosi vis mažiau, o tuomet įsijungia pragmatiniai motyvai, kas surenka daugiausiai balsų ir kas mažiau balsų surinkusiems pasiūlo geresnes sąlygas. Atsiminkime, kokia buvo Liberalų ir centro sąjungos situacija, Liberalų sąjūdžio situacija. Net Lietuvos lenkų rinkimų akcija per praėjusius rinkimus, kai gavo sąlyginai nedaug vietų Seime, turėjo pakankamai aukštas pozicijas vyriausybėje. Jiems buvo užtikrintos geros sąlygos, kad dalyvautų valdančiojoje koalicijoje, ir joje būtų daugiau balsų“, –priminė J. Tvaskienė.

Jos žodžiais, faktiškai jau dabar aišku, kad dėl valdžios konkuruos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija. „Jie gali gauti panašų skaičių balsų, kaip ir per praėjusius 2012 m. Seimo rinkimus. Ir turbūt netgi nuo konkuravimo greičio, nuvažiavimo iš vieno partijos štabo į kitą priklausys, kas pirmieji pradės derybas“, – teigė J. Tvaskienė.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas R. Vilpišauskas teigia, kad koalicijos formavimo tempai pirmiausia priklausys nuo rinkimų rezultatų.

„Kitaip tariant, ar bus bent kelios pirmaujančios partijos pagal gautų balsų ir atitinkamai – vietų Seime skaičių. Kokios tai bus partijos? Ar tos, kurios pirmauja visuomenės nuomonės apklausose? Taip pat nemažai įtakos gali turėti vienmandačių apygardų rezultatai, kiek bus išrinkta kandidatų pirmajame ture ir kokie kandidatai išeis į antrą turą, nes, dar neįvykus antrajam turui, jau gali susidaryti aiškesnį vaizdą, ko galime tikėtis po jo“, – LRT.lt komentavo politologas.

Pasak TSPMI profesoriaus, jei 2–3 partijos surinks tiek balsų, kad bent jau dvi iš jų galėtų turėti gana didelį vietų skaičių Seime, gali prasidėti preliminarūs pokalbiai tą pačią rinkimų naktį, paskelbus pirmojo turo rezultatus.

Tačiau, kaip teigia R. Vilpišauskas, konkretus portfelių pasidalijimas gali nusitęsti iki antrojo turo, kai bus visiškai aišku, kiek kas gavo vietų Seime. „Kiek atsimenu, koalicijos formavimo procesas užtrukdavo iki gruodžio pradžios. Pavyzdžiui, po 2008 m. Seimo rinkimų koalicija baigta formuoti ir pasirašyta tarpusavio sutartis gruodžio pradžioje. Manau, kad ir šiuo atveju turbūt nebus išnaudotas Konstitucijoje numatytas vyriausybės sudarymo terminas. Vis tik anksčiausiai lapkričio pabaigoje, o realistiška, kad gruodžio pradžioje jau bus patvirtinta nauja vyriausybė ir pradės savo darbą“, – LRT.lt kalbėjo R. Vilpišauskas.

Apie naujos vyriausybės sudarymo principus galite skaityti čia.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją