Auga potenciali pašalpų gavėjų karta: kas lemia rezultatus?

 (188)
Jei vaikas prastai mokosi, dėl to dažniausiai kaltiname mokytojus, mokyklą arba švietimo sistemą, tačiau tai ir yra didžiausia lietuvių klaida. Nesuprantame, kokią didelę įtaką vaikų mokymosi rezultatams turi tėvai – jų išsilavinimas, darbovietė ir požiūris į vaikų ugdymą.
© M.Žiličiaus nuotr.

Sako Tarptautinės švietimo vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė, Švietimo ir mokslo ministerijos strateginių programų biuro vedėjo pavaduotoja, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoja daktarė Rita Dukynaitė.

Anot jos, gerus mokinių pasiekimus lemia trys svarbiausi veiksniai – šeima, mokykla ir socioekonominis (socialinis, ekonominis ir kultūrinis) statusas. Jei bent vienas iš jų „streikuoja“, gerų rezultatų tikėtis yra sunku.

Trečdalis Lietuvos vaikų – potencialūs pašalpų gavėjai

Specialistė pasakojo, kad paskutinio vykusio OECD (Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija – DELFI) organizuoto 15-mečių pasiekimų tyrimo PISA metu, buvo gautos šokiruojančios išvados. Pasirodo, stovime ant pavojingos visuomenės degradavimo ribos.

„Tiriant matematinį mokinių raštingumą buvo pastebėta, kad 27,7 proc. berniukų ir 24,4 proc. mergaičių nepasiekia antro lygmens užduočių. Tai, OECD teigimu, reiškia, kad trečdalis Lietuvos vaikų yra potencialūs pašalpų gavėjai. 5-6 lygmens užduotis įveikiančių mokinių tėra 8,1 proc. (Pavyzdžiui, Estijoje šis skaičius siekia 14,6 proc.) , o juk būtent jie ir kurs mūsų šalies ekonomiką, uždirbs mums pensijas ir padės išlaikyti valstybingumą“, – dabartinę situaciją Lietuvoje nušvietė specialistė.

Rita Dukynaitė
Rita Dukynaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

PISA tyrimai parodo, ką sugeba 15-os metų vaikas. Jų metu tiriamas mokinių matematinis ir gamtos mokslų raštingumas, skaitymo įgūdžiai. Nėra žiūrima, kokiai mokyklai ar klasei vaikas atstovauja. Tokio amžiaus vaikai pasirinkti tam, nes tikima, kad sulaukęs 16-os jaunuolis jau turi sugebėti priimti reikšmingus sprendimus. Pavyzdžiui, kur tęsti mokslus, kokį profesinį kelią rinktis.

„Tyrimai taip pat parodo, kokia yra visuomenės potencija, kur link judame. Be to, jie signalizuoja švietimo sistemai, kur turime pasitempti, kokias sritis pradėti stebėti atidžiau. Žinoma, jei žiūrėsime, pavyzdžiui, į Tarptautinės švietimo vertinimo organizacijos tyrimus, kurie orientuoti į tai, ko šalių mokyklose mokoma, koks yra ugdymo turinys, kokie rezultatai pasiekiami, atrodome geriau. Tačiau žiūrint į aktualijas, matome, kad rezultatai nėra geri. Esame žemiau skalės vidurkio visose srityse“, – atvirauja R. Dukynaitė.

Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama berniukų ugdymui

Tiesa, ji pripažįsta, kad neigiamą įtaką bendriems rezultatams padarė berniukų rezultatai. Jų gebėjimai ženkliai skiriasi nuo mergaičių gebėjimų. Pavyzdžiui, mergaičių skaitymo įgūdžiai yra 55 taškais geresni (Lietuvos skaitymo rezultatai – 477 taškai, bendras šalių vidurkis 496 taškai).

„Jeigu tyrimuose būtų dalyvavusios tik mergaitės, mes daugelyje sričių būtume pasiekę ir pralenkę OECD vidurkį. Turime iš naujo permąstyti strategiją, kaip reikia mokyti berniukus. Galime pasidžiaugti, kad nuo 2009 metų berniukai padarė didelę pažangą, vadinasi, laikėmės gero plano, tačiau to nepakanka. Atotrūkis vis dar yra didžiulis, todėl ir mokytojai, ir Švietimo ir mokslo ministerija privalo tuo pasirūpinti“, – įsitikinusi specialistė.

Geriau nupirks stalą nei knygą

Prie to turi prisidėti ir tėvai. Tyrėjai yra pastebėję, kad tiesioginę įtaką vaikų mokymosi rezultatams daro tėvai ir namų aplinka. Prieš atlikdami užduotis vaikai turi užpildyti klausimyną, kuriame galima rasti tokių klausimų kaip, kiek klasikinės literatūros, poezijos knygų ar meno kūrinių yra namuose. Klausiama ir ar mokinys turi rašomąjį stalą, ramią mokymuisi skirtą vietą, žodynų, techninių žinynų, kompiuterį, mokomąją programinę įrangą, prieigą prie interneto, tokius materialinius išteklius kaip indaplovę, DVD grotuvą, mobiliųjį telefoną, televizorių.

„Gal ir atrodo keista, tačiau vaikų pasiekimus lemia visas kompleksas įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, įrodyta ir tai, kad didelę įtaką vaiko rezultatams daro jo mamos išsilavinimas. Žinoma, išsilavinę turi būti abu tėvai, tačiau mama, jos įsidarbinimo statusas, darbo pobūdis – labai svarbu. Tėvai nebūtinai turi užimti labai aukštas pareigas, pavyzdžiui, jei tėtis baigė profesinę mokyklą, šiuo metu dirba staliumi, jam tai tinka ir patinka, vaikų pasiekimams tai darys gerą įtaką. Taip pat žiūrima ir į šalies gerovės, materialinį šeimos indeksą, tačiau jis yra negatyvus ir miestuose, ir kaimuose. Turtingesni žmonės gyvena Vilniuje, tačiau lyginant su kitomis šalimis mes gyvename vargingai. Žinoma, to negalime taip greitai pakeisti, tačiau tėvai turėtų skirti daugiau dėmesio savo vaikams. Jei tik jie suprastų, kokią didelę įtaką ugdymo pasiekimams...“, – atsiduso specialistė.

Vis dėlto, tyrimai rodo, kad tėvai su savo vaikais Lietuvoje praleidžia per mažai laiko. Situaciją pablogina ir tai, kad tas laikas dar praleidžiamas ir nenaudingai. Pavyzdžiui, lietuviai labai daug lėšų skiria vaikų pramogoms, linksmybėms, žaidimams, tačiau pamiršta skirti pinigų vaiko edukacinei veiklai, jo lavinimui. Tai įrodo ir kitas pavyzdys. 92 proc. vaikų namuose turi kompiuterius, tačiau tik 59 proc. – mokomąją įrangą.

„Negalime su kitomis šalimis lygintis ir stebint kultūrinių išteklių indeksą. Pavyzdžiui, Lietuvoje bent vieną klasikinės literatūros knygą turi tik 49 proc. vaikų, kai Estijoje – 73 proc., Latvijoje – 66 proc., Lenkijoje – 78 proc. Namuose trūksta ir poezijos knygų, žodynų (juos teturi tik 10 proc. vaikų), meno kūrinių. Tiesa, vienoje srityje vis dėlto lenkiame ir latvius, ir estus, ir suomius. Net 98,7 proc. vaikų Lietuvoje turi rašomuosius stalus“, – šyptelėjo R. Dukynaitė.

Kaip rasti laiko vaikų ugdymui?

Tėvai daro klaidą ir vaikų laisvalaikio leidimo pasirinkime. Pavyzdžiui, daug lietuvių lanko sporto ir meno būrelius, tačiau vos 5-12 proc. papildomai lanko akademinius užsiėmimus, šachmatų ar kompiuterių, informacinių technologijų klubus.

„Turime aprūpinti vaikus edukaciniais daiktais ir edukacine veikla, rodyti vaikams pavyzdį skaitydami, domėdamiesi mokslinėmis veiklomis, prasmingais dalykais. Be to, su vaiku būtina aptarti jo mokymosi rezultatus ir ne tik paklausti, kokį pažymį jis šiandien gavo, bet ir pasidomėti, kaip jam sekėsi, pasišnekėti. Vaikų ugdymas tikrai neužima tiek daug laiko, kaip gali pasirodyti. Juk tą puikiausiai darė mūsų seneliai, proseneliai. Pavyzdžiui, eidavo kartu su vaiku ir skaičiuodavo medžius, pasakodavo įdomius dalykus. Tai darė net neišsilavinusios močiutės, o mes išsilavinome ir pamiršome, kaip edukuoti vaikus. Esame tiek užsiėmę, tiek įsidarbinę, apimti tokių globalizacijos tempų, kad nebesuprantame realios situacijos, Žinoma, dabartiniams tėvams nėra lengva, jie turėjo pereiti iš vienos visuomenės į kitą, todėl nieko nekaltinu, tik patariu – raskite laiko savo vaikams“, – mokė specialistė.

Specialistė pusiau juokais, pusiau rimtai prasitaria, kad situacija Lietuvoje dar nebūtų tokia bloga, jei tokių gerų rezultatų nerodytų Estija.

„Jei mus aplenkė, vadinasi, kažką pražiūrėjome“, – patikino R. Dukynaitė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad Estiją pavyti dar galime, jei vadovausimės prasmingais patarimais.

Trys būdai kaip išspręsti situaciją

„Pirmiausia, aš nežinau, kas sugalvojo, kad mokykloje turi būti labai lengva. Nežinau jokio darbo, kuris yra daromas „just for fun“ (dėl smagumo – liet.). Kai nukasti bulves jų nekasant? Jei nori būti profesionalas, turi sunkiai ir daug dirbti. Taip, mokykloje vaikui turi būti įdomu, tačiau jam neturi trūkti iššūkių, užduočių.

Antra, turime pradėti dirbti su aukštesnių gebėjimų užduotimis. Ne vaikais, o užduotimis. Ir vadovėliuose, ir ugdymo turinyje turi atsirasti daugiau įvairius gebėjimus atitinkančių užduočių, tuomet vaikas gali pats diferencijuotis, daryti, klysti, mokytis iš savo klaidų ir tobulėti. Šioje vietoje mums labai padeda Europos struktūrinių fondų projektai.

Trečia, svarbu pasirūpinti, kad žemų pasiekimų mokinių būtų kuo mažiau. Be pinigų tai padaryti yra sunku, visi tyrimai rekomenduoja, kad švietimui turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 proc. BVP. Atsiradus daugiau pinigų galėtume samdyti mokytojų padėjėjus, kurie užsiimtų su tokiais vaikais“, – situacijos sprendimo būdus vardijo specialistė.

Laukia nauji iššūkiai

„Nuo 2015 metų Lietuva turės priimti rimtą iššūkį – dalyvausime visiškai naujų kompetencijų tyrime. 2012 metais tyrėme mokinių skaitymo gebėjimus, matematinį ir gamtamokslinį raštingumą, kitąmet dalyvausime jau 5 tyrimuose – stebėsime ir kaip mokiniai moka spręsti problemas bendradarbiaujant bei, ačiū Lietuvos bankui, tirsime mokinių finansinį raštingumą“, – pasakojo R. Dukynaitė.

Įdomiai bus organizuojami ir patys tyrimai. Iki šiol mokiniai spręsdavo uždavinius kompiuteryje ir pildydavo klausimynus. Dabar, norint ištirti jų bendradarbiavimo įgūdžius, problemas spęsti jiems padės virtualūs draugai. Dirbdamas jis turės ne tik išspręsti užduotis, bet ir komunikuoti, susitarti su virtualiais draugais. Vienas iš jų – gali padėti, kitas – klaidinti.

„Sąlygos bus sukurtos tokios, kokios yra realiame gyvenime. Vieni mus gali klaidingi – sąmoningai ar ne, kiti – padėti. Dabar bendraudami virtualioje erdvėje jaunuoliai įpratę nepatikusį žmogų išmesti iš draugų, užblokuoti, nepatikus sąlygoms, pasirinkti kitą socialinį tinklą ar bendravimo erdvę, o tyrimo metu reikės susitarti, rasti problemų sprendimo būdus. Bus tiriama mokinio kompetencija, sugebėjimas įtraukti kitus į vykstantį procesą, dalinimasis savo žiniomis ir supratimu, įgūdžiais, rodyti pavyzdį, išspręsti problemas ir rasti galutinius sprendimus. Tai yra milžiniškas iššūkis mums ir vaikams“, – pripažįsta specialistė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją