Afrikinio kiaulių maro žabangose: kaip dabar gyvena kiaulių augintojai?

Iš Lietuvos nesitraukiant afrikinio kiaulių maro virusui, aukšti reikalavimai keliami kiaulių augintojams. To reikia, kad virusas pagaliau paliktų mūsų šalį. Tačiau gera žinia ta, kad reikalavimų paisantys ūkininkai gali iš naujo pradėti sėkmingai ūkininkauti.
Paršeliai
© Reuters/Scanpix

Apie kompensacijų tvarką

Besibaigiant 2016-iems metams, afrikinio kiaulių maro atvejų (toliau – AKM) buvo užfiksuota 21 rajone. Naujausiais duomenimis, šiemet paskersta daugiau kaip 1700 kiaulių. Kiaules liepta išskersti Anykščių rajono savivaldybės Anykščių, Andrioniškio, Debeikių, Svėdasų, Skiemonių, Troškūnų, Traupio, Viešintų seniūnijose; Jonavos rajono savivaldybėje; Kaišiadorių rajono savivaldybėje; Kauno rajono savivaldybės Karmėlavos, Lapių, Neveronių ir Vandžiogalos seniūnijose; Kėdainių rajono savivaldybės Pelėdnagių, Šėtos, Vilainių seniūnijose, Aristavos k., Bajėniškio k., Bublelių k., Bublių k., Daukainių k., Gegužinės vs., Girelės k., Kėžių k., Melagių k., Milžemių k., Užlukių k., Puplaukių k., Stasinės k., Valkaičių k., Truskavos sen. Taujankų k., Taujėnų k.; Ukmergės rajono savivaldybės Siesikų sen. Manteikių k., Marašuvkos k., Tarakų k., Paliesės vs., Reniūnų k.; Elektrėnų savivaldybės Gilučių sen. Gilučių k., Kalninių Mijaugonių k., Strošiūnų k., Talpūnų k., Kietaviškių sen. Ašakienių k., Bajorų k., Būdos k., Dainavos k., Dainiškių k., Gilūšio k., Gojaus k., Jagėlonių k., Kareivonių k., Kloninių Jagėlonių k., Kloninių Mijaugonių k., Krokšlių k., Lingių k., Naujųjų Kietaviškių k., Obenių k., Petrošiškių k., Poliesio k., Senųjų Kietaviškių k., Šilonių k., Šuolių k., Žikaronių k., Beižonių sen., Bendrių k., Būriškių k., Gailaičių k.

Vis dėlto reikia žinoti, kad už paskerstas kiaules bei dėl to patiriamus nuostolius ūkininkams mokamos kompensacijos. Ūkininkai, kurie paskerdė kiaules iki lapkričio 1 d., gaus papildomas 100 eurų išmokas už kiekvieną gyvulį. Kiti kiaulių laikytojai įvardytuose rajonuose kiaules turi paskersti iki gruodžio 18 d. Jiems kompensacijos bus išmokėtos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą tvarką, informuoja VMVT atstovai.

Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Linijus Valiuška aiškina, kad ūkininkai, kurie vykdo kiaulių skerdimą, privalo apie tai informuoti teritorinį VMVT padalinį arba veterinarijos gydytoją ir paimti kraujo bei organų mėginius (inkstus, limfinius mazgus, blužnį) AKM tyrimams. Tik gavus neigiamus tyrimų atsakymus dėl AKM galima kiaulieną naudoti savo reikmėms.
Savivaldybėje, kurioje laikytojas pasiskerdė kiaules, sudaroma komisija, į kurią patenka ir teritorinio VMVT padalinio atstovas. Laikytojas, pateikęs visus reikiamus dokumentus, gauna išmoką dėl patirtų nuostolių.

Taip pat ūkininkai, kurie nori atkurti veiklą, po metų gali kreiptis į VMVT teritorinį padalinį dėl kiaulių auginimo veiklos atnaujinimo. Tokiu atveju teritorinio VMVT padalinio specialistai atvyksta pas ūkininką ir įvertina, ar kiaulių laikymo vieta atitinka biologinio saugumo reikalavimus, taip pat suteikia visą informaciją dėl AKM bei primena laikytojo įsipareigojimus bei atsakomybes, aiškina VMVT atstovas.

Biosaugos reikalavimų nesilaikymo pasekmė

L. Valiuška atkreipia dėmesį, kad didžiausia AKM pasireiškimo rizika ūkiuose yra tose apylinkėse, kuriose nustatomi teigiami AKM atvejai laukinėje faunoje. Pavyzdžiui, Anykščiuose šiemet buvo surasta daugiausia užkrėstų šernų gaišenų. Šiame regione užfiksuota 10 AKM židinių smulkiose kiaulių laikymo vietose. „Tai įrodo, kad smulkieji kiaulių laikytojai ne visiškai laikosi biologinio saugumo reikalavimų ir kartais žiūri į tai pro pirštus“, - teigia L. Valiuška.

Specialistas teigia, kad būtina laikytis visų reikalavimų, kadangi sulaužius vieną grandį virusas patenka į kiaulių laikymo vietas. Ypatingas dėmesys turi būti atkreipiamas tuose rajonuose, kuriuose nustatomi atvejai laukinėje faunoje (Kaune, Jonavoje, Biržuose, Kėdainiuose, Kaišiadoryse).

Reikalavimai ūkininkams griežti, bet būtini

Gyventojai dažnai teiraujasi apie galimybes atnaujinti kiaulininkystės ūkius, esančius buferinėje zonoje, kuriuose būtų laikoma iki 10 kiaulių savo reikmėms. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų teigimu, reikalavimai tokiems kiaulininkystės ūkiams labai griežti, bet pamatuoti ir įgyvendinami.

Buferinė zona – tai apsauginė afrikinio kiaulių maro (AKM) teritorija, kurioje taikomi griežčiausi biologinio saugumo reikalavimai. Lietuvoje į šią zoną įeina šios savivaldybės: Alytaus miesto ir rajono, Druskininkų, Kupiškio, Kaišiadorių, Jonavos, Lazdijų, Molėtų, Ignalinos, Rokiškio, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Vilniaus, Zarasų, Visagino ir Varėnos rajono bei dalis Kėdainių, Ukmergės, Anykščių, Elektrėnų, Kauno rajonų savivaldybės.

Norintys užsiimti kiaulių auginimu buferinėje zonoje išvardintuose rajonuose, turi būti išlaukę vienerių metų terminą nuo kiaulių išskerdimo ir, visų pirma, turi VMVT teritoriniam padaliniui pateikti laisvos formos prašymą, nurodant laikytojo asmens duomenis ir kiaulių laikymo vietos adresą. Gavę leidimą, asmenys privalo laikytis biologinio saugumo, AKM kontrolės ir stebėsenos bei kitų (registravimo, ženklinimo, vežimo) reikalavimų. Kiaulių laikytojai turi registruoti kiaulių bandas ir deklaruoti jas kartą per ketvirtį. O įsigyti galima tik ženklintas kiaules, kurias į laikymo vietas reikia gabenti užtikrinant gyvūnų gerovę.

Pagal VMVT reikalavimus, kiaulių laikymo patalpas būtina aptverti, kad laukiniai gyvūnai ir pašaliniai asmenys neturėtų galimybės patekti į vidų. Aptvėrimo tipą galima pasirinkti iš kelių veterinarijos specialistų siūlomų variantų, pavyzdžiui, kai aptveriami tik įėjimai į tvartą ir teritorija, kur įrengta mėšlidė. Galima aptverti tik kiaulių tvartą arba visus valdoje esančius pastatus apjuosti ištisine tvora.

Be to, reikėtų įsidėmėti, kad griežtai draudžiama laikyti kiaules lauke, šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais, šviežia (neplikyta) žole ar žaliąja mase. Draudžiama pakratams naudoti šiaudus, atvežtus tiesiai iš lauko. Nustatyta, kad norint neutralizuoti AKM virusą, šiaudus reikia ne mažiau kaip 3 mėnesius išlaikyti sausoje, vėdinamoje vietoje. Kiaulių laikymo patalpose nuolat turi būti naikinami graužikai, vabzdžiai ir kiti kenkėjai.

Prie kiekvieno įėjimo į tvartą turi būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai, užpildyti tinkamais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM sukėlėjus. Įtarus, kad kiaulės serga užkrečiamąja liga, reikia nedelsiant apie tai pranešti artimiausiam VMVT teritoriniam padaliniui arba veterinarijos paslaugas teikiančiam privačiam veterinarijos gydytojui.

Ir vėl augina kiaules

Kai kurie ūkiai, laikydamiesi išvardytų reikalavimų, sėkmingai atkuria ūkius ir gauna leidimus auginti kiaules. Trakų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vaidas Jonušaitis pasakoja, kad Trakų rajone pirmai nugaišusiai kiaulei nustatytas afrikinis kiaulių maras 2015 metais. Nuo tada paskersta 1588 kiaulės ir paršeliai. Bet Trakų apylinkių gyventojai ir vėl siekia atkurti savo kiaulių ūkius. Anot V. Jonušaičio, žmonės vis teiraujasi apie biosaugos priemones.

„Šiuo metu gyventojai teiraujasi, kokiomis sąlygomis būtų galima auginti kiaules, pildo prašymus kiaulių auginimui ir pasižadėjimus dėl biologinio saugumo laikymosi. Gauti devyni prašymai, atlikta 10 patikrinimų: vienam ūkiui neleidžiama laikyti kiaulių, trims ūkiams duotas leidimas tik po antro patikrinimo, trims ūkiams leista įvežti kiaules iškart po pirmo patikrinimo. Du ūkiai dar ruošiasi patikrinimui“, - vardija V. Jonušaitis.

Anot jo, Trakų rajono savivaldybėje 2015 m. buvo nustatyta 11 afrikinio kiaulių maro židinių. Vieno židinio likvidavimui sunaudota apie 16157 Eur.

Štai Varėnos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojas - inspektorius Edvinas Stanevičius sako, kad nors Varėnos rajonas patenka į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 17 d. įsakymu nustatytą buferinę afrikinio kiaulių maro zoną, ir iki š.m. kovo mėn. pabaigos gyventojai savo ūkiuose negalėjo laikyti kiaulių, iki 2016 m. gruodžio 1 d. išduota 19 leidimų ūkiuose laikyti iki 10 kiaulių. Šiuose ūkiuose šiuo metu laikomos jau 76 kiaulės. Todėl net ir labiausiai tikėtinose kiaulių maro plitimo vietovėse, laikantis visų reikalavimų, kiaules auginti tikrai galima.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją