Kormoranai – gamtos žudikai: už ką juos turėtume mylėti?

 (43)
Kormoranai Lietuvoje nesuprasti ir nemylimi. Kuršių nerijoje, ties Juodkrante įsikūrę paukščiai baidomi iš lizdų, buvo net drastiškų siūlymų šaudyti ir naikinti šiuos jūros paukščius dėl jų daromos žalos miškams ir žvejams verslininkams. Bene geriausiai Lietuvoje kormoranus pažįstantis gamtininkas Andrejus Gaidamavičius juos juokais vadina „atpirkimo kormoranais”.
Kormoranas
© © Jurgos ir Ričardo Anusauskų nuotr.

Žvejai nepatenkinti sumažėjusiais laimikiais tinkluose, poilsiautojams akis rėžia kormoranų išmatų nužudyti medžiai Kuršių nerijoje. Kartais kormoranai neapgalvotai vadinami invazine rūšimi, bet realybė gali būti kitokia.

„Kormoranų ekskrementai žudo spygliuočius, bet yra labai geri lapuočių miškams. Būtent pirmykščiai Kuršių nerijos ąžuolynai užaugo ant kormoranų išmatų. Jau dabar matyti, kad kormoranų išdžiovintuose pušynuose puikiai auga lapuočiai. Jie gali prisidėti prie miškų atkūrimo Kuršių nerijoje“ – kalbėjo gamtininkas.

Nors ir su gera trąša, lapuočiai Kuršių nerijoje gali atsikurti tik po šimtmečių. Tuo tarpu, A. Gaidamavičius jau dabar įžvelgia ne taip seniai grįžusių kormoranų naudą gamtai.

„Jie nuo viduramžių gyveno Lietuvoje, bet kartais būdavo išnaikinami. Pradžioje jie perėdavo ant žemės, pamario pelkėse ir tik nuožmiai naikinami persikėlė į medžius. Kormoranai nėra invazinis paukštis, o kaip tik padeda spręsti invazinių rūšių klausimą. Dabar priviso kelios grundalų rūšys, kurias kormoranai lesa“, – pasakojo A. Gaidamavičius.

Anot jo, žvejų pretenzijos kormoranams dėl išgaudomos žuvies yra nepagrįstos.

„Yra Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto padaryti tyrimai, kad kormoranai sulesa ne tiek jau daug žuvies, o ir tai dažniausiai lesa menkavertę žuvį, kurios žvejai negaudo arba išmeta už borto“, – pasakojo gamtininkas.

Žvejai, žiūrėdami į tuščius tinklus, verčiau kaltintų ne kormoranus ir prisimintų Klaipėdos uosto gilinimo darbus, dėl kurių vanduo mariose tampa sūresnis ir gėlavandenės žuvys pasitraukia toliau į Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį.

Gamtininkas sako, kad už tai, kad galime didžiuotis sparčiausiai Europoje augančia jūrinių erelių populiacija, turėtume dėkoti būtent kormoranams.

Kilnusis erelis, kurio, išnaikinus sengires Lietuvoje nėra jau 150 metų, buvo didžiausias kormorano priešas – dar Tadas Ivanauskas rašė, o dabar juo tapo jūrinis erelis. Kur daugiausiai jūrinių erelių? Būtent prie Kuršių marių. Pats esu ne vieną nuotrauką matęs, kurioje jūriniai ereliai medžioja būtent kormoranus“, – sakė gamtininkas.

Pasak jo, jei pavyks išsaugoti kormoranų populiaciją, tai Lietuva gali tapti tvirtu jūrinių erelių lopšiu, iš kurio šie kilnūs paukščiai plis po Lenkiją, Skandinaviją, Europą ir tų šalių žmonės pirmiausia už tai bus dėkingi Lietuvai.

Nors kormoranų padėtis šiandien nėra labai pavydėtina, A. Gaidamavičius tikisi, kad visuomenė pripras prie šių paukščių.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.