Žvejai nepatenkinti sumažėjusiais laimikiais tinkluose, poilsiautojams akis rėžia kormoranų išmatų nužudyti medžiai Kuršių nerijoje. Kartais kormoranai neapgalvotai vadinami invazine rūšimi, bet realybė gali būti kitokia.
„Kormoranų ekskrementai žudo spygliuočius, bet yra labai geri lapuočių miškams. Būtent pirmykščiai Kuršių nerijos ąžuolynai užaugo ant kormoranų išmatų. Jau dabar matyti, kad kormoranų išdžiovintuose pušynuose puikiai auga lapuočiai. Jie gali prisidėti prie miškų atkūrimo Kuršių nerijoje“ – kalbėjo gamtininkas.
Nors ir su gera trąša, lapuočiai Kuršių nerijoje gali atsikurti tik po šimtmečių. Tuo tarpu, A. Gaidamavičius jau dabar įžvelgia ne taip seniai grįžusių kormoranų naudą gamtai.
„Jie nuo viduramžių gyveno Lietuvoje, bet kartais būdavo išnaikinami. Pradžioje jie perėdavo ant žemės, pamario pelkėse ir tik nuožmiai naikinami persikėlė į medžius. Kormoranai nėra invazinis paukštis, o kaip tik padeda spręsti invazinių rūšių klausimą. Dabar priviso kelios grundalų rūšys, kurias kormoranai lesa“, – pasakojo A. Gaidamavičius.
Anot jo, žvejų pretenzijos kormoranams dėl išgaudomos žuvies yra nepagrįstos.
„Yra Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto padaryti tyrimai, kad kormoranai sulesa ne tiek jau daug žuvies, o ir tai dažniausiai lesa menkavertę žuvį, kurios žvejai negaudo arba išmeta už borto“, – pasakojo gamtininkas.
Žvejai, žiūrėdami į tuščius tinklus, verčiau kaltintų ne kormoranus ir prisimintų Klaipėdos uosto gilinimo darbus, dėl kurių vanduo mariose tampa sūresnis ir gėlavandenės žuvys pasitraukia toliau į Kaliningrado sričiai priklausančią Kuršių marių dalį.
Gamtininkas sako, kad už tai, kad galime didžiuotis sparčiausiai Europoje augančia jūrinių erelių populiacija, turėtume dėkoti būtent kormoranams.
„Kilnusis erelis, kurio, išnaikinus sengires Lietuvoje nėra jau 150 metų, buvo didžiausias kormorano priešas – dar Tadas Ivanauskas rašė, o dabar juo tapo jūrinis erelis. Kur daugiausiai jūrinių erelių? Būtent prie Kuršių marių. Pats esu ne vieną nuotrauką matęs, kurioje jūriniai ereliai medžioja būtent kormoranus“, – sakė gamtininkas.
Pasak jo, jei pavyks išsaugoti kormoranų populiaciją, tai Lietuva gali tapti tvirtu jūrinių erelių lopšiu, iš kurio šie kilnūs paukščiai plis po Lenkiją, Skandinaviją, Europą ir tų šalių žmonės pirmiausia už tai bus dėkingi Lietuvai.
Nors kormoranų padėtis šiandien nėra labai pavydėtina, A. Gaidamavičius tikisi, kad visuomenė pripras prie šių paukščių.