Kazlų rūdos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius pasakojo, kad miškuose pelninga ne tik ruošti pramonei medieną, bet ir rinkti uogas. Uogaujančių žmonių jokiais metais miškuose netrūksta. Tiesa, šiemet, einant į miškus nereikia turėti didžiulio apetito.
„Girininkai kalba, kad dėl sausros uogos bus nedidelės. Tai jau matosi iš uogų užuomazgų, bet jų turėtų būti daug. Sausra savo davė, bet šalnos žalos nepadarė. Dabar lietus irgi į naudą. Juokaujame, kad gal ir grybai pradės tuoj augti“, – kalbėjo vyriausiasis miškininkas.
Nors žmonės skeptiškai žiūri į būsimą derlių, bet per daug nusiminti nereikia. Panašios augimo sąlygos buvo ir pernai.
„Praėjusiais metais taip pat buvo užėjusi kaitra, bet žmonės uogų rasdavo nemažai, daugybė jų jas pardavinėdavo pakelėse. Sezonas šiemet neturėtų vėluoti ar būti ankstesnis“, – sakė J. Urbanavičius.
Skubėti rinkti pusžalių uogų nereikėtų. Jų namuose nesunokinsi, o žalių geriau nevalgyti.
Suvalgius didesnį kiekį žalių gėrybių gali pradėti skaudėti skrandį, pilvą, padidėti rūgštingumas ir supykinti. Namuose sirpintos uogos praras savo naudingas savybes, nebus tokios skanios. Tai – vienas iš nesąžiningų prekeivių sukčiavimo būdų.
Jei šiuo būdu žala daroma tik pirkėjams, tai kitas būdas yra daug kenksmingesnis ir pačiai gamtai.
„Yra žmonių, kurie uogaudami naudoja šukas. Mes tokio dalyko netoleruojame. Pasižiūrim, kaip žmonės uogauja ir grybauja. Miškui šukos daro žalą“, – sakė vyriausiasis miškininkas.
Uogų rinkimą apibrėžia Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka. Taisyklės leidžia uogas rinkti rankomis. Naudoti gėrybių rinkimui skirtas šukas, brauktuvus – griežtai draudžiama. Dažniausiai nuo „šukų“ nukenčia mėlynės. Šie įrankiai žaloja augalus. Juos naudojantiems gresia baudos nuo 7 iki 28 eurų, pareigūnams – nuo 28 iki 57 eurų. Įranga konfiskuojama.
Taip kenčia uogakrūmiai, derlius kitais metais tikrai nebebus toks pat, o nudraskytas krūmelis gali ir visai nudžiūti.
Būna ir kitų pažeidimų. Jei nenorite, kad miškas būtų purvinas ir tepaluotas, kaip stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų, sudrausminkite ne vietoje statančius automobilius.
„Būna ir kitų nusižengimų – pasistato automobilius tiesiai ant uogienojų. Reikia pasižiūrėti į miško aikšteles, sankryžėles, keliukus ir laikytis tvarkos. Priešgaisrinė sauga dabar jau nėra labai aktuali, bet vis tiek reikia saugotis, laužų nekūrenti ir nuorūkų nemėtyti“, – sakė J. Urbanavičius.
Amžina problema – šiukšlinimas. Statistiškai gyvenimas Lietuvoje artėja prie išsivysčiusių šalių lygio, bet kai kurių miškų lankytojų kultūra nėra labai aukšta.
„Bandome šnekėtis su žmonėmis ir aiškinti, bet prasidėjus sezonui atsiranda daugiau šiukšlių – nuorūkų, maišelių, dėžučių. Po to grįžta į tas pačias vietas ir randa savo šiukšles. Kažkaip neišaugame iš to“, – kalbėjo miškininkas.