Viskas priklauso ne nuo viršininko ir kaimyno, o nuo mūsų pačių

 (8)
Laimingas vyras
© Shutterstock nuotr.

Visai neseniai teko pasiklausyt vieno protingo žmogaus minčių apie laimę ir ką daryti, kad mūsų gyvenime jos būtų daugiau. Tačiau labiausiai man įstrigo (ir, pripažinsiu, juoko sukėlė) 4 išvardinti punktai, ką reikia daryti, jeigu nori būti „NElaimingas“. Taigi, jeigu nori būti nelaimingas:

1. Kritikuok. Visus ir viską: Kubilių; kuro kainas; savo viršininką; kaimyną, kuris nemoka mašinos pasistatyti kieme, kad ir tau liktų vietos; interneto tiekėją, kad internetas per lėtas; ilgas eiles prekybos centre ir kad visos kasininkės rūko ir neina dirbt; blogą orą; per mažą atlyginimą; politikus; duobes gatvėse; „Žalgirį“, kad gauna milijonus ir nemoka žaist; sugižusį pieną šaldytuve, šeimos narius, kad per garsiai televizorių žiūri; kylančias kainas ir kad niekas nieko nedaro, ir taip toliau. Pastebėk ir kritikuok visus ir, svarbiausia, garsiai kalbėk, kaip visi viską daro negerai.

2. Sugriauk autoritetus. Neturėk jokių autoritetų, nei žmonių, kuriais žaviesi ir kurie yra tavo idealai. Galvok, kad visi, sulaukę sėkmės, yra vagys, apgavikai ir aferistai.

3. Skatink savikritiką. Būk sau perdėtai kritiškas, galvok, kad nieko nemoki ir nesugebi ir kad visi yra už tave geresni.

4. Atimk sau viltį. Čia jokio komentaro jau net nebereikia.

Nors siekiam būti laimingi, tačiau dažniau, negu reikia, darom tik tai, kas mums sukelia blogas emocijas. Ir tie 4 punktai labai smagiai įrėmina mūsų pačių elgesį, kurio net nepastebime, todėl 1 žingsnis į laimę ar bent jau kiek geresnę nuotaiką - apversti tuos punktus 180 laipsnių kampu ir pažiūrėti, kas bus, kai pradėsi juos taikyti iš kitos pusės.

Kaip sakė tas pats protingas žmogus, skirtumas tarp laimingų ir nelaimingų yra tas, kad:

  • Laimingi žmonės ieško priežasčių, kodėl turėtų būti laimingi;
  • Nelaimingi žmonės ieško priežasčių, kodėl turėtų būti nelaimingi

O esmė ta, kad surasti priežasčių būti nelaimingiems yra daug lengviau..

Pažiūrėkit į pensininkus. Kaip jie nuolat nepatenkinti visu pasauliu ir niurzga sau po nosimi dėl visko. O mes praeidami pažiūrim ir pasakom: „Na, AŠ tai toks tikrai nebūsiu“. Nebūkit! Nebūkit tokiais, kuriuos Paulo Coelho apibūdina: „I know people who only feel they exist when they're judging, comparing, or complaining“ (liet. pažįstu žmones, kurie jaučia, kad egzistuoja tik tada, kai jie teisia, lygina ar skundžiasi).

Todėl visada, kai liūdna ar diena klojasi ne taip kaip tikėtasi, pritaikykit „pleišto į smegenis“ sistemą. Lietuviškai kalbant: tą pačių sekundę, kai mintys sniego lavina pradeda riedėti į negatyvią pusę, susiraskit ir pažiūrėkit patį kvailiausią vaizdo įrašą iš „Youtube“, paklausykit mėgstamos dainos, įsijunkit radiją ir paklausykit, kaip čiauškia Skaiva su Gintu, paskaitykit anekdotą, papasakokit jį bendradarbiui ar padarykit bet ką, kas nors 5 minutėms nukreips nuo problemos. Tada pasijusit tarsi įkvėpę gaivaus oro gurkšnį ir truputį prašviesės protas (išbandyta).

Dar vienas būdas - leiskite padaryti sau viską su malonumu, nestumkite su mintimi „o ne, kaip nenoriu, fui, nuobooodu“. Tada būna dar blogiau. Tiesiog tapkite aktoriais ir apsimeskite, kad jums tai patinka ir padarykite darbą su malonumu. Ta užduotis praeis tikrai sklandžiau ir ne taip nemaloniai (išbandyta). „Visi mes esame aktoriai ir vaidiname savo gyvenimuose. Tai kodėl nepasirinkus laimingo žmogaus vaidmens?“.

Prisiminkime tokį filmą pavadinimu „Pursuit Of Happiness“. Nežinau, kiek yra mačiusių šį filmą, bet jei susidomėjote - pažiūrėsite radę laiko. Nepaprastai gerai supurto viską galvoje ir parodo, kokios menkos kartais  mūsų problemos. O finalinė scena, kur Will Smith'o herojus pasako: „And THIS part of my life, this little part is called... Happiness“ (liet. ir ši mano gyvenimo dalis, ši maža dalis yra vadinama... laimes), yra Will'o Smith'o vaidybos ir filmo scenarijaus šedevras.

Šį filmą nurodžiau kaip pavyzdį, nes jį pažiūrėjus supranti, kad tikrai, viskas, ką mes galime, priklauso tik nuo mūsų, o ne ką galvoja viršininkas ar kaimynas. Toli ieškoti net nereikia, visa mūsų tautosaka tik ir skelbia: „Tu esi savo laimės kalvis“; „Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi“; „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.

Didžiosios pasaulio asmenybės yra dažnai cituojamos, sakydamos: „Whether you think you can, or you think you can't - you're right.“ (liet. ar tu galvoji, kad gali, ar galvoji, kad negali - esi teisus) - Henry Ford. Pasirinkite pusę, kurioje norite būti, ir kaip trumpai ir aiškiai yra pasakęs Levas Tolstojus: „If you want to be happy, be“ (liet. jeigu nori būti laimingas, būk).

Taigi, ištiesinam pečius, nusišypsom į kompiuterio ekraną ir artimiausią pusvalandį prie kompiuterio sėdim tiesiai ir išdidžiai, nes tuoj Bobby McFerrin jums pasakys:

„Here is a little song I wrote, You might want to sing it note for note - Don't worry be happy. In every life we have some trouble, When you WORRY you make it double“ (liet. yra nedidelė daina, kurią parašiau, galbūt jūs norėsite ją dainuoti posmelis po posmelio - nesirūpinkite, būkite laimingi. Kiekvienas gyvenime turime rūpesčių, kai Jūs išgyvenate, jų tampa dvigubai daugiau). Nusibodus iki gyvo kaulo, bet TOKIA teisinga daina, kur Bobby McFerrin duoda patį geriausią patarimą pasaulyje: „Don't worry, be happy“.

Iki kitų dainų įkvėptų minčių!

Mylėkite muziką, kaip myliu aš.

yasmine.blogas.lt

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Vox Populi

Kandidatai į prezidentus - lyg namų darbus nusirašinėjantys mokinukai (11)

2014 balandžio mėn. 17 d. 13:49
Kažkada, kokiais devyniasdešimt penktais, grįžo iš Amerikos mano pusbrolis Marius. Jis ten dirbo tai taksistu, tai dailide, tai dar kažkuo penkis metus ir grįžo pasakiškai turtingas. „Ką čia man daryti?“, – vis klausinėjo Marius ir galiausiai atidarė grožio saloną. Toje gatvėje tai buvo jau šeštas grožio salonas.

Dalinuosi patirtimi: ką keičia kitakalbiai rašmenys pase (26)

2014 balandžio mėn. 17 d. 12:53
Dalinuosi patirtimi: ką keičia kitakalbiai rašmenys pase
A.Stackevič nuotr.
Nejaugi dar nenusibodo nesibaigianti erzelynė dėl lenkiškų rašmenų lenkų tautybės Lietuvos piliečių pasuose? Kiek svarstymų, posėdžiavimo, debatų per žiniasklaidą, ir, aišku, jokio sprendimo. Girdėjau, kaip per laidą „Teisė žinoti“ pašnekovai daug kalbėjo, bet nieko konkretaus nepasakė, laidos vedėja p. Miliūtė net kažkurio paprašė savo pasisakymą išversti į suprantamą kalbą. Tokios diskusijos vyksta ne tik per žiniasklaidą, bet ir valdžios bei mokslinėse institucijose.

Į Kauną norintys važinėti gyventojai jaučiasi nuskrausti (18)

2014 balandžio mėn. 17 d. 11:09
Gyvename Raudondvaryje, gyvenvietėje, kur iki Kauno miesto ribos - vienas kilometras. Atrodo, miestas čia pat, tik gyvenk ir džiaukis. Didžioji dalis gyventojų darbus dirba Kaune, iki kurio važinėja automobiliais, visuomeniniu transportu arba anksčiau važinėjo mikroautobusu.

5 dalykai, nustebinę grįžus gyventi į Lietuvą (413)

2014 balandžio mėn. 17 d. 09:31
Praėjusiais metais kartu su savo dviem vaikais (ketverių metų sūnumi ir dviejų metų dukra) po septynių metų pertraukos grįžau gyventi į Lietuvą. Tėviškė pasitiko nuostabia nuotaika – mane užplūdo šilti jausmai ir prisiminimai, nes šįkart žinojau, kad grįžtu, o ne šiaip svečiuojuosi.

Smalsi vyro meilužė pati drąsiai atvyko į namus (38)

2014 balandžio mėn. 17 d. 16:02
Pyktis su vyru ir dabartine jo mylimąja – neverta. Taip mano su sutuoktiniu išsiskyrusi DELFI skaitytoja R., pas kurią šio meilė, kadaise buvusi jo meiluže, drąsiai atvyko pati.