1. Kritikuok. Visus ir viską: Kubilių; kuro kainas; savo viršininką; kaimyną, kuris nemoka mašinos pasistatyti kieme, kad ir tau liktų vietos; interneto tiekėją, kad internetas per lėtas; ilgas eiles prekybos centre ir kad visos kasininkės rūko ir neina dirbt; blogą orą; per mažą atlyginimą; politikus; duobes gatvėse; „Žalgirį“, kad gauna milijonus ir nemoka žaist; sugižusį pieną šaldytuve, šeimos narius, kad per garsiai televizorių žiūri; kylančias kainas ir kad niekas nieko nedaro, ir taip toliau. Pastebėk ir kritikuok visus ir, svarbiausia, garsiai kalbėk, kaip visi viską daro negerai.
2. Sugriauk autoritetus. Neturėk jokių autoritetų, nei žmonių, kuriais žaviesi ir kurie yra tavo idealai. Galvok, kad visi, sulaukę sėkmės, yra vagys, apgavikai ir aferistai.
3. Skatink savikritiką. Būk sau perdėtai kritiškas, galvok, kad nieko nemoki ir nesugebi ir kad visi yra už tave geresni.
4. Atimk sau viltį. Čia jokio komentaro jau net nebereikia.
Nors siekiam būti laimingi, tačiau dažniau, negu reikia, darom tik tai, kas mums sukelia blogas emocijas. Ir tie 4 punktai labai smagiai įrėmina mūsų pačių elgesį, kurio net nepastebime, todėl 1 žingsnis į laimę ar bent jau kiek geresnę nuotaiką - apversti tuos punktus 180 laipsnių kampu ir pažiūrėti, kas bus, kai pradėsi juos taikyti iš kitos pusės.
Kaip sakė tas pats protingas žmogus, skirtumas tarp laimingų ir nelaimingų yra tas, kad:
- Laimingi žmonės ieško priežasčių, kodėl turėtų būti laimingi;
- Nelaimingi žmonės ieško priežasčių, kodėl turėtų būti nelaimingi
O esmė ta, kad surasti priežasčių būti nelaimingiems yra daug lengviau..
Pažiūrėkit į pensininkus. Kaip jie nuolat nepatenkinti visu pasauliu ir niurzga sau po nosimi dėl visko. O mes praeidami pažiūrim ir pasakom: „Na, AŠ tai toks tikrai nebūsiu“. Nebūkit! Nebūkit tokiais, kuriuos Paulo Coelho apibūdina: „I know people who only feel they exist when they're judging, comparing, or complaining“ (liet. pažįstu žmones, kurie jaučia, kad egzistuoja tik tada, kai jie teisia, lygina ar skundžiasi).
Todėl visada, kai liūdna ar diena klojasi ne taip kaip tikėtasi, pritaikykit „pleišto į smegenis“ sistemą. Lietuviškai kalbant: tą pačių sekundę, kai mintys sniego lavina pradeda riedėti į negatyvią pusę, susiraskit ir pažiūrėkit patį kvailiausią vaizdo įrašą iš „Youtube“, paklausykit mėgstamos dainos, įsijunkit radiją ir paklausykit, kaip čiauškia Skaiva su Gintu, paskaitykit anekdotą, papasakokit jį bendradarbiui ar padarykit bet ką, kas nors 5 minutėms nukreips nuo problemos. Tada pasijusit tarsi įkvėpę gaivaus oro gurkšnį ir truputį prašviesės protas (išbandyta).
Dar vienas būdas - leiskite padaryti sau viską su malonumu, nestumkite su mintimi „o ne, kaip nenoriu, fui, nuobooodu“. Tada būna dar blogiau. Tiesiog tapkite aktoriais ir apsimeskite, kad jums tai patinka ir padarykite darbą su malonumu. Ta užduotis praeis tikrai sklandžiau ir ne taip nemaloniai (išbandyta). „Visi mes esame aktoriai ir vaidiname savo gyvenimuose. Tai kodėl nepasirinkus laimingo žmogaus vaidmens?“.
Prisiminkime tokį filmą pavadinimu „Pursuit Of Happiness“. Nežinau, kiek yra mačiusių šį filmą, bet jei susidomėjote - pažiūrėsite radę laiko. Nepaprastai gerai supurto viską galvoje ir parodo, kokios menkos kartais mūsų problemos. O finalinė scena, kur Will Smith'o herojus pasako: „And THIS part of my life, this little part is called... Happiness“ (liet. ir ši mano gyvenimo dalis, ši maža dalis yra vadinama... laimes), yra Will'o Smith'o vaidybos ir filmo scenarijaus šedevras.
Šį filmą nurodžiau kaip pavyzdį, nes jį pažiūrėjus supranti, kad tikrai, viskas, ką mes galime, priklauso tik nuo mūsų, o ne ką galvoja viršininkas ar kaimynas. Toli ieškoti net nereikia, visa mūsų tautosaka tik ir skelbia: „Tu esi savo laimės kalvis“; „Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi“; „Ką pasėsi, tą ir pjausi“.
Didžiosios pasaulio asmenybės yra dažnai cituojamos, sakydamos: „Whether you think you can, or you think you can't - you're right.“ (liet. ar tu galvoji, kad gali, ar galvoji, kad negali - esi teisus) - Henry Ford. Pasirinkite pusę, kurioje norite būti, ir kaip trumpai ir aiškiai yra pasakęs Levas Tolstojus: „If you want to be happy, be“ (liet. jeigu nori būti laimingas, būk).
Taigi, ištiesinam pečius, nusišypsom į kompiuterio ekraną ir artimiausią pusvalandį prie kompiuterio sėdim tiesiai ir išdidžiai, nes tuoj Bobby McFerrin jums pasakys:
„Here is a little song I wrote, You might want to sing it note for note - Don't worry be happy. In every life we have some trouble, When you WORRY you make it double“ (liet. yra nedidelė daina, kurią parašiau, galbūt jūs norėsite ją dainuoti posmelis po posmelio - nesirūpinkite, būkite laimingi. Kiekvienas gyvenime turime rūpesčių, kai Jūs išgyvenate, jų tampa dvigubai daugiau). Nusibodus iki gyvo kaulo, bet TOKIA teisinga daina, kur Bobby McFerrin duoda patį geriausią patarimą pasaulyje: „Don't worry, be happy“.
Iki kitų dainų įkvėptų minčių!
Mylėkite muziką, kaip myliu aš.
yasmine.blogas.lt
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!