Viešasis Vilniaus transportas: prirūkyti troleibusai ir chaotiškas kontrolierių darbas

 (41)
Ar išties Vilniaus viešasis transportas turi šeimininką, tuo kartais tenka suabejoti. Esu viešojo transporto keleivis ir noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Važinėju dažniausia Saulėtekio kryptimi iš centro. Stebina mieste daug senų autobusų, kurie teršia miesto orą. Kas kelios minutės vienas po kito zuja kaip akis išdegę 5G dvigubi autobusai, kai tuo tarpu keleivių vienas kitas arba nei vieno, ypač pasibaigus piko valandoms. Arba 115 autobusas, važiuojantis iš Parko gatvės, Naujosios Vilnios, per Rokantiškes į Antakalnį iki poliklinikos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anksčiau šiuo maršrutu važinėjo mikriukas, kuriame sėdėdavo vienas ar keli keleiviai, o įsivaizduokite nuolat zujantį tuščią autobusą? Kas tikrina jo užimtumą? Jei tikrintų, seniai būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Tai tik pora krypčių, kuriomis tenka keliauti. Akivaizdu, kad keleivių srautų niekas nestebi ir niekam nerūpi, juk mokėti iš savo kišenės už degalus ir mašinų dėvėjimąsi viešojo transporto įmonės ponams nereikia. Regis, nei ekonomija nei miesto oro švara šiam savivaldybės padaliniui nerūpi. Tikri miesto šeimininkai daugelyje Vakarų šalių rodo pavyzdį patys važinėdami visuomeniniu transportu arba dviračiu, kaip kam patogiau.

Kad didžiulės savivaldybės padalinio skolos Vilniaus viešojo transporto įmonės vadovo Gintaro Nakučio pečių nespaudžia, man rodo ir kiti faktai. Jis važinėja tarnybiniu automobiliu, pasiaiškindamas, kad už jo nuomą moka per mėnesį 180 Lt. Apmaudu, kai sostinės kultūros darbuotojai skursta, o viešojo transporto tarnautojai įmonės automobilį nuomojasi už labai simbolinę kainą. Gal ir policininkai ar gaisrininkai galėtų savivaldybės įstaigose panašia paslauga pasinaudoti, juk jų darbas labai atsakingas, rizikingas ir labai mažai apmokamas.

Kai vieni sunkiai dirba ir skursta, kiti ir pramogauja nemokamai. Sėdėdami prie skolintų pinigų maišo pernai Vilniaus viešojo transporto vadovai sau surengė šventę už įmonės pinigus: su šeimomis 10 dienų vyko slidinėti bendrovės transportu, o vairuotojai gavo komandiruotpinigius. Išvyka tąkart skolų spaudžiamai bendrovei kainavo 10 tūkst. Lt. Kai transporto startegija nerūpi, belieka apie pramogas svajoti.

O veikti ir tobulinti yra ką. Zujantys autobusai nesumažino automobilių srautų, spūstys kaip buvo taip ir yra, gal net didesnės, o kontrolierių raudoni autobusiukai toliau šiurpina keleivius savo grubiu elgesiu. Ir nieduok Dieve, jei pamiršai, ar kur palikai bilietą, neišsiprašysi niekaip. Radus tariamą zuikį, visi keleiviai įskaitant ir netikrintus, pamirštami o tariamas zuikis su visa tikrintojų kompanija keliauja į raudoną autobusiuką. Tokį vaizdą dažnai tenka matyti, jei tik pavyksta aptikti įtariamąjį, nesusimokėjusį už kelionę.

Nemalonu, kai tas pats autobusas vieno maršruto metu tikrinamas po tris keturis kartus. Tik spėk rodyti Vilniečio kortelę. Ar čia tokia įdomi taktika specialiai pasirinkta, ar chaotiško tikrinimo rezultatas? Atrodytų, nesunku parodyti Vilniečio kortelę, tačiau kontrolierių veideliai kiekvienąkart sukelia stresą, o jį patirti tris keturis kartus vienoje kelionėje, jau per daug. Siekdamas prisidėti prie miesto kultūros ir aptarnavimo tobulinimo negaliu nepaminėti to fakto, kad dažnai Plytinės stotelėje, kur autobusai ir troleibusai ilsisi, nes čia daugumos maršrutų pabaiga, į troleibusą tenka įlipti kaip į rūkyklą.

Tiek prirūkyti troleibusai, kad nėra kuo kvėpuoti. Nejaugi sunku vairuotojui pabaigus maršrutą išlipti iš troleibuso ir parūkyti lauke? Sveiko miesto titulo siekiantis Vilnius dėka tokių vairuotojų eina atvirkščia kryptimi. JAV užtektų paskambinti policijai ir toks vairuotojas būtų iš karto nubaustas arba net atleistas iš darbo. Pas mus tai matyt ne problema. Tačiau keleiviui išlipti iš troleibuso prasmirdusiam dūmais ir skaudančia galva nėra džiugi dienos pradžia. Suprantu tuos, kurie sako - „nešvaru, smirdi”, todėl visuomeniniu transportu nevažinėja. Miesto transporto ir jo darbuotojų kultūra turėtų rūpėti ir Vilniaus viešojo transporto komandai, nes tai viena iš jų darbo krypčių. Reikia ne tik pasididinti algas, bet ir dirbti, siekiant švaraus, sveiko ir komfortiško keleivių aptarnavimo, tuomet ir šių gerokai padaugės visuomeniniame transporte.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susidūrėte su viešojo transporto bėdomis? Norite pasidžiaugti šia sistema? Pasidalinkite savo pasakojimu el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Viešasis transportas“

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (918)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (293)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2777)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (406)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.