Viešasis Vilniaus transportas: prirūkyti troleibusai ir chaotiškas kontrolierių darbas

 (41)
Ar išties Vilniaus viešasis transportas turi šeimininką, tuo kartais tenka suabejoti. Esu viešojo transporto keleivis ir noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Važinėju dažniausia Saulėtekio kryptimi iš centro. Stebina mieste daug senų autobusų, kurie teršia miesto orą. Kas kelios minutės vienas po kito zuja kaip akis išdegę 5G dvigubi autobusai, kai tuo tarpu keleivių vienas kitas arba nei vieno, ypač pasibaigus piko valandoms. Arba 115 autobusas, važiuojantis iš Parko gatvės, Naujosios Vilnios, per Rokantiškes į Antakalnį iki poliklinikos.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Anksčiau šiuo maršrutu važinėjo mikriukas, kuriame sėdėdavo vienas ar keli keleiviai, o įsivaizduokite nuolat zujantį tuščią autobusą? Kas tikrina jo užimtumą? Jei tikrintų, seniai būtų priimtas atitinkamas sprendimas. Tai tik pora krypčių, kuriomis tenka keliauti. Akivaizdu, kad keleivių srautų niekas nestebi ir niekam nerūpi, juk mokėti iš savo kišenės už degalus ir mašinų dėvėjimąsi viešojo transporto įmonės ponams nereikia. Regis, nei ekonomija nei miesto oro švara šiam savivaldybės padaliniui nerūpi. Tikri miesto šeimininkai daugelyje Vakarų šalių rodo pavyzdį patys važinėdami visuomeniniu transportu arba dviračiu, kaip kam patogiau.

Kad didžiulės savivaldybės padalinio skolos Vilniaus viešojo transporto įmonės vadovo Gintaro Nakučio pečių nespaudžia, man rodo ir kiti faktai. Jis važinėja tarnybiniu automobiliu, pasiaiškindamas, kad už jo nuomą moka per mėnesį 180 Lt. Apmaudu, kai sostinės kultūros darbuotojai skursta, o viešojo transporto tarnautojai įmonės automobilį nuomojasi už labai simbolinę kainą. Gal ir policininkai ar gaisrininkai galėtų savivaldybės įstaigose panašia paslauga pasinaudoti, juk jų darbas labai atsakingas, rizikingas ir labai mažai apmokamas.

Kai vieni sunkiai dirba ir skursta, kiti ir pramogauja nemokamai. Sėdėdami prie skolintų pinigų maišo pernai Vilniaus viešojo transporto vadovai sau surengė šventę už įmonės pinigus: su šeimomis 10 dienų vyko slidinėti bendrovės transportu, o vairuotojai gavo komandiruotpinigius. Išvyka tąkart skolų spaudžiamai bendrovei kainavo 10 tūkst. Lt. Kai transporto startegija nerūpi, belieka apie pramogas svajoti.

O veikti ir tobulinti yra ką. Zujantys autobusai nesumažino automobilių srautų, spūstys kaip buvo taip ir yra, gal net didesnės, o kontrolierių raudoni autobusiukai toliau šiurpina keleivius savo grubiu elgesiu. Ir nieduok Dieve, jei pamiršai, ar kur palikai bilietą, neišsiprašysi niekaip. Radus tariamą zuikį, visi keleiviai įskaitant ir netikrintus, pamirštami o tariamas zuikis su visa tikrintojų kompanija keliauja į raudoną autobusiuką. Tokį vaizdą dažnai tenka matyti, jei tik pavyksta aptikti įtariamąjį, nesusimokėjusį už kelionę.

Nemalonu, kai tas pats autobusas vieno maršruto metu tikrinamas po tris keturis kartus. Tik spėk rodyti Vilniečio kortelę. Ar čia tokia įdomi taktika specialiai pasirinkta, ar chaotiško tikrinimo rezultatas? Atrodytų, nesunku parodyti Vilniečio kortelę, tačiau kontrolierių veideliai kiekvienąkart sukelia stresą, o jį patirti tris keturis kartus vienoje kelionėje, jau per daug. Siekdamas prisidėti prie miesto kultūros ir aptarnavimo tobulinimo negaliu nepaminėti to fakto, kad dažnai Plytinės stotelėje, kur autobusai ir troleibusai ilsisi, nes čia daugumos maršrutų pabaiga, į troleibusą tenka įlipti kaip į rūkyklą.

Tiek prirūkyti troleibusai, kad nėra kuo kvėpuoti. Nejaugi sunku vairuotojui pabaigus maršrutą išlipti iš troleibuso ir parūkyti lauke? Sveiko miesto titulo siekiantis Vilnius dėka tokių vairuotojų eina atvirkščia kryptimi. JAV užtektų paskambinti policijai ir toks vairuotojas būtų iš karto nubaustas arba net atleistas iš darbo. Pas mus tai matyt ne problema. Tačiau keleiviui išlipti iš troleibuso prasmirdusiam dūmais ir skaudančia galva nėra džiugi dienos pradžia. Suprantu tuos, kurie sako - „nešvaru, smirdi”, todėl visuomeniniu transportu nevažinėja. Miesto transporto ir jo darbuotojų kultūra turėtų rūpėti ir Vilniaus viešojo transporto komandai, nes tai viena iš jų darbo krypčių. Reikia ne tik pasididinti algas, bet ir dirbti, siekiant švaraus, sveiko ir komfortiško keleivių aptarnavimo, tuomet ir šių gerokai padaugės visuomeniniame transporte.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Susidūrėte su viešojo transporto bėdomis? Norite pasidžiaugti šia sistema? Pasidalinkite savo pasakojimu el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Viešasis transportas“

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kritikuojate jus gydžiusius medikus? Pagalvokite apie pasekmes (20)

Žodžio galybė – neišmatuojama ir nepervertinama. Jis gali iškelti į padanges, o gali... ir užmušti. Naujiena šiais laikais dažniausia telpa į kelias taupias eilutes. Tačiau vis tiek guodžiamės, kad tenka kapanotis neišbrendamame iš informacijos srauto, kuriame kai kada pasimeta tai, kas svarbiausia...

Graudi prognozė, kaip Lietuva atrodys po 2 metų (15)

Atsikeliu 2019 metų liepos 17 d. rytą ir, iš anksto paruošęs pusryčius, išleidžiu vaikus į mokyklą. Liko tik dvi savaitės iki mokslo metų pabaigos, tad berniukai su džiugesiu skuba į paskutines etnologijos pamokas.

Dirbu Palangoje – man gėda pasakyti savo atlyginimą (139)

Gyvenimas susiklostė taip, kad po studijų gavau darbą sanatorijoje Palangoje. Svajonė išsipildė, nes dirbu tai, ko visada norėjau, padedu žmonėms reabilituotis po sunkių ligų. Tik labai liūdna, kad mano darbas yra labai menkai apmokamas.

Auklėtojos elgesys lopšelyje šokiravo: pabėgome tą pačią dieną (76)

Norėjau papasakoti apie pirmą dieną viename darželyje. Atvykusios su dukryte, buvome maloniai sutiktos, tačiau kai nuėjome į lopšelio grupę, buvau nustebusi. Įėjusi išgirdau, kaip auklėtoja su šeimininke apkalbinėja mažus lopšelio grupėje esančius vaikus, kad neva kažkuriam vaikui iš jų grupės vystosi silpnaprotystė, o tėveliai nieko nedaro.

Namų darbams skirtas matematikos uždavinys supykdė tėvą: klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti (407)

Pastaruoju metu vis rašoma apie suprastėjusius vaikų pasiekimus. Bet man pačiam kyla klausimas, ar aš sugebėčiau išspręsti sūnui paskirtą uždavinį, neatspėjęs, ko nori uždavinio autorius.