Vienišai trijų sūnų mamai teko ištverti ir dvejas skyrybas, ir nepriteklių

 (105)
Gyvenimas mane apdovanojo laime ir patikėjo auginti tris vaikus. Kurti šeimą bandžiau du kartus, bet ne veltui liaudies išmintis sako „nuo vilko bėgsi, ant meškos pataikysi“. Taip ir atsitiko.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pirmosios skyrybos – aš jauna, sūnui vos 3 metukai, pajamos - dirbant pusę etato. Niekada savęs negailėjau ir kiek įmanoma stengiausi įžvelgti gėrį, nepalūžti, nes privalėjau būti stipri vardan sūnaus. Prisiteisiau alimentus ne todėl, kad „smaugčiau“ vaiko tėvą, o kad gaučiau kompensaciją už šildymą.

Manau, kad ne man teisti ir mokyti suaugusį žmogų, kuris prisidėjo prie naujos gyvybės atsiradimo. Neslėpsiu, finansine prasme buvo labai sunku, tiesą pasakius, nei neįsivaizduoju, kaip galėjau pragyventi už nei 300 Lt nesiekiantį darbo užmokestį. Prisimenu visa tai kaip kažkieno kažkada pasakotą istoriją, lyg tai būtų buvęs kažkieno gyvenimas.

Ačiū buvusiai anytai, kad leido augintis daržoves jos darže, pamokė, kaip skaniai jas marinuoti. O kadangi bulvių patiekalus mėgstam abu, tai badauti neteko. Tėčiui bendrauti su vaiku niekada nedraudžiau, leidau laikui gydyti žaizdas ir džiaugiausi, kad jie bendrauja. Tiesa, pasikonsultavau su psichologe, nes kartais sudvejodavau, ar gerai, kad sūnus mato neblaivų tėtį, bet kai šioji nuramino, kad jam - tai tėtis, koks jis bebūtų, dvejonių nebeliko.

Alimentus mokėjo kaip galėjo, tiesa, retai, bet sąžiningai, mat stikliuko skonis neleido ilgai užsibūti vienoje darbovietėje. Visada tikėjau, kad linkint aplinkiniams gero, geru bus atlyginta. Ir gyvenimas po truputį ėmė gerėti. Pradėjau dirbti visą darbo dieną, vėliau pareigybės kilo, bet ... Sustojo.

Gyvenant rajone, kai šalia darbas, vaikui mokykla, labai patogu, bet supratau, kad taip ir susensiu tame patogume, kas mėnesį skaičiuodama, kad tik užtektų iki kitos algos. Galimybės sūnų išleisti studijuoti nemačiau, todėl nutariau viską mesti, susiradau darbą Vilniuje ir išvažiavau. Po aštuonerių metų vienatvės ryžausi kurti šeimą dar kartą.

Antrosios skyrybos – vyriausiam sūnui 14-ka, antram 1,5 metukų, o trečias po širdele. Deja, mažųjų tėtis nebendrauja su vaikais, alimentų nemoka, bet pati visiškai išlaikau vaikus ir nieko mums netrūksta. Esu apsupta begalinės savo vyrukų meilės ir kiekviena diena mums šventė, kad turim vienas kitą. Rytoj mažiausiajam bus trys metukai, pūsim balionus, žvakeles, gėrėsimės tikromis mažylio emocijomis gavus dovaną, atskubančio padėti išpakuoti dovanėlę smalsaus brolio ir vyriausiojo šypsena...

Kas mūsų nesužlugdo padaro stipresniais. Esu tikra, kad tik nepalūžusi ir neteisdama turiu tai, ką turiu. Kas žino, gal bus ir trečias kartas, gal atsiras žmogus vertas mūsų!

Ačiū vaikams, kad jie yra – jie didžiausias stimulas ir stiprybė mano gyvenime.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys skirtas DELFI Piliečio paskelbtai Savaitės temai „Vienas auginu vaiką: kaip aš išgyvenu“.

Auginti atžalą vienam – nelengva... Tokiu atveju ant pečių paprastai nugula ne tik visi buitiniai rūpesčiai, bet ir nemenka finansinė našta. Šią savaitę DELFI Pilietis teiraujasi jūsų – pasidalinkite savo kaip vienišos mamos ar tėvo patirtimi.

Papasakokite, kaip planuojate savo finansus, ar šių pakanka, ar buvusi antroji jūsų pusė pakankamai padeda išlaikyti vaiką? Galbūt turite patarimų, kaip reikėtų auginti atžalą, kai negyvenate kartu?
Istorijas siųskite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Atžala“ iki lapkričio 24 d.

Primename, kad DELFI Piliečio rubrikoje publikuojamų tekstų autoriai kiekvienos savaitės pabaigoje gali gauti ypatingą prizas už geriausią istoriją, pranešimą apie įvykį ar puikiai pateiktą nuomonę!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Negailestingas moterų atsakas vaikinui, pasipiktinusiam savo mergina (240)

DELFI skaitytojui išdrįsus papasakoti atvirą savo meilės istoriją ir pasidalijus nuoskauda, kad jo mylimoji norėdavo, kad jis ją „visur vežiotų“ bei vaišintų, jaunas vyras sulaukė tokios moterų reakcijos, kokios turbūt nesitikėjo. Diskusijų skiltyje užuojautos nebuvo – daug parašiusių merginų stebėjosi jo elgesiu.

Mėnesio išlaidos: moteris suskaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką (286)

Esu beveik 5 mėnesių mergaitės mama. Paskaičiuokime, kur yra išleidžiama mano 339 eurų siekianti vaiko priežiūros atostogų išmoka. Skaičiuojamos tik tos išlaidos, kurios skiriamos vaiko poreikiams tenkinti.

Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“ (772)

Rašau pirmą kartą, todėl tai gali atrodyti kaip kratinys, bet turiu daug ką pasakyti ir šiuo straipsniu noriu atkreipi moterų dėmesį. Kviečiu jas apginti save dėl šmeižto, kurį apie jus paskleidė Jūsų lyties atstovė. Noriu pasidalinti savo draugystės istorija su mergina, kurią įsimylėjau, tačiau likau įskaudintas dėl to, kad viskas, ko ji tikisi iš vyrų, yra jos sąskaitų apmokėjimas. Na, o aš buvau išvadintas godžiu šykštuoliu ir man buvo pasakyta, kad tik tada, kai negailėsiu jai pinigų, galėsiu sugrįžti.

Ar išvažiuoti su J. Statkevičiumi iš Lietuvos? Turiu jums atsakymą (269)

Taip, rašau iš užsienio ir ne, nesu emigrantas, bent jau savęs tokiu nelaikau. Stebiu nuolatines batalijas interneto erdvėje ir komentarų apkasuose tarp sakančių „užsienyje geriau“ ir tarp tų, kurie „mylim Lietuvą ir jos neišduosim“. Ir taip pat noriu pasidalinti savo mintimis.

Suskaičiavau minimalias mėnesio išlaidas – kelių šimtų eurų niekaip nepakaktų (178)

„Minimali alga turi būti 1000 eurų per mėnesį, kad už ją būtų galima išgyventi. Visa kita yra nesąmonės ir „bobučių“ pasakojimai“, – piktinosi DELFI skaitytojas Mantas B., išdrįsęs viešai išdėstyti, kiek ir kam išleidžia per mėnesį. Kviečiame jo išlaidas palyginti su savosiomis ir pasidalinti, kaip šeimos finansus tvarkote jūs el.p. pilieciai@delfi.lt.