Tada straipsnių su didžiais skundais ilgis patrigubėja… Žodžiu, kalbama beveik apie tai, kaip baisu turėti vaikų. Taigi, mielieji bambekliai, turiu elementarų tinkamą atsakymą – jūs patys dėl visko kalti!!! Visų pirma, auklėkite savo vaikus.
Tai pasireiškia ne tik žaislo ar saldumyno įgrūdimu į rankas, kad pastarasis „atsiknistų“ ir nebandytų Jūsų kantrybės isterijomis. Spėkite, kodėl po to tas pats likimas Jus ištinka parduotuvėje ar viešo susibūrimo vietose, kurių Jūs pradedate vengti ir dėl to „paskęstate rutinoje“ (žiūrėkite, kad tikrai „neprigertumėte“).
Ar jūs žinote, kad vaikų neperauklėsite grasindami visokiomis baisiomis raganomis, policininkais, piktais dėdėmis ir pan.?! Vaikai nėra kvaili, ir jeigu po antro grasinimo minėtasis personažas nepasirodo vaiko akiratyje, jie tikrai supras, kad Jūs blefuojate! Tai jūs, tėvai, turite būti autoritetais, o ne perkelinėti atsakomybę ant kitų asmenų!
Vaikai nėra kvailesni už mus, suaugusiuosius, įsisamoninkite tai! Vaikai yra jūsų atspindys, tik gerokai sumažintas. O rutiną jūs, mielieji, susikuriate patys! Nekalbu apie tuos, kurie turi ne tik aplink vaikus eiti, bet dar ir gyvulius šerti ir daržus ravėti. Bet, spėju, čia ne jie rašo, nes realiai neturi laiko prieiti prie kompiuterio. Spėju, kad apie sunkų vaikų auginimą burba didmiesčio biurų darbuotojai, kurie išėję į tas kankinančias atostogas dar ir solidžius „atostoginius“ gauna.
Jau kam kam, bet mieste gyvenančiam žmogui nuo rutinos pabėgti labiau nei paprasta, tik reikia stebuklingo dalyko – NORO! Pati (taip taip, aš moteris, kuriai, anot daugelio pasisakančių, „jau Dievo duota daugiau kantrybės ir instinktų“) vaiko priežiūros atostogose esu jau trečius metus.
Manęs rutina neįsuko nei grįžus iš gimdymo namų, nei dabar. Vaikas nėra kažkoks sunkiai pajudinamas objektas, su kuriuo suaugęs žmogus negalėtų būti mobilus. O būtent judėjimas mus ir ištraukia iš rutinos! Čia prasideda ne tik fiziniai nepatogumai (vaiką juk reikia aprengti/apauti/įdėti į automobilinę kėdutę), bet blogiausia, kad tu turi išeiti iš savo patogumo zonos. Va čia tai baisu!
O jei jis rėks? Ką žmonės pagalvos! O jei jį ištiks isterija? Kaip aš susitvarkysiu! Blogiausiai, kad galvodami, kokie mes atrodome kitiems, negalvojame apie savo vaiką ir jam daromą žalą! Mane tiesiog žudo tos supermamytės, kurios dvejus „apmokamus metus“ lepina savo vaikus, o po to nuo motinystės atostogų nuvargusios lekia į biurą ne tiek dėl finansų aspektų, kiek dėl „pasižmonėjimo“, o po to verkia, kaip širdis plyšta palikti verkiantį vaiką darželyje.
O kas tam vaikui belieka, jeigu dvejus metus matė tik atsidavusią mamą, „paskendusią rutinoje“, vietoj to, kad būtų „žmonėjęsis“ kartu su ja? Taigi, mielosios ir mielieji, neišdalinkite meilės vaikui per pirmus dvejus metus – turėkite rezervą! Auklėkite juos! Nepaskęskite motinystėje taip, kad nuo savų vaikų reikėtų ilsėtis vieniems egiptuose ir kanaruose! Vertinkite tai, kas kiekvienoje visuomėje yra didžiausia vertybė - ŠEIMĄ!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ – būtent taip tikrai galvoja ne viena atžalas namie prižiūrinti moteris, karjerą iškeitusi į šeimą.
Manote, lengva? Straipsnį „Ką nutyli supermamos?“ DELFI portale anksčiau rašiusi Giedrė buvo atvira – nelabai. „Pabandyk išgyventi, kai nuo šeštos valandos ryto iki dešimtos vakaro - lakstymai, šokinėjimai nuo palangių, rietynės, muštynės, ožiai. Be savaitgalių. Be išeiginių. Be švenčių.“, – motinos kasdienybe dalijosi ji.
Mamos, prašome Jūsų – pasidalinkite: ar lengviau atžalas palikti auklei ir lėkti į darbą, ar visą dieną būti namuose? Ar iš tiesų net ir tuomet sunku viską spėti? Papasakokite, kaip nusprendėte, kokia mama – dirbančia ar ne – būsite? O kaip į tai reaguoja tėtis? O gal norite sugriauti mitą, kad vienas kūdikis sugeba dviejų žmonių gyvenimuose sukelti chaosą?
Vieno rašinio autoriui įteiksime tris knygas – Č. Milošo „Abėcėlė“, M. Gessen „Putinas. Žmogus be veido“, „Piešimas buvo tarsi durys“.
Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mama“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi ir žemiau esančia nuoroda arba čia: