Tėvai dirba – mokėk mokesčius

 (17)
Pasaulinės vaikų gynimo dienos išvakarėse Seimo Biudžeto ir Finansų komiteto nariai nežymia balsų persvara nusprendė, jog vaikus ginti nuo skurdo turi tik patys tėvai. Komitetas pritarė Vyriausybės nuomonei, kad Valstybė ir toliau pildys biudžetą apmokestinant tėvų uždirbamų pajamų dalį net kai jos negali garantuoti Valstybės remiamų pajamų lygio vaikui.
© Shutterstock nuotr.

Eilinį kartą atmestos pataisos, atleidžiančios nuo mokesčių tėvų uždirbamo atlyginimo dalį, skiriamą jų vaikams ir neviršijančią Valstybės remiamų pajamų dydžio.

Teoriškai labai sudėtingas konstruktas realiame gyvenime pavirsta labai paprastai įrodoma dirbančius tėvus turinčių vaikų skurdinimo schema per mokestinę anti/politiką.

Įsivaizduokime, kad abu tėvai dirbdami gauna grynais tiek, kiek gautų socialinės pašalpos atveju.

Realiai jiems savo darbdaviui ar sau tenka uždirbti beveik dvigubai daugiau. Ir nesvarbu, kad jų vaikams garantuojamas tik skurdusis socialiai remtino asmens pragyvenimo lygis, kiekvienas papildomas litas bus lygiai taip pat apmokestintas. Maža to, iš kiekvieno dirbančio vaiko jam taip būtinų tėvų pajamų dalies valstybė su biudžetu paima beveik pusę to, ką tėvai stengiasi jiems parnešti.

Sakysite – vėl sąmokslas ir gąsdinimai. Deja, bet šiuo kartu ir vėl pavyzdžiu labai aiškiai įrodomi. Jei šeimoje gyvena trys vaikai, o tėvų atlyginimas kartu sudėjus yra tik tokio dydžio kaip kad būtų socialinė pašalpa (t.y. 2151 litų „ant popieriaus“), vaikui be mokesčių lieka tik 100 ar 200 litų tėvų uždirbtų pinigų.

Nors jei būtų skirta socialinė pašalpa, grynais į sąskaitą vaiko reikmėms įkristų 245 ar 280 litų. Vaikai iš jiems uždirbtų tėvų pinigų sumoka „Sodrą“ ir GPM ir po visų mokesčių jo poreikiams lieka tik 69 – 106 realių litų.

Pagrindinis ir nuolatinis argumentas rinkti mokesčius ir iš vaikų yra pinigų stygius. Bet juk bendra išmokų šeimoms ir vaikams dalis nuo BVP Lietuvoje yra viena žemiausių ES (Danija ir Liuksemburgas - 4,5 proc. nuo BVP; Estija - 1,7 proc., Latvija – 1,3 proc., Lietuva - 1,16 proc. nuo BVP). Tai įrodo faktą, kad mokestinės politikos grąža šeimoms su vaikais yra neproporcingai maža, o vaikų sąskaita surenkama biudžeto dalis yra iššvaistoma ne pagal mokesčių paskirtį.

Tuomet nestebina, kad auginančių vaikus asmenų bei vaikų skurdo lygis - vienas didžiausių ES. Kas ketvirtas vaikas Lietuvoje gyvena skurde. Jau daugybę metų būtent vaikai yra skurdo taikinio centre. Jei, sakykim, neturinčios vaikų šeimos skurdo rizikos lygis siekė apie 20 proc., tai šeimoje, kur vienas suaugęs žmogus augina vieną ar daugiau vaikų – beveik 50 proc. Mokesčiaivaikų renkami ir tose šeimose, kur ketvirtadalio namų ūkių pajamos neviršija 1000 Lt/mėn. (2,57 žm./namų ūkiui; 390 Lt/mėn./žm.) ir gyvybiškai būtinos išlaidos sudaro 59 proc. išlaidų (Swedbank Asmeninių finansų institutas, 2010m.).

Dirbantis skurdžius mūsų šalyje yra vis labiau ryškėjanti realija. Dviejų dirbančių tėvų vaikai negauna kalėjimo racione privalomos riebios varškės ar kasdienio mėsos davinio. Tokiems vaikams stilingiausia atsinaujinimo vieta yra „Humana“, o lankomiausias būrelis – darželio pavėsinė. Tačiau kiekvienas jų gali juoktis Komitete ir Vyriausybėje balsuojantiems į akis – jie juk sumoka dalį politikams mokamų atlyginimų. Tik štai klausimas, kiek ilgai už vaikų mokesčius balsuojantys politikai šaipysis iš dirbančiose šeimose gyvenančių vaikų?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Mokytoja pratrūko: ministre, padarykite namų darbus (652)

Į tamo.lt mokytojai gavo informacinius teiginius iš ŠMM. Kadangi teigiama, jog vyksta polemika atostogų ilginimo klausimu, pabandykime padiskutuoti (grotelėmis pažymėti teiginiai iš gautos žinutės).

Emigrantą pribloškė Seimo narių pasiūlymas: neduoda ramybės, ką daro valdžia (40)

Nors jau ne vienerius metus esu toli nuo Lietuvos, bet kasdien atidžiai seku įvykius savo gimtinėje. Ir kasmet, grįžęs atostogų, pastebiu, kad tiek politinė, tiek ekonominė padėtis čia tik blogėja. Žmonės vis labiau nepatenkinti gyvenimu, atlyginimu ir valdžia.

Vyrą papiktino keista Kauno vairuotojų savybė (177)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė pasipiktinusio skaitytojo Igno informacija. Kauno gatvėse vyras esą pastebi keistą vairuotojų elgesį. Pasak jo, daugelis automobilių važiuoja antrąja kelio juosta, nors pirmoji dažniausiai ir būna laisva. Ignas teigia, kad toks neapgalvotas vairuotojų elgesys blogina eismo sąlygas ir gali tapti avarijų priežastimi. Portalas „Kas vyksta Kaune“ kviečia diskusijai šia vairuotojams svarbia tema.

Agresyvaus persekiotojo kelyje vyras negali pamiršti iki šiol: baimės buvo daug (120)

2009 m. iš „Dotnuva – Akademija“ per Kėdainius link Cinkiškio automobilio priekaboje vežiau brangius baldus: 5 gražaus dizaino svetainės kėdes (vienai daugiau nei 200 metų) ir odinių baldų komplektą: du minkštasuolius ir sofą. Baldus nuo lietaus buvau apdengęs permatoma polietilenine plėvele. Už Kėdainių pasivijo „Mersedes-Benz“ vairuotojas (numerio neprisimenu). Kartą bandė lenkti, bet nelenkė, matyt, pasižiūrėjo, įvertino ir laukė akimirkos. Važiavo gal kilometrą, gal du iš paskos per 50 metrų. Matyt, laukė.

Perskaičiau 25-mečio skundus – mano pensija už tavo atlyginimą mažesnė (165)

Perskaičius laišką „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ man kilo minčių. Suprantu, kad laišką parašė žmogus, kuriam šiuo metu yra labai blogai. Todėl negalima ant jo pykti, tačiau aš papasakosiu apie save.