Daugiau nei prieš metus atšvenčiau pasakiškas vestuves. Po jų iškilo klausimas, ką turėčiau daryti su savo vestuvine suknele: pasilikti atminimui ar palikti savo dukrai? Galiausiai nusprendžiau prabangią suknelę atiduoti Elenos Banienės vadovaujam vestuvinių suknelių salonui „Caprice Boutique“. Šį netradicinių, išskirtinių vestuvinių suknelių saloną man rekomendavo vestuvių planuotoja.
Atvykusi į saloną, esantį pačioje Vilniaus širdyje, susitikau su salono vadove, kuri maloniai sutiko priimti mano suknelę. Sutartį pasirašėme praėjusių metų gegužės mėnesį. Pagal ją visus pinigus už suknelę (3300 Litų) turėjau gauti iki rugpjūčio 30 dienos. Vis dėlto iki minėtos dienos pinigų nesulaukiau, o kai kreipiausi į salono vadovę Eleną Banienę sulaukiau šnipšto. Salono šeimininkė pradėjo išsisukinėti, o pačią suknelę norėjo grąžinti atgal. Apie suknelės grąžinimą nebuvo net kalbos - juk nežinau, kas ir kiek ją dėvėjo tuos keturis mėnesius.
Po šio įvykio salono šeimininkė pasiūlė pasirašyti dar vieną sutartį. Aš sutikau. Pagal naująją sutartį Elena Banienė įsipareigojo visą suknelės sumą sumokėti iki 2012 metų gruodžio 31 dienos, o atsiskaitymas dalimis turėjo vykti kiekvieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo.
Gruodžio mėnesį ledai pajudėjo. Sulaukiau vestuvių planuotojos paramos bei atsako iš minėto salono šeimininkės. Ši pranešė, kad suknelė parduota, o pinigai už ją mane pasieks artimiausiu metu. Maniau, galėsiu ramiau atsikvėpti, o ši istorija išliks kaip nesusipratimas. Bet vėl prasidėjo išsisukinėjimai, melavimai neva pinigai pervesti ne tuo sąskaitos numeriu, o vėliau net teigta, kad pinigų moteris jau nebeturi. Kur jie dingo?
Taigi, „kalėdinis stebuklas“ neįvyko. Pinigų iki šios dienos negavau. Jaučiuosi visiškai apgauta, išsekinta nuolatinio laukimo ir streso. Šioje istorijoje pinigai tikrai neatlieka pačio svarbiausio vaidmens. Pats faktas, kaip įvairių įmonių vadovai sukčiauja savo pelno naudai neramina ir baugina. Tikiu, kad ne viena aš esu susidūrusi su tokių sukčių veiksmais. Ispanų kompanijos „Pronovias“ suknelės pradinė kaina buvo 5000 litų, o su nuometu suknelės kaina šoktelėjo iki 6200 litų.
Savo istorija norėčiau atkreipti vestuves planuojančių žmonių dėmesį. Tinkamai apsvarstykite galimybę nuomotis ar pirkti vestuvinę suknelę iš salono „Caprice Boutique“, vadovaujamo Elenos Banienės. Linkiu nepapulti į šios spąstus, juk nė vienas nenorėtume sugadinti įsimintiniausios ir vienos svarbiausios savo gyvenimo šventės!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Salono vadovė žada pinigus grąžinti
DELFI pasiteiravus komentaro „Caprice Boutique“ salono vadovės Elenos Banienės, moteris neslėpė, kad šiuo metu pinigų už suknelę grąžinti negali, tačiau tai ateityje padarys. Ji patikino, kad pirkėja ją ne taip supratusi.
„Esmė tokia, kad suknelę ji atvežė vasaros pradžioje ir mes turėjome sutartį su ta sąlyga, kad kai aš parduosiu tą suknelę, bus duoti pinigai. Ji prašė, kad tai būtų jau iki rugpjūčio pabaigos, bet ta sutartis nėra fiksuota – žodžiu, buvo šnekama, kad jei pavyks, tuomet tai ir bus padaryta. Rugsėjo ji pradėjo manęs prašyti pinigų. Aš niekada neslepiu nieko, tad pasakiau, kad pas mane yra sudėtinga finansinė padėtis įmonėje, o suknelė nėra parduota ar išnuomota – ji kaba salone. Jai netgi buvo pasiūlyta suknelę pasiimti ir parduoti per kitus salonus. Vasaros pradžioje ji su tuo sutiko, tačiau dabar jau šneka visiškai kitaip“, - sakė ji.
„Rugsėjį mes pasitvirtinome, kad iki gruodžio 31 d., jei bus galimybė, mes mokesime dalimis.Su ja šnekėjau gruodžio mėnesį, kai prasidėjo gąsdinimai teismais ir žiniasklaida. Buvo sutarimas, kad iki gruodžio 31 d. bus atsiskaitoma, - kalbėjo E. Banienė. - Tiesiog praeiti metai buvo labai sudėtingi mūsų įmonei. Buvo parduota viena suknelė ir reikalinga suma buvo pervesta, bet visą sumą mums nurašė mokesčių inspekcija“.
Ji sakė nevengianti klientes ir ateityje tikrai grąžinsianti visą sumą. „Mano kaltė, kad aiškiai sutartyje neapibrėžiau sąlygų“, - sakė E. Banienė.