Skambutis dėl romų apsilankymo – po policijos pranešimo

 (35)
Ką daryti pamačius romų tautybės asmenį? O kas, jei jis dar ir užeina į tavo kaimyno namus? Atsakymas aiškus – policija viešai sako: „Nedelsdami kvieskite mus!”. Sėdėjome su kolegomis ir pagalvojome: „Juk pažįstame ne vieną romų tautybės žmogų. Ir jie labai dažnai užeina į mūsų biurą padirbėti“. Nusprendėme nedelsti ir skambinti nurodytu telefonu, pasitikslinti ar tikrai mums privalu pranešti policijai, kai pas mus ateis romų tautybės žmogus?
© DELFI (A.Gurevičiaus nuotr.)

Policijos perspėjime skambėjo tokie pasisakymai, kaip kad Kėdainių policija primygtinai prašo visų Kėdainių rajono gyventojų neįsileisti į namus romų tautybės asmenų, nesusivilioti jų siūlomomis pigiomis prekėmis, daiktais, nepasiduoti įkalbinėjimams, o apie jų apsilankymą bet kokiu atveju pranešti policijai arba prašome visų, pastebėjusių, kad pas kaimyną apsilankė romų tautybės žmogus, kuo skubiau informuoti apie tai policiją telefonu. Taigi, jei nekviesime policijos apsilankius romui, nevykdysime jų nurodymų. Nieko nelaukėme ir pasiskambinome pranešime nurodytu telefono numeriu pasitikslinti.

Kėdainių policijos komisariate telefono ragelį pakėlė pareigūnas Remigijus Blandis. Skambutis ir pranešimas, kad pas mus atėjo romas, jį neabejotinai pradžiugino. Tik džiaugtis teko ne ilgai, nes pasakėme, jog esame Vilniuje. „Čia mes Kėdainių mastu rašėme, todėl jie į vietinius laikraščius įdėjo tiktai“, - paaiškino R. Blandis. „Tai kad mes ir Delfyje perskaitėm“, - nustebome mes. „Ne ne, čia viskas tvarkoj. Čia tik Kėdainių mastu mes norim susilaikyti. Ir aš atsiųsčiau žmonių, bet į Vilnių aš neatsiųsiu“, - apgailestavo jis. Dar kartą pasidžiaugęs mūsų atsakingumu, pasiūlęs pasiskambinti bendruoju pagalbos telefonu, kur mus sujungs su reikiamu Vilniaus miesto komisariatu, jis padėkojo už skambutį ir atsisveikino.

Na, pareigūnas sako – pareigūnas žino. Skambiname pagalbos telefonu ir pasakojame, kaip vietiniame Kėdainių laikraštyje perskaitėme, kad pas tave atėjus romui reikia kviesti policiją, kad jie karts nuo karto ateina ir į mūsų organizaciją Vilniuje, kad nežinome, ar ir mūsų mieste reikia kviesti policiją pamačius romą. „O tie romai buvo kur atėję?“, - klausia pagalbos telefono darbuotoja. Dispečerė pagal mūsų adresą, nurodo, kuris policijos komisariatas yra artimiausias ir padiktuoja telefono numerį.

Nei pareigūnas iš Kėdainių, nei pagalbos telefono darbuotoja nepaklausė mūsų, ką tie romai pas mus atėję daro. Būtumėm pasakę, kad dirba, žinoma. Bet jiems pasirodė, jog jokio aiškesnio argumento net nereikia. Policijai išsikviesti užtenka vieno vienintelio pagrindo – pamatyti romų tautybės asmenį.

Romų tautybės pedagogikos magistrės, siekiančios daktaro laipsnio paklausėme, kaip ji jaučiasi spaudoje matydama raginimus kviesti policiją vos pamačius romą. Moteris neslėpė pasibaisėjimo. Tokį policijos ir žiniasklaidos akibrokštą ji vertina, kaip įžeidimą: „Taip išeina, kad romai yra ne žmonės. Tai visus juos į rezervatą uždaryti? Ir mane tame tarpe?“, - retoriškai klausia Rada. Moteris pabrėžia, jog ne tik tarp romų, bet ir tarp lietuvių, lenkų ar rusų yra nusikaltėlių. Ir pagal tuos nusikeltėlius negalima spręsti apie visą tautą ir jos stigmatizuoti.

Žmogaus teisių specialistė Kamilė Mačiulaitytė pasakoja, jog šiame žiniasklaidoje pasirodžiusiame pranešime neabejotinai matomas romų išskyrimas iš visuomenės tautiniu pagrindu. „Tokia tautinė diskriminacija ne tik tinkamai neinformuoja visuomenės apie sukčių keliamą pavojų, bet ir klaidina žmones, siūlydama vengti tik konkrečios tautos atstovų“, - sako K. Mačiulaitytė. Dar blogiau, pranešime romų tauta absoliutinama ir skatinama vengti visų jos narių.

Įsivaizduokite situaciją: jūsų kolega – romas. Jūs sėdite kabinete, dirbate ir staiga įsiveržia policija todėl, kad kaimyninio biuro darbuotojai iškvietė policiją, pamatę romų tautybės asmenį. Kaip reaguotumėt jūs?

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Susirūpinęs skaitytojas: kokią žinutę siunčiame priklausomiems asmenims? (11)

Praeitą savaitę išaiškėjo, kad Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjas Artūras Mažrimas prieš 10 metų susidūrė su priklausomybe azartiniams žaidimams. Susirgęs šia priklausomybe, jis pralošė 300.000 eurų. Tačiau „nugalėjo“ šią ligą ir visas skolas atidavė.

Karti vaikino patirtis: nesitikėjau išgirsti tokių sužadėtinės žodžių automobilių stovėjimo aikštelėje (93)

Dvejus su puse metų draugavau su žavia mergina. Buvome susižadėję. Aš ją beprotiškai mylėjau. Planavome ateitį kartu, kalbėdavome apie šeimą, būsimus vaikus – mažytes mūsų kopijas. Viskas atrodė tobula.

Išvyko svetur supykęs ant darbdavių ir banko: kur teisingumas? (125)

Pradėsiu nuo to, kad man 28-eri metai, pragyvenau Lietuvoje 22 metus. Dabar jau kelerius metus gyvenu ir dirbu svetur, nes Lietuvoje niekas vis dar nepasikeitė į gerąją pusę... Grįžtu į Lietuvą tik tam, kad tėvus aplankyčiau.

Paprastas atsakymas, kodėl žmonės emigruoja: išvažiuoja tie, kuriems trūksta vieno gabumo (372)

DELFI publikavus kelių skaitytojų nuomones apie emigrantus, savo požiūriu diskusijų skiltyje panoro pasidalyti ir kiti. Vieno iš skaitytojų išsakytos mintys susilaukė itin didelio kitų žmonių palaikymo.

Skaitytojo nuomonė. Laisvės premija turėjo būti įteikta kitiems (54)

Štai ir sulaukėme 26-ujų Sausio 13-osios metinių, o su metinėmis iš paskos – ir klausimas, kam duoti arba kam neduoti Laisvės premiją. Na, pagaliau seimūnai nusprendė, kam šiais metais paskirti premiją – nepriklausomybės akto signatarui Vytautui Landsbergiui ir prezidentui Valdui Adamkui.