Skambutis dėl romų apsilankymo – po policijos pranešimo

 (35)
Ką daryti pamačius romų tautybės asmenį? O kas, jei jis dar ir užeina į tavo kaimyno namus? Atsakymas aiškus – policija viešai sako: „Nedelsdami kvieskite mus!”. Sėdėjome su kolegomis ir pagalvojome: „Juk pažįstame ne vieną romų tautybės žmogų. Ir jie labai dažnai užeina į mūsų biurą padirbėti“. Nusprendėme nedelsti ir skambinti nurodytu telefonu, pasitikslinti ar tikrai mums privalu pranešti policijai, kai pas mus ateis romų tautybės žmogus?
© DELFI (A.Gurevičiaus nuotr.)

Policijos perspėjime skambėjo tokie pasisakymai, kaip kad Kėdainių policija primygtinai prašo visų Kėdainių rajono gyventojų neįsileisti į namus romų tautybės asmenų, nesusivilioti jų siūlomomis pigiomis prekėmis, daiktais, nepasiduoti įkalbinėjimams, o apie jų apsilankymą bet kokiu atveju pranešti policijai arba prašome visų, pastebėjusių, kad pas kaimyną apsilankė romų tautybės žmogus, kuo skubiau informuoti apie tai policiją telefonu. Taigi, jei nekviesime policijos apsilankius romui, nevykdysime jų nurodymų. Nieko nelaukėme ir pasiskambinome pranešime nurodytu telefono numeriu pasitikslinti.

Kėdainių policijos komisariate telefono ragelį pakėlė pareigūnas Remigijus Blandis. Skambutis ir pranešimas, kad pas mus atėjo romas, jį neabejotinai pradžiugino. Tik džiaugtis teko ne ilgai, nes pasakėme, jog esame Vilniuje. „Čia mes Kėdainių mastu rašėme, todėl jie į vietinius laikraščius įdėjo tiktai“, - paaiškino R. Blandis. „Tai kad mes ir Delfyje perskaitėm“, - nustebome mes. „Ne ne, čia viskas tvarkoj. Čia tik Kėdainių mastu mes norim susilaikyti. Ir aš atsiųsčiau žmonių, bet į Vilnių aš neatsiųsiu“, - apgailestavo jis. Dar kartą pasidžiaugęs mūsų atsakingumu, pasiūlęs pasiskambinti bendruoju pagalbos telefonu, kur mus sujungs su reikiamu Vilniaus miesto komisariatu, jis padėkojo už skambutį ir atsisveikino.

Na, pareigūnas sako – pareigūnas žino. Skambiname pagalbos telefonu ir pasakojame, kaip vietiniame Kėdainių laikraštyje perskaitėme, kad pas tave atėjus romui reikia kviesti policiją, kad jie karts nuo karto ateina ir į mūsų organizaciją Vilniuje, kad nežinome, ar ir mūsų mieste reikia kviesti policiją pamačius romą. „O tie romai buvo kur atėję?“, - klausia pagalbos telefono darbuotoja. Dispečerė pagal mūsų adresą, nurodo, kuris policijos komisariatas yra artimiausias ir padiktuoja telefono numerį.

Nei pareigūnas iš Kėdainių, nei pagalbos telefono darbuotoja nepaklausė mūsų, ką tie romai pas mus atėję daro. Būtumėm pasakę, kad dirba, žinoma. Bet jiems pasirodė, jog jokio aiškesnio argumento net nereikia. Policijai išsikviesti užtenka vieno vienintelio pagrindo – pamatyti romų tautybės asmenį.

Romų tautybės pedagogikos magistrės, siekiančios daktaro laipsnio paklausėme, kaip ji jaučiasi spaudoje matydama raginimus kviesti policiją vos pamačius romą. Moteris neslėpė pasibaisėjimo. Tokį policijos ir žiniasklaidos akibrokštą ji vertina, kaip įžeidimą: „Taip išeina, kad romai yra ne žmonės. Tai visus juos į rezervatą uždaryti? Ir mane tame tarpe?“, - retoriškai klausia Rada. Moteris pabrėžia, jog ne tik tarp romų, bet ir tarp lietuvių, lenkų ar rusų yra nusikaltėlių. Ir pagal tuos nusikeltėlius negalima spręsti apie visą tautą ir jos stigmatizuoti.

Žmogaus teisių specialistė Kamilė Mačiulaitytė pasakoja, jog šiame žiniasklaidoje pasirodžiusiame pranešime neabejotinai matomas romų išskyrimas iš visuomenės tautiniu pagrindu. „Tokia tautinė diskriminacija ne tik tinkamai neinformuoja visuomenės apie sukčių keliamą pavojų, bet ir klaidina žmones, siūlydama vengti tik konkrečios tautos atstovų“, - sako K. Mačiulaitytė. Dar blogiau, pranešime romų tauta absoliutinama ir skatinama vengti visų jos narių.

Įsivaizduokite situaciją: jūsų kolega – romas. Jūs sėdite kabinete, dirbate ir staiga įsiveržia policija todėl, kad kaimyninio biuro darbuotojai iškvietė policiją, pamatę romų tautybės asmenį. Kaip reaguotumėt jūs?

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (750)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (291)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2794)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (404)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (263)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.