Šiek tiek informacijos apie mane. Esu vaikinas, gyvenu kaime, mokyklą baigiau prieš 6 metus. Iš pradžių mokiausi kaimo pagrindinėje mokykloje, o 11 ir 12 klases baigiau miesto vidurinėje mokykloje. Noriu pasakyti, kad praėjo nemažai laiko, bet viską dar prisimenu. Žinoma, šiuo metu jau viskas išgyventa, nebeatrodo taip baisiai, bet tuo metu buvo tikrai nemalonu.
Pirmiausia apie tai, koks buvau ir kaip sekėsi kaimo mokykloje. Buvau liekno kūno sudėjimo, gero būdo, mokslai sekėsi gerai, dalyvaudavau įvairiose olimpiadose ir konkursuose, vaidindavau, šokdavau, dainuodavau, vesdavau mokyklos renginius ir t.t.
O dabar apie patyčias. Jų buvo įvairių: nuo žodžių iki realių veiksmų. Dažnai kentėdavau nuo vyresnių vaikinų kumščių. Eini mokyklos koridoriumi ir bijai susitikti kažką iš vyresnių, nes žinai, kad gali gauti tai į ranką, tai į pilvą, tai į galvą. O aš – tik mažas, lieknas vaikinukas, kuris nenori turėti problemų. Yra buvę ir taip: eini, jie tave pasigauna, persimeta per nugarą ir į sieną trenkia vieną kartą, antrą kartą ir tada juokiasi. Jausmas nėra geras. Arba kartą apvyniojo su šaliku per liemenį ir vienas vaikinas traukė į vieną pusę, o kitas į kitą... Griuvau raitydamasis iš skausmo... Dėl šio incidento buvom ir pas mokyklos direktorę, bet bausmių jie negavo. Taip pat yra tekę kelis kartus gauti per galvą su enciklopedija ar dar kokia nors stora knyga taip, kad net galva susisukdavo.
Kitos patyčių formos. Įmesdavo mane į mergaičių tualetą ir neišleisdavo. Visiems juokinga, bet man ne, nes tai buvo vis tiek šioks toks pažeminimas. Per pertrauką pagaudavo ir ištrindavo galvą su perpjautu apelsinu. Jei būdavo šiltesni orai, jie pasiimdavo valytojos kibirą, prisileisdavo vandens ir apipildavo, ir tekdavo sėdėti per pamokas šlapiam. Kadangi kaimo mokykloje nebuvo persirengimo kambario, tai kūno kultūros pamokai persirenginėdavom rūbinėje. O ji buvo netoli išėjimo į lauką. Yra kelis kartus buvę taip, kad pusnuogį, be kelnių, be batų, išmeta į lauką ir neįleidžia į vidų. Tai trunka gal minutę, gal dvi, bet tai yra žiauru. Vieną kartą po pamokų norėjau rengtis striukę, tačiau laiku pastebėjau, kad vienoje rankovėje buvo daug prispjaudyta (kaip sakoma, skrepliai), nubėgau pas auklėtoją, ji padėjo man, išplovė, žiaugčiodama, bet išplovė...
Kuprinę rasdavau šiukšlių dėžėje,arba išmestą pro klasės langą į lauką... Kartą buvo pridėta į jos vidų pelargonijų lapų, o jie tikrai nekvepia... Kai eidavau žiemą po pamokų namo, tekdavo praeiti pro autobusų stotelę, kurioje stovėdavo tie patys mokiniai, kurie skriaudė ir mokykloje, tai retai į namus grįždavau sausas ir nesušalęs, nes dažniausiai jie mane išmaudydavo sniege arba apmėtydavo sniego gniūžtėmis...
Dėl ko jie taip darė? Nežinau. Gal pavydėjo, kad man sekasi moksluose, gal dėl to, kad gerai sutariu su mokytojais, gal dėl to, kad esu per daug aktyvus mokyklos gyvenime, gal tiesiog norėjo pasirodyti prieš kitus, kad jie yra stiprūs, nebaudžiami, gal dėl to, kad niekas jų neauklėjo, gal dėl to, kad neturėjo kur pademonstruoti savo jėgą ir t.t. Na, manau, šiam kartui užteks tiek.
Žinoma, kai kam tai gali atrodyti juokinga, vaikiški žaidimai, dalis mokyklos gyvenimo, tačiau, kai tai tenka patirti kiekvieną dieną... Patys pagalvokit, ar tai ištvertumėt. O jei dar neturi kam pasipasakoti, kas tave apgintų? Tad tikiu, kad vieną dieną visa tai liausis ir visi mokiniai galės eiti į mokyklą nebijodami, žinodami, kad yra pasiruošusių jiems padėti, išklausyti, patarti... Kalbėkime – netylėkime...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galite pasidalyti savo patirtimi? Mokykloje patyrėte patyčių? O gal atvirkščiai, su jomis niekada nesusidūrėte? Galite apie situaciją mokykloje papasakoti mokytojo akimis? Rašykite mums el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mokykla“.