Prisistatysiu: 38 metai, išsiskyrę, trys vaikai, išsilavinimas – 2 aukštieji, ekonomistas, mėnesinės pajamos – 7000 eurų, mėgstu aktyvų gyvenimo būdą, keliauju, sportuoju, skaitau knygas, alkoholio nevartoju ir niekada nevartojau.
Niekada nemaniau, kad tapsiu prostitučių klientu. Turėjau mylimą ir mylinčią žmoną, gražius namus, mielus vaikus, bet mano žmona kažkuriuo metu nusprendė, kad ji verta geresnio ir susirado kitą vyrą. Netiesa, kad moterys gerų vyrų nepalieka. Aš – naujos kartos vyras: namuose dariau visus buities darbus, rūpinausi vaikais, per dešimt bendro gyvenimo metų nesu žmonos ne tik pirštu palietęs, bet ir balso pakėlęs. Bet nesiteisinu, jei paliko, buvo dėl ko. Moterys dabar renkasi, visada yra geresnių…
Sunkūs buvo keli metai: vaikai maži, žmona nuolat gastroliavo su meilužiu, jos nebūdavo ištisas savaites namuose, paskui vyko skyrybų procesas. Susirasti kitos moters tiesiog negalėjau, buvau per daug sugniuždytas. Naujas žmogus gali atsirasti tik tada, kai pats esi susitvarkęs viduje, kai esi linksmas ir laimingas. Būdamas palūžęs, gali pritraukti netinkamą žmogų, be to, kvaila manyti, kad kitas žmogus už tave išspręs tavo problemas. Problemas reikia spręsti pačiam…
Viena iš jų buvo, kad man reikėjo patvirtinimo, kad aš tebesu vyras. Viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau moteris už pinigus, buvo ta, kad aš norėjau likti sąžiningas su savim. Aš nenorėjau vienadienių santykių, jokiai moteriai nebuvo vietos širdyje, nenorėjau nieko suvilioti vienai nakčiai, mano akimis, tai taip pat tuštybė. Be to, buvo gaila laiko, kurio man prižiūrint vaikus ir dirbant atsakingą darbą, labai trūko.
Jei nėra nemokamų pietų, juo labiau nėra ir nemokamo sekso. Vyrai visada susimoka: dėmesiu, esamais ar būsimais turtais, statusu, savo laiku. Aš norėjau susimokėti sąžiningai – grynais, nes nieko kito tuo metu negalėjau pasiūlyti. Jeigu jūs susimokat padirbtu amžinos meilės pažadu, tai yra jūsų pasirinkimas, kuris irgi turi pasekmių.
Visada rinkausi vadinamąsias „elitines“ prostitutes (kaip vėliau nurodė DELFI parašęs autorius, ji omenyje turėjo tas prostitutes, kurių skelbimus galima rasti internete. „Elitinės yra tos, kurios užsiima tuo labai retai ir tik su rinktiniais klientais. Jų kainos būna daug didesnės ir prasideda nuo maždaug 150 eurų už valandą, viršutinė riba gali būti ir tūkstančiai. Straipsnyje paaiškinau, kas yra „elitinės“ – tai tos, kurios nestovi gatvėje ir gali laisvai judėti. Man ne taip svarbu, kad ji vadintųsi „elitine“ ir kainuotų brangiai, bet, kad ji būtų laisva ir darytų tai savo valia, kad nebūtų priklausoma nuo narkotikų ar alkoholio“, – rašė savo mintis norėjęs patikslinti skaitytojas).
Jos elitinės, nes jų gatvėje nerasi ir jos yra laisvos moterys. Tiesą sakant, aš jų prostitutėmis niekada net mintyse nevadinu. Jos man tiesiog moterys, kurios pasirinko tokį kelią. Neskaičiavau, kiek jų buvo per kelerius metus įvairiose Europos šalyse ir Lietuvoje, gal koks penkiasdešimt? Tuo metu formaliai dar buvau vedęs vyras. Visada naudojau prezervatyvą, jokių nerealių reikalavimų joms nekėliau, jokių egzotinių sekso rūšių ar pozų, visokių kvailysčių, kurių pilna pornografiniuose filmuose, nesu daręs, nes tai manęs nedomina. Mažiausia kaina, kurią esu mokėjęs, buvo 50 eurų, didžiausia – 150 eurų. Moterų amžius – nuo 20 iki 53 (šita mane apgavo, nes skelbime buvo parašyta 35, nusprendžiau, kad ji skaičius sumaišė vietom).
Tokios moterys surandamos internete. Niekada nesu buvęs tikrame bordelyje, man, kaip ir jums, nepatinka, kad yra išnaudojamos moterys. Visada stengdavausi susitikti mano vietoje. Jei moteris ateina viena pati, tai yra ženklas, kad ji tai daro savo noru. Tokių moterų tikrai yra. Ne visos yra iš asocialios aplinkos ir priklausomos nuo narkotikų.
Jos sąžiningos, kaip ir aš, visos iki vienos. Galbūt jums atrodo, kad jos gauna didelius pinigus, bet jų darbas yra sunkus, daug sunkesnis nei pardavėjų, net kai esi elitinė moteris. Jos labai rizikuoja susitikdamos su nepažįstamais vyrais, nes tarp jų gali pasitaikyti visokių iškrypėlių, chuliganų (ypač paauglių) ir šiaip nesąžiningų žmonių, kurie moka netikra valiuta... Jos turi tai slėpti, negali palaikyti normalių santykių su kita lytimi, turi bijoti policijos, banditų, viešumo ir pan.
Paprastai stengdavausi grįžti pas tas pačias man patikusias moteris. Žinau šiek tiek jų gyvenimus. Aš neklausiau, kodėl jos tai daro, tiksliau, esu klausęs, bet sunku tikėtis nuoširdaus atsakymo. Lietuvoje teko sutikti buhalterę, medicinos seserį, mokytoją, architektę, sporto trenerę, bibliotekininkę ir daug kitų paprastų ir nepaprastų, protingų ir išsilavinusių moterų. Didelė dalis jų buvo išsiskyrusios ir augino vaikus. Gal jos tuo užsiima dėl azarto, gal joms trūksta sekso, gal pinigų? Žiūrint į jas, man neatrodydavo, kad jos nelaimingos. Klausti, ar jas vaikystėje kas išprievartavo, aš nedrįsdavau…
Kurį dabar jūs, dorieji Lietuvos žmonės, politikai, policininkai, „kriminaliniai“ žurnalistai ir šiaip eiliniai DELFI skaitytojai, norėtumėte pasmerkti ar nubausti – mane ar tokias moteris? Bauskit mane, dvasios ubagą, pinigų aš turiu, susimokėsiu, tik neviešinkit.
Kokią teisę mes, dvasios turtuoliai, turime bausti moterį už tai, ką ji laisva valia daro su savo kūnu? Jeigu ji tai daro ne laisva valia, tam yra baudžiamasis kodeksas. Apskritai, kodėl reikėtų kažką bausti: du laisvus žmones, kurie sudaro paprastą paslaugų teikimo sandorį? Kovokim su bordeliais, žmonių išnaudojimu, pardavimu, vaikų pornografija, pedofilija, su tikrais nusikaltėliais, o ne su žmonėmis, kurie galbūt turi tam tikrų problemų.
Politikai elementariai pataikauja masėms, kurioms atrodo, kad moteris parsiduodanti už pinigus nusipelno bausmės, arba patys nuoširdžiai mano, kad visų bėdų šaltinis yra moterys. Kam reikalingi tie parodomieji policijos rengiami „plaštakių“ gaudymai? Ar jie ten kokius penkmečių ar mėnesinius planus vykdo? Gal, kai neturi darbo ir nuobodžiauja, dėl pramogos tuo užsiima? Tokių moterų pilnas internetas.
Kam reikia tyčiotis iš tų moterų, jas filmuoti? Tikrai nepasakyčiau, kad tokios moterys yra kažkuo mažiau vertos nei tos kitos – „dorosios“. Žmogaus vertė nustatoma ne pagal tai. Laikymas save geresniu už kitus, mėgavimasis kito žmogaus kančia, tyčiojimasis iš silpnesnių, negalinčių apsiginti yra tikrosios nuodėmės.
Manau, kad tokios moterys atlieka gerą darbą, padeda tokiems pasiklydusiems žmonėms kaip aš. Aš joms irgi padėjau… pinigais. Tuo gyvenimo etapu nesididžiuoju, neteisinu savęs. Pirkti seksą už pinigus nėra gerai, o meilės už pinigus niekada nepirkau, žinau, kad jos nenupirksi. Tos moterys ir daug kitų dalykų, o labiausiai savišvieta, knygos, poezija, muzika man padėjo nepalūžti, nesusirgti depresija, nenusižudyti. Jau porą metų turiu draugę, tikiu, kad tai praeitas etapas.
Pridėkit, prašau, šitą mano rašinėlį prie kokio nors būsimo pažangaus įstatymo projekto, kuriuo bus, tikiu, kada nors išvaduotos moterys nuo mūsų talibaniškų įstatymų. Tai sakau aš, buvęs prostitučių klientas, atstovaujantis maždaug 10-15 procentų Lietuvos vyrų.
Dabar jau galit traukti akmenis, dorieji Lietuvos žmonės, politikai, policininkai, „kriminaliniai“ žurnalistai ir šiaip eiliniai DELFI skaitytojai…
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI primena, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.
Atvira skaitytojo papasakota istorija Jums pažįstama? O gal iš arčiau teko matyti moterų, ar vyrų, kurie pardavinėjo savo kūną, gyvenimą? Galite apie jį papasakoti? O gal norite paprieštarauti skaitytojo išsakytoms mintims? Kviečiame jus dalytis savo nuomone el.p. pilieciai@delfi.lt arba čia.