Joje buvo rašoma, kad jai dabar viskas gerai, kad labai mus myli, ilgisi ir perspėjo, kad nevaikščiotume dažnai į kapines, nes ji jaudinasi dėl visų sveikatos, o ypač manosios... Tuo metu aš skaičiavau paskutines nėštumo dienas. Perskaičius tą laišką užplūdo šviesi ir be galo skausminga atsisveikinimo su mama būsena, supratau, kad ji išėjo, atsibudau su ašaromis akyse.
Stebino, kad mama prašė dažnai nesilankyti kapinėse, taip tarsi patvirtindama mano nuojautą, kad ne ten jos reiktų ieškoti, iš tikrųjų ji yra arčiau negu arti, ji gyvena mano širdy... Nuo to laiko dažnai su mama bendrauju sapnuose, daug ko klausinėju apie ją, jos gyvenimą ten, sužinau, pamatau keisčiausių dalykų, kartais ji pasako ir apie ateitį, bet tai labai asmeniška...
Vos po kelių dienų negrabiai laikydama žvakutę mano dukrelė jau pati bėgs į kalnelį, dar nesuprasdama, ko ir kur eina, tačiau dar viena uždegta žvakutė, tikiu, sušildys ne tik mamos, bet ir visų išėjusiųjų sielas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pirmosiomis lapkričio dienomis kone visa Lietuva važiuoja uždegti žvakių mirusiam, tačiau širdyje visuomet gyvam artimam žmogui. Ne vienas, net ir praėjus daug laiko po skaudžios netekties, regi jį savo sapnuose, prisimena atvykęs į jo namus ar į rankas paėmęs velioniui brangų daiktą. Prašome jūsų pasidalyti pasakojimais – ar jums yra tekę susapnuoti artimuosius, kurių netekote, sapnuose iš jų išgirsti pamokymų ar patarimų?
Kviečiame pasidalyti savo istorijomis! Ar pamatyti sapne vaizdai, išgirsti patarimai buvo reikšmingi? Kaip paaiškinate tokius sapnus? O gal jokios reikšmės jiems neteikiate?
Vieno pasakojimo autoriui, kurį išrinks redakcija, padovanosime dvi knygas. Savo patirtimi kviečiame dalintis el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Sapnas“ arba spaudžiant pilką mygtuką čia iki lapkričio 8 d.