Pasiūlymas: renkime rinkimus dažniau!

 (6)
Iš tiesų, negalime skųstis – būname laimingi prieš rinkimus. Sovietmečiu sporto meistrai buvo vadinami didmeistriais, šiandien tokiu pat pavadinimu galime įvardinti ir išrinktuosius politikus, kurie žvitriais judesiais geba keisti nuomonę vienu ar kitu politiniu, ekonominiu ar socialiniu klausimu.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žinoma, tai yra politikos dedamosios ir tai negadina visuomenei sveikatos taip, kaip teminis pažadų vakarėlis prieš rinkimus pakeistas pažadų nevykdymo vakarėliu, kuriame kaukės keičiamos dažniau negu diskžokėjus keičia kompaktus.

Būtų visai smagu, kai vyksta kažkokia spalvų gamos kaita, vyrauja vis kitokios nuotaikos bei ritmai, tačiau tai vargina bent minimaliai išprususią ir atmintį turinčią liaudį. Tauta vis tikisi ir laukia sistemingo planinio darbo bei užsibrėžtų tikslų siekimo, o sulaukia tik pradėtų reformų, įsisavintų sąmatų čekių bei naujų pažadų, kuriuos įvykdys kaukininkai rytoj.

Bet išaušus naujai dienai, vakarykštė kaukė tampa nebemadinga, nes politika negali atsilikti nuo madų diktuojamų šios srities guru, tad įsisuka nauja vakarėlių virtinė. Visi vėl mielai bičiuliaujasi, kalba, žada, bet vis vien nedaro. Primena liaudies pasakas, kurios neturi pabaigos. Gal ir smagu, juk kiekvieną dieną vis kažkas naujo, visi demonstruojasi, sukasi svaigiam sūkuryje, o jis kaip nesibaigia, taip nesibaigia. Tik vargšas rinkėjas vis viliasi ir viliasi, kad tos kaukės pasibaigtų.

Retsykiais ir įtiki šiuo reginiu ir gyventi ūpas pakyla ir apie Lietuvą galvoja bei rytdiena pasitiki. Tik gaila, kad tai vyksta taip trumpai ir cikliškai – kas du metus ir po porą mėnesių. Iš tiesų, negalime skųstis – būname laimingi prieš rinkimus. O paskui, tegalime stebėti, kaukių meno tobulėjimo tendencijas. Vesti retrospektyvas, ieškoti sąsajų su anų metų „vasara – ruduo“ kolekcijos elementais.

Vienaip ar kitaip, tikrai, kad negalime skųstis, nes veikla įdomi, bręstame kultūriškai, akiratis iš tiesų vis platėja ir platėja. Vieni pliusai tie rinkimai. Mąstau, ar nereiktų jų rengti kasmet? Ypač tinkamas metas – pošventinis periodas. Šventės baigėsi, pinigų nėra, nuotaika bjauri (kaip ir sveikata), namie šalta, nors sąskaitos tūkstantinės, o čia „šast“ ir balius. Šimtai elito su spalvingomis kaukėmis sukasi, serenadas čiulba, pažadus dalina. Gera ir smagu. Gyventi norisi, o čia dar ir Velykos ant nosies. O ir vasara. Pagaliau ir bobų vasara aplankė. Žiū, Kalėdos artėja, Nauji metai.

Koks šildymas? Kokios bėdos. Ne, mes švenčiame... Neblogas scenarijus? Pamėginkime, bent nuotaikas pakeltume ir problemų spręsti nereiktų. Juk patekus kovą į valdžią, galime pirmą 100 dienų sudarinėti valdančią daugumą. Tuomet jau birželis – šilta, gera, šildymas pasibaigė, niekas politika nesidomi. Galime ir pailsėti mėnesį kitą.

Rugsėjį vertėtų sugrįžti į auditoriją, nes rudeninė sesija. Padirbėkim porą savaitėlių, parėksime ant pirmtakų, kad tiek betvarkės paliko, o tuomet jau užtarnautos dvi savaitės apmokamų atostogų. Grįžtam įrudę, linksmi – negalim patikėti – Kalėdos artėja. Šventė - ne darbas. O ir nauji praėjo. Na, ką – teks traukti naujas sukneles, pavartyti kaukių tendencijas bylojančius žurnalus ir skubos tvarka įsisukti į šou, juk reikia save pagirti, kad iš peties padirbėjai. Atsiprašau, nepamirškime atostogų, juk dar dvi savaitės priklauso.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (908)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2696)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.