Pasiūlymas: renkime rinkimus dažniau!

 (6)
Iš tiesų, negalime skųstis – būname laimingi prieš rinkimus. Sovietmečiu sporto meistrai buvo vadinami didmeistriais, šiandien tokiu pat pavadinimu galime įvardinti ir išrinktuosius politikus, kurie žvitriais judesiais geba keisti nuomonę vienu ar kitu politiniu, ekonominiu ar socialiniu klausimu.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Žinoma, tai yra politikos dedamosios ir tai negadina visuomenei sveikatos taip, kaip teminis pažadų vakarėlis prieš rinkimus pakeistas pažadų nevykdymo vakarėliu, kuriame kaukės keičiamos dažniau negu diskžokėjus keičia kompaktus.

Būtų visai smagu, kai vyksta kažkokia spalvų gamos kaita, vyrauja vis kitokios nuotaikos bei ritmai, tačiau tai vargina bent minimaliai išprususią ir atmintį turinčią liaudį. Tauta vis tikisi ir laukia sistemingo planinio darbo bei užsibrėžtų tikslų siekimo, o sulaukia tik pradėtų reformų, įsisavintų sąmatų čekių bei naujų pažadų, kuriuos įvykdys kaukininkai rytoj.

Bet išaušus naujai dienai, vakarykštė kaukė tampa nebemadinga, nes politika negali atsilikti nuo madų diktuojamų šios srities guru, tad įsisuka nauja vakarėlių virtinė. Visi vėl mielai bičiuliaujasi, kalba, žada, bet vis vien nedaro. Primena liaudies pasakas, kurios neturi pabaigos. Gal ir smagu, juk kiekvieną dieną vis kažkas naujo, visi demonstruojasi, sukasi svaigiam sūkuryje, o jis kaip nesibaigia, taip nesibaigia. Tik vargšas rinkėjas vis viliasi ir viliasi, kad tos kaukės pasibaigtų.

Retsykiais ir įtiki šiuo reginiu ir gyventi ūpas pakyla ir apie Lietuvą galvoja bei rytdiena pasitiki. Tik gaila, kad tai vyksta taip trumpai ir cikliškai – kas du metus ir po porą mėnesių. Iš tiesų, negalime skųstis – būname laimingi prieš rinkimus. O paskui, tegalime stebėti, kaukių meno tobulėjimo tendencijas. Vesti retrospektyvas, ieškoti sąsajų su anų metų „vasara – ruduo“ kolekcijos elementais.

Vienaip ar kitaip, tikrai, kad negalime skųstis, nes veikla įdomi, bręstame kultūriškai, akiratis iš tiesų vis platėja ir platėja. Vieni pliusai tie rinkimai. Mąstau, ar nereiktų jų rengti kasmet? Ypač tinkamas metas – pošventinis periodas. Šventės baigėsi, pinigų nėra, nuotaika bjauri (kaip ir sveikata), namie šalta, nors sąskaitos tūkstantinės, o čia „šast“ ir balius. Šimtai elito su spalvingomis kaukėmis sukasi, serenadas čiulba, pažadus dalina. Gera ir smagu. Gyventi norisi, o čia dar ir Velykos ant nosies. O ir vasara. Pagaliau ir bobų vasara aplankė. Žiū, Kalėdos artėja, Nauji metai.

Koks šildymas? Kokios bėdos. Ne, mes švenčiame... Neblogas scenarijus? Pamėginkime, bent nuotaikas pakeltume ir problemų spręsti nereiktų. Juk patekus kovą į valdžią, galime pirmą 100 dienų sudarinėti valdančią daugumą. Tuomet jau birželis – šilta, gera, šildymas pasibaigė, niekas politika nesidomi. Galime ir pailsėti mėnesį kitą.

Rugsėjį vertėtų sugrįžti į auditoriją, nes rudeninė sesija. Padirbėkim porą savaitėlių, parėksime ant pirmtakų, kad tiek betvarkės paliko, o tuomet jau užtarnautos dvi savaitės apmokamų atostogų. Grįžtam įrudę, linksmi – negalim patikėti – Kalėdos artėja. Šventė - ne darbas. O ir nauji praėjo. Na, ką – teks traukti naujas sukneles, pavartyti kaukių tendencijas bylojančius žurnalus ir skubos tvarka įsisukti į šou, juk reikia save pagirti, kad iš peties padirbėjai. Atsiprašau, nepamirškime atostogų, juk dar dvi savaitės priklauso.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Chemijos mokytoja įvardijo didžiąją Lietuvos švietimo problemą (24)

Kiekvienas iš mūsų tiesiogiai ar netiesiogiai esame susiję su švietimu: turime vaikų, anūkų, sūnėnų ar dukterėčių, kurie lanko mokyklą, mokomės patys ar mokome kitus. Gaila tik, kad tiek mažai žinome apie Lietuvos švietimą, ypač apie pagrindinį ir vidurinį ugdymą. Dažnai straipsniuose rašoma apie problemas sukeliančius mokytojus. O prie ko čia mokytojai?

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (177)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (123)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (182)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.