Nežinau, ar tai tikra, ar išgalvota istorija, tačiau man irgi teko matyti keletą panašių vaizdelių prekybos centruose ir įsikišti. Buvau aprėktas tokiais žodžiais, kad teko net rašyti pareiškimą policijai, o „puikioji“ mamytė buvo priversta pakratyti piniginę už chuliganizmą viešoje vietoje.
Ta istorija vyko gal prieš 8-9 metus Kaune, prekybos centre. Apsiperkant pastebėjau labai neadekvačiai besielgiantį maždaug 7 m. berniuką, kuris kažką daužė, kratė plastikinėje dėžutėje. Ir vis šūkaliojo. Aplink suaugusio žmogaus nebuvo matyti. Priėjau arčiau ir pamačiau, kad toje dėžutėje du gyvi vėžiai (kaip tik tuo metu jais prekiavo parduotuvėje). Gražiai daviau pastabą, kad taip elgtis negalima, nes jie gyvi, jiems skauda ir pasiūliau įsivaizduoti, kad jis pats būtų jų vietoje ir kaip jam būtų baisu.
Vaikas sukluso, bet, nerišliai kažką sumurmėjęs, pradėjo „staugti“ tikrąja to žodžio prasme, kad dingčiau iš čia, nes ateis mano mama, kažkoks dėdė ir man „subuktuos snukį“. Žmonių tuo metu buvo nedaug. Tačiau keletas stabtelėjo ir stebėjo, kuo baigsis mūsų „pokalbis“. Tuoj pat iš kažkur atsirado berniuko mama, maždaug trisdešimtmetė, iš pažiūros inteligentiška moteris, kuri tuoj puolė prie manęs, paleisdama „spalvingų“ žodžių tiradą mano adresu.
Aš jai ramiai paaiškinau, koks reikalas, ir pasakiau, kad taip elgtis nedera, kad vaikui reikia paaiškinti, kaip elgtis su gyvūnu. Tada ji dar labiau įsiuto ir vėl paleido įvairius epitetus mano adresu, o kai jie perėjo iki grasinimų, kad namo sveikas negrįšiu, kad tegul užsako man protezus, o gal ir vietą kapinėse, paprasčiausiai iškviečiau policiją, nes apsauga kažkodėl nesikišo.
Supratusi, kad gali blogai baigtis, nes mane atvirai palaikė keletas tuo metu visa tai stebėjusių pirkėjų, moteris griebė vaiką už rankos ir visus savo pirkinius su krepšiu palikusi viduryje sales, puolė laukan. Ačiū pilietiškiems kauniečiams Andriui, Nijolei, Rūtai ir Ryčiui, kurie labai išmaniai sutrukdė jai pasišalinti ir tuoj pat prisistatė policijos ekipažas. Visi vykome į skyrių.
Gal būtų viskas ir nurimę, bet ir čia moteris nesiliovė visus vadinti „p*********s“, „išsigimėliais“, „vagimis“, „kaimo japais“ ir panašiai. Pareigūnams daug aiškinti nereikėjo, jie viską akivaizdžiai pamatė, surašė teisės pažeidimo aktą, prieš tai paimdami liudininkų ir mano pareiškimus. Atrodė lyg viskas ir baigėsi…
Praėjo keletas metų, stoviu eilėje prie kasos kitoje parduotuvėje ir su šypsena stebiu kasininkės darbą. Ji – buvusi mano mokinė. Tačiau kasininkė vis kažkur žvilgčioja, atsisukusi kažką pasako kitai kasininkei. Kai prieina mano eilė, ji, atpažinusi mane ir labai pavargusia šypsena nusišypsojusi, pasiguodžia, kad vėl „tas vaikėzas čia“. Atsisuku atgal ir nustėrstu. Jau beveik paauglys tas pats „vėžių kankintojas“ kažką verčia, drasko prie kasos esančiame smulkių prekių stove. Kasininkė pasako, kad jis kaskart taip viską suverčia, sulaužo šokoladus, kad reikia užsidaryti kasą ir eiti viską tvarkyti. Kad jo mama labai agresyvi, kolioja kasininkes. Pasirodo, moteris jau gerai žinoma.
Belieka vėl įsikišti. Prieinu prie vaiko ir pasakau: „Pameni? Dabar važiuosim be mamos į skyrių.“ Vaikas sustingsta. Paskui rusiškai mane pasiunčia ant trijų raidžių ir dingsta už lentynų. Man kyla klausimas: kokią funkciją atlieka apsaugos darbuotojai? Kodėl jie į tokius dalykus nesikiša? Bijomasi prarasti pirkėjus? Bet juk jei yra daug tokių akiplėšų, aš geriau eisiu į mažesnę krautuvėlę, kur išties esi saugesnis, kur pirkėjai vienas su kitu pasilabina, persimeta vienu kitu žodžiu.
Dar kyla klausimas: o kaip su vaiko motina? Juk tokie tėvai yra tikrai nestabilūs. Prisiminus Norvegijos vaikų teisių tarnybos veiksmus, nejučia pagalvoji: o gal norvegai vis tik teisūs, nes tokia motina augina tik visuomenės gyvą žaidą, pati nesuvokdama nei atsakomybės, nei pagarbos bent jau sau.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis? Esate atsidūrę panašioje situacijoje? O gal turite kitokią nuomonę ir norite apginti mamytę? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: