Susipažinome laisvėje, susižadėjome laisvėje, susituokėme, deja, kalėjime. Ir mūsų vaikas gimė vyrui kalint. Nuteistiesiems suteikiama galimybė su šeima susitikti ilgalaikių pasimatymų metu. Per vieną tokių pasimatymų vyras pirmą kartą išvydo savo vaiką. Tik tų retų pasimatymų dėka vaikas pažįsta savo tėtį, kartu su juo žaidžia, bendrauja, prausiasi, valgo ir miega. Tie pasimatymai šeimai yra viskas, gyvename nuo vieno iki kito, tada pora dienų mums pasaulis nustoja suktis, esame visi kartu, pilnavertė šeima.
Nežinau, kas žmogų gali labiau įkvėpti gyvenimui ir gėriui, jei ne tokia patirtis. Tai, kas kitiems rutina, mums yra rojus. Grįžus iš pasimatymo, kasdienybėje būti vieniša mama tampa lengviau, laikas iki tol, kol vyras pagaliau grįš namo, atrodo nebe toks grėsmingas, viskas atrodo įveikiama ir įmanoma.
Tai, kad mūsų šeima ir kitos, panašios į ją, yra visuomenės užribyje, seniai nebeskaudina. Neketinu įrodinėti, kad taip neturi būti, kad mano vyras nekaltas, kad viskas ne taip kaip atrodo ar panašiai. Neprašau užuojautos ar supratimo. Atliekame bausmę ir gyvename savo gyvenimą tokį, koks jis dabar yra. Tie, kurie susidūrė, žino, kad nuteisia ne tik tavo vyrą, draugą, tėvą, ar brolį, kartu nubaudžia ir jo motiną, tėvą, žmoną, vaikus, seses ir brolius. Vis dėlto labiausiai gaila ne prarasto santuokos laiko, o laiko, kurį su savo tėčiu galėtų praleisti augdamas mūsų vaikas. Todėl tie pasimatymai dabar mums yra viskas, ką turime.
Tik štai šios mažos mūsų šventės netrukus liausis, nes nuspręsta nuteistuosius ir jų artimuosius nuteisti dar kartą. Ir ciniškai tai pavadinti kalinių gyvenimo sąlygų gerinimu. Teisingumo ministerijos darbuotojai nusprendė pakeisti Bausmių vykdymo kodekso įstatymą ir nebeleisti tėvams ir vaikams susitikti ilgalaikių pasimatymų metu.
Kelis kartus skaičiau tą įstatymo projekto straipsnį, bet negalėjau patikėti, paskambinau vienam iš projekto iniciatorių, kurio kontaktai buvo nurodyti dokumento pradžioje. Deja, pokalbio neįrašiau. Deja, taip pat turbūt buvau per daug susijaudinusi ir susigraudinusi, kad atsisveikindama bent būčiau pasiuntusi jį po velnių.
Paskambinau ir pasisakiau, kad domiuosi Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu, ir ar teisingai supratau, kad pagal ir tokį ir tokį straipsnį nebegalėsiu į ilgalaikį pasimatymą pas vyrą vykti kartu su vaiku. Jis atsakė, kad be abejo, vaikas jokiu būdu negalės patekti pas tėvą, ir neva, o ir ką tas vaikas ten veiks, jam užteks ir trijų valandų trumpalaikio pasimatymo. Aš isteriškai perklausiu „Ką veiks?! Žais, bendraus, tiesiog bus su savo tėvu, bet, aišku, ar įmanoma jums bent kažką apie tai paaiškinti…“
Klausiu, kuo gi bloga buvo ankstesnė pasimatymų tvarka, kad jūs nusprendėt šitokiu būdu ją „gerinti“? Ar jums atrodo geriau, kad vaikas su tėvu bendraus žmonių ir pareigūnų apsuptyje, ir vos jam spėjus apsiprasti, aš jau turėsiu jį verkiantį tempti į automobilį ir vežti namo?“ Žmogus atsakė, kad tvarka nebuvo bloga, ir pagaliau parodo savo tikrąjį požiūrį – „Na, bet žinot, jie patys pasirinko“. Pradedu klausinėti, iš kur jis toks tikras, kad visi, esantys TEN, patys pasirinko, tyčia darė dalykus, dėl kurių galėtų ten pakliūti. Ir taip toliau. Pokalbis buvo beprasmis, tiesiog norėjau pasitikslinti dėl vaiko dalyvavimo, tuo pačiu pasirodė, kad pašnekovas iš Teisingumo ministerijos labiau mėgsta ne teisingumą, o bausmę.
Nei vieno žmogaus, turinčio vaikų, niekas taip nejaudina, kaip tavo vaiko šypsena ir džiaugsmas. Kokiais sveiko proto išvedžiojimais remiantis galima nuspręsti, kad atėmus galimybę su savo vaiku pabūti kiek ilgiau, pagerinsi sąlygas nuteistajam? Kuo naudinga tokia atskirtis? Vienintelė reali pasekmė – tai pyktis ir apmaudas.
Jei kažkam kyla minčių, kad vaikas, nedalyvaudamas pasimatyme, kažkaip sutaupys mokesčių mokėtojų pinigų, tai taip nėra – maistą į pasimatymą dviems paroms atsivežame patys, papildomo kambario vaikui dalyvaujant neskiria. Beje, ir šitoje vietoje įstatymo pataisa labai įdomi – naminio maisto atsivežti nebegalima, bus galima valgyti tą patį maistą, kuris gaminamas kaliniams, arba nusipirkti pusfabrikačių kalėjimo parduotuvėje, t.y. pagerinti parduotuvės pelną, o ne kalinių sąlygas.
Jau nebe pirmo aktualumo klausimas tampa išėjusių laisvėn kalinių integracija į visuomenę, dabar jau sukuriama kliūtis grįžti ir šeimą, nes mažam vaikui tėtis bus dėdė, kurį jis retkarčiais mato sėdintį kitapus stalo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI paprašė pakomentuoti Teisingumo ministerijos atstovus minėtus pakeitimus. Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Donata Matulevičienė patvirtino, kad kaliniai ilgalaikių pasimatymų metu galės matytis tik su sutuoktiniais, sugyventiniais ar asmenimis, su kuriais nuteistasis turi bendrą vaiką. Vis dėlto, jos teigimu, matytis su kitais asmenimis trumpalaikių pasimatymų metu sąlygos bus geresnės nei anksčiau:
"Atkreipiame dėmesį, kad nors pagal 2015-06-13 Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą nežymiai keičiama šiuo metu galiojanti ilgalaikių pasimatymų tvarka (t.y. šių pasimatymų metu nuteistieji galės pasimatyti tik su sutuoktiniais, sugyventiniais ar asmenimis, su kuriais nuteistasis turi bendrą vaiką), tačiau kartu sukuriamos sąlygos intensyvesniam ir kokybiškesniam nuteistųjų ir jų artimųjų santykių palaikymui. Pavyzdžiui, iki šiol, trumpalaikių pasimatymų metu nuteistasis su į pasimatymą atvykusiais asmenimis (t.y. ir su artimaisiais) galėjo bendrauti tik per stiklinę pertvarą, tačiau, įsigaliojus aptariamiems pakeitimams, tokie pasimatymai bus leidžiami tarpusavyje neizoliuojant nuteistojo ir su juo pasimatyti atvykusių artimųjų.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad kokybiškam nuteistojo ir jo artimųjų socialinių ryšių palaikymui labai svarbi dažnesni (bet nebūtinai ilgesni) pasimatymai, padidinamas leidžiamų pasimatymų skaičius. Pavyzdžiui, jei laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantis nuteistasis šiuo metu turi galimybę per 3 mėn. gauti nustatytą pasimatymų skaičių, įsigaliojus pakeitimams, tą patį pasimatymų kiekį jis galės gauti per 2 mėnesius.
Paminėtina ir tai, kad siekiant skatinti nuteistųjų artimuosius dažniau lankyti įkalinimo įstaigose ir kad tokie pasimatymai jiems nesukeltų papildomų išlaidų ir kitų nepatogumų (pavyzdžiui, ruošiant maistą sau ir nuteistajam), sukuriamos sąlygos į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims nemokamai gauti jau paruoštą maistą. Atvykusiems pasimatyti pageidaujant taip pat bus leidžiama įsigyti pageidaujamus produktus ir juos paruošti pasimatymų patalpose įrengtose virtuvėlėse.
Kartu akcentuotina, kad ilgalaikiai pasimatymai Vakarų šalių bausmių vykdymo sistemose iš viso nėra numatyti (pasimatyti leidžiama tik trumpalaikių pasimatymų metu), tačiau didesnių problemų dėl nuteistųjų ir jų vaikų tarpusavio ryšių susilpnėjimo, nepastebima. Todėl, komentuojant skaitytojos susirūpinimą dėl to, kad ilgalaikiuose pasimatymuose negalės dalyvauti nuteistųjų vaikai, pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra pačios tinkamiausios vietos vaikams, kadangi ilgas buvimas tokioje slogioje atmosferoje taip pat gali padaryti neigiamos įtakos tolesnei jų raidai. Todėl, tikimės, kad vietoj retų ilgalaikių pasimatymų sudarius sąlygas daug dažniau pasimatyti, tėvų ir vaikų ryšys tik stiprės.“