Pirmas apsilankymas Antakalnio poliklinikoje baigėsi lengvu šoku. Nespėjus praverti traumotologo kabineto durų buvau apšaukta – kam gi man reikia sportuoti, jei aš ir taip gerai atrodau (suprask, neturiu viršsvorio, nesvarbu, kad dirbu sėdimą, įtemptą darbą ir šeimos gydytojas kaip tik rekomendavo sportuoti).

Dar pabambėjusi gydytoja dėl mano aukštakulnių, kad su tokiais batais ir skaudės kojas. Nusiuntė daryti nuotrauką, o grįžus su ja, užmetė akį ir tiesiog konstatavo, kad taip – nuo sporto susidėvėjęs sąnarys ir gali padėti maisto papildai... Kulminacija – prieš mane buvo padėta papildų platinimo sutartis, pasak traumatologės, tik būtent šie papildai gali man padėti, o dar ir pinigų galiu užsidirbti, jei platinsiu draugams...

Ištiko lengvas šokas ir tik sugebėjau atsakyti, kad neturiu laiko platinti papildus ir nenoriu pasirašyti sutarties. Tuomet gydytoją pagavo įsiūtis, sutartis buvo nublokšta nuo stalo, ir man pareikšta, kad tuomet niekuo negali padėti... Išdrįsau paprašyti, kad bent surašytų reikalingas veikliąsias medžiagas. „Čia ne receptas, neišrašysiu“, – atkirto gydytoja... Šiaip ne taip surašė kelias veikliąsias medžiagas, vaistinėje pavyko atrasti papildus, ir metus laiko bandžiau jais gydytis. Svarbu paminėti, kad išrašė ir 5 fizioterapijos seansus, į kuriuos dėl 5 min terapijos teko važinėti per pusę miesto.

Deja, papildai ir terapija nepadėjo ir skausmai nesiliovė. Tad praėjus metams teko vėl kreiptis į gydytojus. Standartiškai užsirašiau pas šeimos gydytoją, ji išrašė siuntimą pas specialistą, pati paprašiau, kad nukreiptų pas kitą traumotologą.

Iš pirmo žvilgsnio pasirodė kompetetingas specialistas, išrašė siuntimą pasidaryti magnetinį rezonansą į Lazdynų klinikas, pasitikslinau, ar tikrai bus nemokamai ir buvau patikinta, kad tikrai taip. Dar gavau vėl procedūrų ir treniruočių lankymo programą. Vėl linksmybės prasidėjo paskambinus registruotis dėl tyrimo – paskyrė laiką ir skubiai pasakė, kad nuotrauka kainuos 140 Lt. Netikėta – perklausiau, ar tikrai? Juk gydytojas patikino, kad bus nemokamai. Nepatenkinta registratūros darbuotoja sumurmėjo, kad taip, gali būti nemokamai, jei neimsiu nuotraukos, apie kitas galimybes neužsiminė... Atvykus į tyrimą pastebėjau, kad kiti lankytojai ima diskelius su įrašytomis nuotraukomis už 15 Lt. Perklausiau, ar iš galiu tokį užsisakyti – žinoma, jokių problemų. Tai kodėl bandė iš karto nulupti pinigus?

Po kelių savaičių su tyrimų rezultatais vėl standartinė procedūra – pas šeimos gydytoją, kad parašytų siuntimą (nes tiesiai registruojantis pas specialistą, reikia mokėti). Gydytojos seselė perklausė pas kurį gydytoją, nors šioje poliklinikoje viskas kompiuterizuota ir jie puikiai kompiuteriuose mato visą kliento istoriją. Aš tikrai neatsimenu gydytojų vardų ir tik užsiminiau, kad pas kurį buvau paskutinį kartą. Gavau siuntimą ir po keletos dienų lekiu išklausyti, ar dar pagydoma mano kelio trauma, ar teks susitaikyti ir keisti gyvenimo būdą.

Atvėrusi specialisto duris nustembu, kad tai vėl man nematytas gydytojas... Jis su sesele manęs klausia, kodėl atėjau pas juos... Na išrašė siuntimą šeimos gydytoja ir atėjau čia. Jie pasižiūrėjo, kas mano šeimos gydytoja, ir abu sukikeno bei metė kažkokią repliką. Stengiuosi nekreipti dėmesio ir laukiu, kokia mano traumuoto kelio būklė. Tuomet prasideda tikras cirkas – abu su sesele pradeda manęs klausinėti, kaip gi tas kitas traumotologas, kuris siuntė į tyrimus: „Gražus vyras, ar ne? Linksmas? Nešoko, nedainavo?“... Negaliu net išvardinti visų epitetų ir jų krizenimo po to.

Buvau priblokšta ir tik sugebėjau atsakyti, kad neturiu kompetencijos vertinti specialistų profesinius gebėjimus. Po tokios mano replikos abu greitai surimtėjo. Peržvelgęs tyrimo rezultatus, gydytojas pradėjo vėl pasakoti „įdomią“ istoriją, kad esant tokiai situacijai sąnariai operuojami Ispanijoje, reikia užsiauginti kremzlę ir ją paskui įstato Ispanijoje, bet jo pažįstama du kartus auginosi tą kremzlę ir ji du kartus negalėjo operuotis dėl anginos, ta kremzlė sugedo ir jai taip ir nepavyko išoperuoti, bet paskui ji kažkaip savaime pagijo... Tai kam gąsdinti pacientus istorijomis apie operacijas Ispanijoje ir kremzlės auginimais?

Finale pasakė, kad po kiek laiko skausmai gali savaime praeiti, pasiūlė dar palankyti fizioterapijas ir pratimus, bet buvau ką tik lankiusi, ir dėl 5 min per dieną nebesiryžau tęsti jų...

Reziumė – gal ir aš savaime išgysiu, kaip to traumotologo pažįstama, nes daugiau lankytis pas juos nebematau prasmės - rezultatas joks, išskyrus šoką nuo jų elgesio...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!