Nuomonė. Emigrante, nesitikėk grįžęs Lietuvon sulaukti mano pagarbos!

 (750)
Ei, pilieti, jaunas, energingas, perspektyvus, kreipiuosi į tave, mano bendraamži! Gal gali atsakyti, ko tikiesi emigruodamas: gero darbo, pinigų, sėkmės? Kaip įsivaizduoji savo pirmą dieną, mėnesį, metus svečioj šaly? Kuriam fabrike, viešbuty, vaisių ar daržovių lauke pradėsi savo karjerą?
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Ei, pilieti, jaunas, energingas, perspektyvus, kreipiuosi į tave, mano bendraamži! Gal gali atsakyti, ko tikiesi emigruodamas: gero darbo, pinigų, sėkmės? Kaip įsivaizduoji savo pirmą dieną, mėnesį, metus svečioj šaly? Kuriam fabrike, viešbuty, vaisių ar daržovių lauke pradėsi savo karjerą?

Neįsižeisk dar, nepyk... Man tik įdomu, kelis kartus per pirmąjį darbo svetur penkmetį teiksies grįžti pas Lietuvos iškankintus, vargstančius, bet vis tiek kas mėnesį dešros galą siunčiančius tau tėvus. Kiek brangių minučių, taupydamas liberalaus darbdavio suskaičiuotą atostogų laiką, skirsi pasimatymui su geriausiu studijų laikų draugu, kuriam net „ne lygis pasakyti“, su bakalauro diplomu dirba už minimumą ir vis dar Lietuvoj.

Žinau, kad gali būti ir kitaip, juk praėjusią savaitę per nacionalinį kanalą rodė, bet šiandien tęskim šitą scenarijų, nepopuliarų, nes tokio nerodo ir apie jį nerašo, bet, kuris taip pat egzistuoja.

Visų gyvenimai juda į priekį: tu toliau sėkmingai dirbi, gal nesi tuo patenkintas, bet ten pat, o tavo draugas jau turi ir magistro diplomą, tačiau kam jis tau? Prieš kelias dienas tave paaukštino – tu nebe koks paprastas darbininkas, o jaunesnysis vadybininkas! Šaunu, kaip sparčiai kyli karjeros laiptais, dabar tėvai tikrai galės tavim didžiuotis.

Ai, tiesa, tėvai... Jie sensta, nelabai supranta, kai pamiršti lietuvišką žodį, jiems keistas tavo dainavimas bendraujant, o įkyrus mykimas bei aimanavimas neduoda ramybės. Be to, tavo ir draugo interesai ėmė skirtis: tavo draugas nusistebi, kai atšauni, jog tau neįdomu, kas toks šiuo metu Lietuvos prezidentas ir kada vyks kiti Seimo rinkimai. Bet nesvarbu, jie nieko neišmano. Tavo tėvai – senoji sovietinė karta, draugas – niurzgantis lietuvis, o tu – naujasis, globalizacijos pagimdytas, pasaulio pilietis... Tikrai ne Europos – ji per menka nusakyti tavo dabartinį statusą. Ir tu solidarizavaisi su lemties broliais ir seserimis, siekiančiais atstatyti Babelio bokštą...

Tiesa, nenukrypkim, tavo draugas jau senokai uždirba nebe minimumą ir kuria savo verslą bei ketina mokytis toliau. Tačiau kam tau tai? Tu džiaugiesi dėl savo draugo lyg tipinis lietuvis – nuramini save pastarojo verslą ištiksiančiais bankroto scenarijais, o pats kopi aukštyn – pagaliau būsi vadybininku.

Daugiau netęsiu. Supratai mane? Ne? Tada klausyk, būsimasis pasaulio pilieti, nesitikėk grįžęs Lietuvon sulaukti mano pagarbos, nemekenk ir nestenėk, bandydamas prisiminti bočių kalbą, nesigirk, gyvendamas vienos nakties turtuolio gyvenimą, nevaidink, bandydamas įrodyti, kad tavo gaunamas minimalus atlyginimas yra kelis kartus vertingesnis nei mano, nes nežavi manęs tavo spindintis suskeldėjusį turinį slepiantis fasadas!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Skaičiuojate, kad per mėnesį pakanka poros šimtų eurų? Pasižiūrėkite į mano išlaidas (908)

Nustačius, kad minimalių poreikių krepšelis, iš kurio žmogus per mėnesį galėtų išgyventi, yra 238 eurai per mėnesį, DELFI pasiteiravo skaitytojų, ar jiems tokios sumos pakaktų. DELFI Piliečiui parašė ne vienas skaitytojas, norintis išsakyti savo nuomonę. Pavyzdžiui, vieniša mama Erika tikina, kad gaudama didesnes pajamas negali sau daug ko leisti. Publikuojame jos mintis.

Lietuvišką filmą kine pasižiūrėjusi mergina priėmė rimtą sprendimą (268)

Augau su amžinu klausimu. Likti ar palikti? Dilemos labai drasko širdelę. Ir aš esu blaškoma, nes nežinau, kur mano namai bus po trijų mėnesių, išlaikius paskutinį egzaminą. Nes vis dar nežinau kokiu būdu galėčiau tapti laiminga. Svetur lengvi pinigai, bet sunki dūšia. O Lietuvoje laisvą gyvenimą vis dar turi užsitarnauti.

Man gėda dėl Lenkijoje perkančių lietuvių (2696)

Tikriausiai visiems pažįstamas jausmas – po švenčių ateina kažin koks liūdesys, širdgėla... Mokslininkai sako, kad tai normalu. Tačiau man liūdesys atėjo dar per pačią šventę ir su labai konkrečia priežastimi...

Laiškas tautiečiams: užteks gyventi vien dėl savęs (411)

Vasario 16-ąją Lietuvoje kasmet minima valstybės atkūrimo diena. Jau beveik 100 metų prabėgo nuo kiekvienam iš mūsų reikšmingo įvykio – Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Nuo to laiko mūsų šalyje įvyko daug pokyčių įvairiose srityse: politikoje, ekonomikoje, socialiniame bei kultūriniame gyvenime. O ar kada susimąstėme, ką mums kiekvienam asmeniškai reiškia nepriklausoma Lietuva? Kaip pasikeitimai padarė įtaką mūsų gyvenimui ir kokį indėlį įnešėme mes patys?

Sužinojusi, ką senelis padarė vaikui, mama jį skaudžiai pamokė (267)

Jau kurį laiką galvojau parašyti šia tema, ir pagaliau susikaupiau. Spekuliacijos smurto tema pasiekė kritinę ribą. Savo laišku nieko neagituoju, tiesiog pasidalinu savo istorija, kaip pavyko sutramdyti vyro tėvą.