Nuomonė. Emigrante, nesitikėk grįžęs Lietuvon sulaukti mano pagarbos!

 (750)
Ei, pilieti, jaunas, energingas, perspektyvus, kreipiuosi į tave, mano bendraamži! Gal gali atsakyti, ko tikiesi emigruodamas: gero darbo, pinigų, sėkmės? Kaip įsivaizduoji savo pirmą dieną, mėnesį, metus svečioj šaly? Kuriam fabrike, viešbuty, vaisių ar daržovių lauke pradėsi savo karjerą?
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Ei, pilieti, jaunas, energingas, perspektyvus, kreipiuosi į tave, mano bendraamži! Gal gali atsakyti, ko tikiesi emigruodamas: gero darbo, pinigų, sėkmės? Kaip įsivaizduoji savo pirmą dieną, mėnesį, metus svečioj šaly? Kuriam fabrike, viešbuty, vaisių ar daržovių lauke pradėsi savo karjerą?

Neįsižeisk dar, nepyk... Man tik įdomu, kelis kartus per pirmąjį darbo svetur penkmetį teiksies grįžti pas Lietuvos iškankintus, vargstančius, bet vis tiek kas mėnesį dešros galą siunčiančius tau tėvus. Kiek brangių minučių, taupydamas liberalaus darbdavio suskaičiuotą atostogų laiką, skirsi pasimatymui su geriausiu studijų laikų draugu, kuriam net „ne lygis pasakyti“, su bakalauro diplomu dirba už minimumą ir vis dar Lietuvoj.

Žinau, kad gali būti ir kitaip, juk praėjusią savaitę per nacionalinį kanalą rodė, bet šiandien tęskim šitą scenarijų, nepopuliarų, nes tokio nerodo ir apie jį nerašo, bet, kuris taip pat egzistuoja.

Visų gyvenimai juda į priekį: tu toliau sėkmingai dirbi, gal nesi tuo patenkintas, bet ten pat, o tavo draugas jau turi ir magistro diplomą, tačiau kam jis tau? Prieš kelias dienas tave paaukštino – tu nebe koks paprastas darbininkas, o jaunesnysis vadybininkas! Šaunu, kaip sparčiai kyli karjeros laiptais, dabar tėvai tikrai galės tavim didžiuotis.

Ai, tiesa, tėvai... Jie sensta, nelabai supranta, kai pamiršti lietuvišką žodį, jiems keistas tavo dainavimas bendraujant, o įkyrus mykimas bei aimanavimas neduoda ramybės. Be to, tavo ir draugo interesai ėmė skirtis: tavo draugas nusistebi, kai atšauni, jog tau neįdomu, kas toks šiuo metu Lietuvos prezidentas ir kada vyks kiti Seimo rinkimai. Bet nesvarbu, jie nieko neišmano. Tavo tėvai – senoji sovietinė karta, draugas – niurzgantis lietuvis, o tu – naujasis, globalizacijos pagimdytas, pasaulio pilietis... Tikrai ne Europos – ji per menka nusakyti tavo dabartinį statusą. Ir tu solidarizavaisi su lemties broliais ir seserimis, siekiančiais atstatyti Babelio bokštą...

Tiesa, nenukrypkim, tavo draugas jau senokai uždirba nebe minimumą ir kuria savo verslą bei ketina mokytis toliau. Tačiau kam tau tai? Tu džiaugiesi dėl savo draugo lyg tipinis lietuvis – nuramini save pastarojo verslą ištiksiančiais bankroto scenarijais, o pats kopi aukštyn – pagaliau būsi vadybininku.

Daugiau netęsiu. Supratai mane? Ne? Tada klausyk, būsimasis pasaulio pilieti, nesitikėk grįžęs Lietuvon sulaukti mano pagarbos, nemekenk ir nestenėk, bandydamas prisiminti bočių kalbą, nesigirk, gyvendamas vienos nakties turtuolio gyvenimą, nevaidink, bandydamas įrodyti, kad tavo gaunamas minimalus atlyginimas yra kelis kartus vertingesnis nei mano, nes nežavi manęs tavo spindintis suskeldėjusį turinį slepiantis fasadas!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Šiuolaikinės kartos problema: ilgalaikiai santykiai lyg antras darbas (17)

DELFI Gyvenimo paviešintas straipsnis apie kartą, kuri atsisako dėti daug pastangų kuriant ilgalaikius santykius ir mieliau renkasi tik seksą, sulaukė DELFI skaitytojų dėmesio ir paskatino pasidalinti asmeniniais išgyvenimais. Jei jūs irgi svarstote, kad šiais laikais sunku užmegzti įpareigojantį ryšį ir norėtumėte paviešinti savo patirtį, rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“.

Šauktinių kariuomenės grąžinimas: bijau būti palaikytas „vatniku“, bet noriu pasisakyti (241)

Kalbėti apie šauktinių kariuomenės grąžinimą tampa vis labiau beprasmiška ir nejauku. Beprasmiška, nes nuomonė, kuri neatkartoja mums siūlomos, t.y., nuomonė prieš šauktinių kariuomenės grąžinimą, yra kaip šuns balsas, kuris į dangų neina – šauktinių kariuomenė buvo grąžinta, visuotinis šaukimas bus ir šauktiniai iš išimties tapo taisykle. Tad koks tikslas sakyti, kad šio sprendimo nepalaikau, jei realiai jis yra priimtas ir nėra galimybių, kad bus atšauktas?

Sausio 13-oji praėjo: ar dar nepamiršote apie didvyrius? (34)

Sausio 13-oji jaunam žmogui, kuriam neteko patirti, pamatyti, išgyventi tų įvykių, o jei ir teko, tai, ko gero, jie liko gilioje atminties gūdumoje, suteikia tą tikrąją kovos dvasią, kuria gyveno kiekvienas tą naktį gynęs mūsų visų laisvę. Kilusios diskusijos dėl simbolių, kas įprasmina pergalę, ir liūdina, ir iš dalies džiugina. Liūdina, nes ne simbolyje, o pačiame jausme yra visa pagrindinė esmė. Džiugina, nes giname, vertiname ir saugome tai, kas yra tradiciška ir mums visiems vienodai svarbu.

Vairuotojai, apie kuriuos nutylima: ar nereiktų jiems perlaikyti teisių? (296)

Visi žinome, kad neblaivus žmogus už vairo yra didelis blogis, nes yra sulėtėjusi jo reakcija, manevrai – nekoordinuojami ir t.t. ir t.t. Bet kokia yra pensinio amžiaus žmonių reakcija?

30-metį kankina darbo paieškos: nenoriu būti pasityčiojimo objektu (184)

Atviras laiškas – klausimas Seimui, Vyriausybei, LR prezidentei: dirbti ir gauti atlyginimą už darbą esi netinkamas, o atidirbti už socialinę pašalpą tinki. Kodėl?