Pavyzdys – Vokietija, kur mokinių atostogos vasarą trunka 6 savaites. Taip, tai tiesa. Bet, pavyzdžiui, girdėjau, kad mokinių atostogos rudenį ten kai kur trunka ne 1, kaip pas mus, o 2 savaites. Neįprasta ir tai, kad Vokietijoje mokslo metų laikotarpiu vaikams organizuojamos stovyklos. Pavyzdžiui, kiekvieną pavasarį vienos pradinės mokyklos mokiniai savaitę mokosi ne savo, o Miško mokykloje (vienu metu atvyksta viena klasė ir būna savaitę). Ir tai ne atostogos, o sudėtinė mokslo metų dalis.
Vaikai, aprūpinti reikiamais darbo įrankiais – rankiniais pjūklais, kirviais (pradinukai!) – pjauna medžius, genėja šakas, nešioja rąstus. Vėliau iš pačių nusikirstos medienos pasigamina kokį nors galutinį produktą. Tą savaitę mokiniai maitinami ir apgyvendinami nemokamai. Tokių stovyklų būna ir daugiau, ir vyresnėse klasėse.
Taigi žiūrint į tokį pavyzdį reikėtų matyti ne tik mokslo metų trukmę, bet ir jų sudėtį. Vasarą vaikai suoluose ten kažin, ar sėdi – dar yra ir socialinė veikla, išvykos pas ūkininkus ir panašiai.
Pas mus mokinių atostogų metu gausu stovyklų, kuriose vaikai atostogauja ir mokosi. Bet tai nėra mokslo metų dalis. Mokslo metai pas mus suprantami tik kaip sėdėjimas mokyklos suole. Kasmet gausėja vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų, kuriuos sukelia sėdėjimas (suole mokykloje ar prie kompiuterio namuose): tai įvairios stuburo, skrandžio, akių problemos ir kt. Pailginus mokslo metus taip, kaip ketinama, šių problemų tik padaugės. Pailginus taip, kaip Vokietijoje, mokinių sveikata, tikėtina, pagerėtų. Bet ar tam užteks lėšų?
Be to, dalis vaikų aktyviai dalyvauja įvairiose mokomųjų dalykų olimpiadose, konkursuose, kurie vyksta per atostogas ar po pamokų. Argi tai ne ugdymas? Bet Lietuvoje šios dienos į mokslo metų trukmę nėra įskaičiuojamos. Sakysite, dalyvauja ne visi? Tai kodėl kyla noras mokslo metus ilginti visiems vienodai?
O neformaliojo švietimo veikla? Vaikai, kurie lanko muzikos mokyklas, kas savaitę turi po 10–12 papildomų pamokų. Arba vaikai, kurie lanko įvairius būrelius – dailės, keramikos, šokių, robotikos – juk irgi ugdomi papildomai. Pažįstu daug vaikų, kurių mokymosi krūvis dėl neformaliojo švietimo veiklų padidėja po 10–14 valandų kas savaitę, arba 320–448 valandomis per metus. Todėl lyginant mokslo metų trukmę tarp šalių pagal ugdymui skirtas valandas, reikėtų pridėti dar ir šias. O namų darbai? Juk yra šalių, kuriose jie beveik neskiriami. Įdomu, jei viską suskaičiuotume ir pasilygintume, ar kartais nepaaiškėtų, kad Lietuvoje vaikai ugdomi daugiausiai valandų per metus?
Remdamasi Vokietijos pavyzdžiu, sutinku su mokslo metų pailginimu:
1) jei mano vaikas visą birželį ar rugpjūtį praleis ne mokyklos suole, o gamtoje;
2) jei bus priimta Vokietijoje galiojanti nuostata, kad oro temperatūrai esant +25 ir daugiau, ugdymo procesas nevyksta dėl karščio (pas mus, kai mokyklose nėra oro kondicionierių, tikėtina, kad vaikams vasarą mokytis gali ir neprireikti);
3) jei, pailginus mokslo metus, bus atitinkamai sumažintas savaitinių pamokų mokiniui skaičius (juk žadama mažinti mokymosi krūvį);
4) jei įvairių konkursų, varžybų ir olimpiadų dienos bus įskaičiuojamos į mokslo metų dienų skaičių;
5) jei, atsižvelgiant į vaiko pageidavimą, bus galimybė iš anksto savarankiškai atsiskaityti už ugdymą vasaros metu.
Bet ar taip bus?
Ankstesniais laikais nors Lietuvoje vasaros atostogos visiems prasidėdavo birželio 1 d., birželio mėn. 2-3 savaites visiems reikėdavo dirbti – kam kolūkiuose, kam gamyklose. Taigi, tikrosios atostogos, kaip laikas su galimybe nieko neveikti, prasidėdavo tik birželio antroje pusėje. Gal ir dabar palikime vaikams gražias vasaras – kas turi galimybę, tegul pasidžiaugia pas močiutę kaime, kiti tegul būna ugdomi stovyklose. Na, o likusiems galima suorganizuoti įvairias veiklas ir mokyklose – bet tai neturi būti pamokos. Tegul būna vaikai užimti visą birželį – bet ne mokyklos suoluose. Ir suteikime vaikams ir jų tėvams teisę rinktis, kur vaikas turėtų praleisti vasarą. Tai būtų tikrai geriau, negu tiesiog ilginti visiems mokslo metus.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt ir išreikškite savo nuomonę!