Vaikai visada prašo užeiti į vieną gyvūnų ir jiems skirtų reikmenų parduotuvę. Tai normalu, ten gi taip viskas įdomu. Nuo pakuočių su gražiais paveikslėliais iki parduodamų gyvūnų. Vaikams pasakoju apie juos, apžiūrime viską ramiai ir džiugiai išeiname.
Šį kartą taip nebuvo. Ėjome su reikalu. Paklausiau pardavėjos apie alergiškų šunų maistą. Iš didelio asortimento buvau informuota vos apie pora variantų, ėmiau skaityti smulkias etiketes pati. O kaip kitaip išsirinksi? Ką tik buvau „suplojusi“ už šuns gydymą. Pasiūlymas pirkti maistą su žuvimi ir strutiena visiškai netiko alergiškam šuniui.
Tuo metu vaikai apžiūrinėjo lentynas. Ramiai studijavau etiketes, nes žinau, kad paėmę prekę jie tikrai padės ją į vietą. Žodžiu, lentynoje, kurią 130 cm vaikas visiškai puikiai smakru remia, prie krašto padėti mažyčiai akvariumai-vazytės. Su tokiom didokomis žuvytėmis. Kas vyko, aš nemačiau, nes apžiūrinėjau, kas siūloma... Tiktai girdžiu... Ką tik buvusi tokia miela su manim pardavėja, šiurkščiu balsu bara vaikus, kodėl jie kišo pirštą į akvariumą.
- Kodėl taip šiurkščiai kalbat? - klausiu - Kas nutiko?
Vaikai stovėjo išsigandę, bijojo net pajudėti.
- Žiūrėkit, jūsų vaikas į akvariumą kišo pirštą! - auklėja mane piktai pardavėja.
Klausiu darkart, kodėl darbuotoja taip nemandagiai kalba. Ar nebūtų tikslingiau paaiškinti vaikams, kodėl negalima liesti akvariumo vandens? Sulaukiau dar šiurkštesnės replikos, kad turėčiau žiūrėti, ką daro vaikai ir kad auklėčiau juos pati! Vyresnėlis, kuris ir pasielgė smalsiai, paklausė, ką blogo padarė... Vaikas nieko nesuprato ir nesitikėjo tokios reakcijos.
Nors kartėlis smaugė gerklę, paaiškinau ramiai tokio veiksmo pasekmes. Toliau darbuotoja į pastabą apie rizikingai išdėliotus akvariumus ir nemandagų toną atsakinėjo pakeltu balsu. Prie kasos nusipirkus prekę, ramiai paprašiau darbuotojos pažymėjimo ir rašiklio. Darbuotoja piktai trinktelėjo kortelę ir šaukdama perplėšė lapą!
Atkišusi vieną jo pusę, pasakė, kad galiu savo skundus rašyti ant jo (tiesa, jokiais skundais aš jos negąsdinau). Ironizavo, kad jai vis vien! Galiu ir skambinti kur noriu, jai visiškai vienodai... Na, man buvo ne vienodai, taigi ramiai nusirašiau vardą. O gi prie vardo dailiai suraitytas žodis „vedėja“! Visai išmušė iš vėžių. Ar yra parduotuvės darbuotojų įžūlumo ribos?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite papasakoti Jums nutikusią istoriją, padėkoti, pasiskųsti? Rašykite mums el.paštu pilieciai@delfi.lt!